„Aš tarnavau Pietų Afrikos žmonėms ir skyriau tam geriausias savo jėgas“, - kalbėjo J. Zuma. Jis esą „visuomet bus dėkingas“, kad jam buvo patikėtas aukščiausias valstybės postas. Tačiau dabar jis „priėmė sprendimą nedelsdamas atsistatydinti iš Respublikos prezidento pareigų“.

J. Zuma pusvalandį trukusioje kalboje atmetė jam keliamus kaltinimus ir siejo juos su kritika ANC partijai, kuri pastaruoju metu atsuko jam nugarą. Jis nebijo atiduoti valdžios, tikino J. Zuma. Jis esą tik ragino savo partiją „įvardyti mano pažeidimus ir jos nurodymo priežastį atsisakyti posto“.

Po J. Zumos atsistatydinimo dabar naujuoju šalies vadovu parlamentas ketvirtadienį arba penktadienį turi išrinkti naująjį ANC pirmininką ir ligšiolinį viceprezidentą C. Ramaphosą.

2009 metais pirmą kartą prezidentu tapęs J. Zuma kaltinamas įsivėlęs į daugybę korupcijos skandalų. Be to, 75-erių politikas kaltinamas dėl prastos šalies ekonominės padėties. Jo kadencija turėjo baigtis tik kitais metais. Tačiau ANC baiminosi, kad per rinkimus 2019-aisiais dėl J. Zumos nepopuliarumo bus nubausta ir todėl ėmė daryti spaudimą prezidentui.

Pradžioje ANC antradienį viešai paragino J. Zumą atsistatydinti. ANC Vykdomasis komitetas nusprendė „atšaukti“ prezidentą, tačiau nenustatė konkretaus atsistatydinimo termino. Šiam konstitucijos požiūriu neįpareigojančiam Vykdomojo komiteto sprendimui J. Zuma nepakluso. Todėl ANC paskelbė apie balsavimą dėl nepasitikėjo prezidentu šalies parlamente.

Opozicija pastaraisiais metais aštuonis kartus inicijavo nepasitikėjimą prezidentu, tačiau jie visi buvo atmesti ANC deputatų balsais. Opozicinės partijos „Demokratinis aljansas“ (DA) lyderis Mmusis Maimanė po J. Zumos atsistatydinimo pareiškė, jog džiaugiasi „su visais pietų afrikiečiais, kad ilgas ir skausmingas J. Zumos prezidentavimo dešimtmetis pagaliau baigiasi“. J. Zuma esą Pietų Afrikai sukėlė „daug vargo“, „beveik sunaikino mūsų šalį“.