51 metų kanclerio Christiano Kerno socialdemokratai (SPOe) dėl antros vietos – maždaug 25 proc. balsų – kovoja su kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FPOe), vadovaujama 48 metų Heinzo-Christiano Strache. Į parlamentą gali pateikti ir kelios mažesnės partijos.
Juoda ir mėlyna
Dauguma ekspertų mano, kad pasitvirtinus prognozėms dėl rezultatų S.Kurzas tikriausiai suformuotų koaliciją su kraštutiniais dešiniaisiais. Tai būtų pirma „juodųjų“ ir „mėlynųjų“ sąjunga nuo 2007 metų ir tik trečia – nuo 1945 metų.
Kai vadovaujant Joergui Haideriui, gyrusiam Adolfo Hitlerio „tvarkingą“ užimtumo politiką, FPOe 2000 metais pateko į vyriausybę, Austrija trumpam buvo tapusi atstumtąja. Tačiau dabar Europa atrodo labiau pripratusi prie nacionalistų, o FPOe pozicija laikoma sušvelnėjusia.
Įprastas reikalas
Taip pat labai tikėtina „didžioji koalicija“ iš OeVP ir SPOe. Abi šios partijos drauge valdė 44 iš 72 metų nuo 1945-ųjų. Jokia Austrijos pokario vyriausybė neapsiėjo be šių partijų arba kurios nors vienos iš jų.
Ar jos galėtų vėl dirbti kartu po 10 piktos priešpriešos metų – neaišku. Ch. Kernui gali tekti trauktis, nes jis yra sakęs, kad SPOe bus opozicijoje, jei nelaimės rinkimų.
Mėlynuosius gauna raudonieji
SPOe jau yra dirbusi koalicijoje su FPOe 1983–1987 metais, bet anuomet pastaroji dar nebuvo taip smarkiai nutolusi į dešinę. 1986 metais SPOe priėmė pasiūlymą, kuriuo uždraudžiama bet kokia būsima koalicija su FPOe.
Tačiau pozicijoms sutampant kai kuriais socialinės politikos klausimais – dėl minimalaus atlyginimo ir pensijų – šis tabu galėtų būti sulaužytas. Nuo 2015 metų abi šios partijos drauge valdo Burgenlando žemėje.
Tačiau apskritai SPOe ir FPOe išlieka tolimos svarbiais klausimais, ir tokia sąjunga galėtų suskaldyti socialdemokratus.
Vaivorykštė
Kuri nors viena iš didžiųjų partijų galėtų suformuoti koaliciją su viena ar keliomis mažesnėmis partijomis – žaliaisiais, liberalia NEOS ar „Pilzo (Pilco) sąrašu“. Tačiau šios mažos partijos turi vienaženkliu skaičiumi nusakomą austrų paramą ir gali nepatekti į parlamentą.
Alternatyva galėtų būti mažumos vyriausybė, bet toks scenarijus potencialiai galėtų sukelti sąmyšį stabilumu garsėjančioje šalyje Europos širdyje ir net išprovokuoti naujus rinkimus.
Prezidento žodis
Prezidentas Alexanderas Van der Bellenas turi patvirtinti naująją vyriausybę. Neaišku, ar jis uždegtų žalią šviesą kokiam nors FPOe, kuri prieštaringai vertina Europos Sąjungą, dalyvavimui.
A. Van der Bellenas, kuris gruodžio mėnesį per valstybės vadovo rinkimus nedidele persvara įveikė FPOe kandidatą Norbertą Hoferį, yra sakęs, jog bet kokia vyriausybė turi užtikrinti, kad Austrija būtų „Europos centre“. Atsisakymas patvirtinti koaliciją galėtų išprovokuoti konstitucinę krizę.