17-ojo maršruto autobusui sustojus stotelėje „Poligrafičeskaja", į jį pataikė artilerijos sviedinys. 15 žmonių žuvo, dar tiek pat buvo sužeisti. Kijevo prospekte iš daugiabučio laiptinės išėjęs parūkyti vyras po sprogimo žuvo, dviejų vaikų šeima liko be tėčio. Kuibyševo rajone, dienos metu, prie prekybos centro sprogus artilerijos sviediniui žuvo septyni žmonės. Artėjant žiemai, Donecko savivaldybės duomenimis, stiklų neturi daugiau kaip 36 tūkst. miesto langų.
Nepaisant kas pusdienį atnaujinamos tragiškos „Donecko Liaudies Respublika“ save pasiskelbusio separatistinio regiono statistikos, čia vis dar gyvena daugiau kaip 60 proc. vietinių. Dalis jų palaiko separatistinį judėjimą, tylesnė dalis – ne.
Keletą dienų praleidus Donecke, dažnai girdima paralelė „pas mus kaip loterijoje”. Visi čia pasilikę žmonės, priversti dalyvauti šioje separatistinėje DLR loterijoje. Čia pralaimėjimai tragiški, o konkrečių prizų, vertų šios rizikos, logiškai įvardinti niekas negali. Žinia, kad tavo bilietas pralaimėjo, užklumpa neprognozuojamoje vietoje, netikėtu laiku.
Bilietas į Donecką
Prorusiškų separatistų kontroliuojamame Donecko rajone televizijos transliuoja tik propagandinius rusiškus kanalus. Spaudos prekybos vietose nėra ir pagrindinių Ukrainos dienraščių. Galima teigti, jog regionas gyvena informacinėje izoliacijoje.
Tačiau tarnsporto srautai į vienašališkai pasiskelbusią „Donecko Liaudies Respubliką“ (DLR) nenutrūksta. Iš pagrindinių Ukrainos miestų čia patekti galima apsišarvavus kantrybe ir pasiruošus įtikinamą versiją, kur ir kodėl važiuoji. Įvažiuoti į miestą galima tik per saugesnę pietinę pusę, tad įprastas šimto kilometrų pusantros valandos kelias Kramatorskas-Doneckas prailgsta kone keturis kartus.
Sausakimšas mikroautobusas vinguriuoja kaimo keliukais ir vieškeliais, vairuotojui telefonu vis kolegų teiraujantis, ar galima sukti į vieną ar kitą kelią. Sukilėlių kontroliuojamame penktame pagal dydį Ukrainos mieste trūksta buities prekių, kai kurių maisto produktų, nėra išmokami atlyginimai valstybinėse įmonėse dirbantiems žmonėms, nemokamos pašalpos bei pensijos. Pasiekti artimiausią grivinomis turtingą bankomatą, gauti Ukrainoje galiojantį notaro antspaudą žmonės priversti vykti į artimiausius miestus.
Doneckietė Svetlana į Kramatorską vyko paimti mamos pensijos. Prieš pusantrų metų insultą patyrusi mama liko suparaližuota. Šešiašdešimtmetė Svetlana džiaugiasi supratingais Kramatorsko savivaldybės darbuotojais, kurie mamos pensiją davė be notaroro įgaliojimo.
„Gyvename tarsi kitoje planetoje: pastatai tie patys, kaimynai irgi, tačiau, rodos, egzistuoja dar viena realybė”, - Donecko savivaldybės įmonėje finansų skyriuje dirbanti moteris džiaugiasi, jog įmonė yra finansiškai nepriklausoma, todėl atlyginimą, nors ir vėluojantį tris mėnesius, ji gauna.
Visos transporto priemonės ATO teritorijoje kas trisdešimt kilometrų yra tikrinamos Ukrainos pajėgų. Įprasta procedūra, pasiekus patikros punktą – reikalaujama vyrams su pasais išlipti apžiūrai.
„Kai privažiuosime DLR postą, aš tave užkalbinsiu ir galbūt mums bekalbant, tavęs nepakvies į apklausą”, - pasiūlo padėti Svetlana, suprasdama subtilią situaciją ir separatistų požiūrį į Lietuvą.
Įlipęs DLR karys baksteli pirštu į keletą vyrų ir paprašo atsakyti, iš kur, į kur ir kodėl važiuojama. Ilgos automobilių spūsties pabaigoje – antrasis patikros postas. Čia vyksta griežtesnė patikra: tikrinami vyrų iki 65-ių metų pasai, užduodama daugiau klausimų bei perspėjama, kad jei bus rasta ginklų, bausmė bus įvykdyta vietoje.
Miestas vaiduoklis
Popiet autobusui įvažiuojant į Donecko centrą, Svetlana atsidūsta: „Tokiu metu mieste būdavo transporto spūstys. Dabar – tuščios gatvės su „skraidančiais” sukilėlių automobiliais”. Moteris, paprašyta įsivaizduoti DLR ateitį ilgai nemąsto: „Neįsivaizduoju. Pažaidėme karą – užteks. Žmonėms reikia gyventi”.
Šeštadienio vidurdienį blizgantis Donecko, turėjusio milijoną gyventojų, centras – apytuštis. Viename pagrindinių – Iljičiaus prospekte – nauji daugiaaukščiai, žinomų prekių ženklų parduotuvės, bankai ir keli automobiliai. Privačios įmonės uždaromos, ant durų pakabinant raštelį „Remontas”. Žmonių eilė prie vieno iš daugelio centre esančių bankomatų greitai išsisklaido, ekrane pasirodžius užrašui „galimi tik 10 grivinų nominalai”.
Nuo 22 iki 5 val. ryto DLR galioja komendanto valanda. Miesto gatvėmis dideliu greičiu vis pralekia automobiliai be valstybinių numerių tamsintais langais.
„Vairuotojo politines pažiūras gali suprasti iš to, kaip jis elgiasi Donecko gatvėse”, - stebint, kaip per raudoną šviesoforo signalą pralekia automobilis tamsintais stiklais be valstybinių numerių, sako taksistu dirbantis Dmitrijus. Jis kartu su žmona dirbo Donecko oro uoste. Šeima prarado gerai apmokamus darbus, o Dimitrijus mano, kad buvo vienas pirmųjų atleistų dėl šios politinės krizės Donecke.
Ukrainos Donecko universitetas perkeltas į Vinicą. Čia likęs universiteto pastatas turi naujus šeimininkus – vadinamosios „Donecko Liaudies Respublikos“ aukštąją mokyklą, kurioje įgytą diplomą pripažins nebent šalia esantys kiti prorusiški separatistiniai regionai.
Prie DLR administracijos, įsikūrusios užimtojo miesto savivaldybėje, senyva moteris neša duonos kepalus į vieną palapinę, renkančią paramą sukilėlių armijos savanoriams. Gretimoje palapinėje galima užsirašyti į jų gretas. Daugelis netekusių darbo, tačiau negalinčių palikti savo namų, prisijungimą prie ginkluoto pasipriešinimo mato kaip vienintelę galimybę, kur galima šiek tiek užsidirbti.
Žurnalistai priimami
Septintąjame DLR administracijos pastato aukšte – spaudos centras. Čia galima gauti dvejopas akreditacijas – suteikiančią teisę dirbti DLR teritorijoje ir specialią, leidžiančia petekti į kovinių veiksmų teritoriją bei karinius įtvirtinimus. Prieš pateikiant prašymą akreditacijai, žurnalistų laukia trumpas pokalbis.
Atvykusieji žurnalistai pirmiausia pamato Ukrainos taktinės raketos „Točka U“ likučius bei išgirsta centro atstovų trumpą pristatymą apie jos padarinius Donecke. Ant sienos kabo didžiulė skrendančio Malaizijos avialinijų lėktuvo nuotrauka, su aiškiu prierašu anglų bei rusų kalbomis „Donecko Liaudies Respublika užjaučia aukų artimuosius ir pasaulio bendruomenę dėl Ukrainos karinio nusikaltimo padarinio – numušto lėktuvo”. Čia pat ir kelių punktų atmintinė separatistiniame regione dirbsiantiems žurnalistams. Penktasis punktas reikalauja būti „politiškai korektiškiems naudojant terminologiją”.
Specialiai DELFI iš Ukrainos - Artūras Morozovas