Pareiškimas buvo parengtas po to, kai pirmadienį Vengrijos parlamentas dviejų trečdalių balsų dauguma nubalsavo už tai, jog ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybei būtų leista šalį valdyti įsakais be nustatyto termino. Remiantis naujuoju įstatymu, neva melagingus ar iškreiptus faktus skelbiantiems asmenims gresia kelerių metų laisvės atėmimo bausmė, informuoja politico.eu.
„Esant šiai beprecedentei situacijai, valstybės narės pagrįstai nori priimti išskirtines priemones, kad apsaugotų savo gyventojus ir įveiktų krizę, – rašoma 13 šalių pareiškime. – Kita vertus, stipriai susirūpinome dėl teisinės valstybės principo, demokratijos ir pagrindinių teisių pažeidimų rizikos, kylančios taikant kai kurias kovos su pandemija priemones.“
Nors pareiškime Vengrija neminima, jame netiesiogiai kalbama apie ginčytinas naujojo šalies įstatymo nuostatas: „Reikia taikyti tik griežtai būtinas kovos su COVID-19 priemones; jos turi būti proporcingos grėsmei, laikinos, reguliariai nuodugniai analizuojamos bei atitikti pirmiau minėtus principus ir tarptautinės teisės normų reikalavimus. Jos neturi riboti išraiškos laisvės ar žodžio laisvės.“
Pareiškimą pasirašė Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Graikija, Airija, Italija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Ispanija ir Švedija. Šios šalys tvirtino, kad „remia Europos Komisijos iniciatyvą stebėti kovai su koronavirusu skirtas priemones ir jų taikymą“ ir ragina Bendrųjų reikalų tarybos susirinkimo metu „nagrinėti ir šį klausimą“.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen ketvirtadienį išreiškė susirūpinimą dėl su koronavirusu besigrumiančios Vengrijos priimto nepaprastosios padėties įstatymo, suteikiančio nacionalistinių pažiūrų premjerui Viktorui Orbanui labai plačių įgaliojimų.
U. von der Leyen, nors ir pripažino, kad ES šalims kovojant su koronaviruso pandemija gali tekti imtis neeilinių priemonių, pridūrė: „Esu susirūpinusi, kad tam tikros priemonės peržengia ribas; itin nerimauju dėl padėties Vengrijoje“.
V. Orbano partijos dominuojamas parlamentas Budapešte premjerui suteikė įgaliojimus nuo antradienio valdyti šalį dekretais, kol vyriausybė nuspręs, kad viruso sukelta krizė yra pasibaigusi.
Nepaprastosios padėties įstatymas taip pat numato laisvės atėmimą žurnalistams, jei valdžia palaikytų jų skelbiamą informaciją apie virusą ar vyriausybės pastangas suvaldyti epidemiją „melaginga“.
Tuskas įspėjo apie valdžios perversmus
Vengrijos premjeras apkaltino buvusį Europos Vadovų Tarybos pirmininką „politinių žaidimų“ žaidimu. Vyriausybių sprendimas pasinaudoti koronaviruso sukelta krize valdžios perversmui suorganizuoti ir įgyvendinti būtų „politiškai pavojingas ir moraliai nepriimtinas“, teigė Europos centro dešinės politinio bloko lyderis Donaldas Tuskas, beveik atvirai užsipuolęs Vengrijos ministrą pirmininką Viktorą Orbaną.
Buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas parašė laišką Europos liaudies partijos personalui, kuriame nurodė, jog krizė neturi būti naudojama kaip pretekstas užgrobti valdžią.
„Ypatingoji padėtis arba nepaprastoji padėtis turi padėti vyriausybėms kovoti su virusu, o ne sustiprinti jų valdžią piliečių atžvilgiu, – laiške, kurį matė „Politico“ darbuotojai, dėstė D. Tuskas. – Pandemijos naudojimas ilgalaikei ypatingajai padėčiai paskelbti yra politiškai pavojingas ir moraliai nepriimtinas.“
V. Orbano pasiūlymas neribotai valdyti įsakais siekiant įveikti virusą, kuriam pirmadienį Vengrijos parlamente buvo pritarta dviejų trečdalių balsų dauguma, susilaukė kritikos iš įvairių politikų, įskaitant Jungtinių Amerikos Valstijų respublikonų partijos narius. Visgi kol kas aukščiausieji Europos liaudies partijos, į kurios sudėtį įeina ir V. Orbano partija „Fidesz“, pareigūnai nesureagavo į situaciją Vengrijoje.
Kaltindamas D. Tuską susidėjus su liberalais ir kairiaisiais, V. Orbanas rašė: „Tie, kurie negali padėti, turėtų bent jau netrukdyti kitiems. Tai ne žaidimas. Kiekvienos valstybės narės piliečių gyvybei iškilo pavojus.“
D. Tuskas pats negali pašalinti „Fidesz“ iš Europos liaudies partijos. Tokį sprendimą turi priimti Europos liaudies partijos politinė asamblėja, kurioje dalyvauja vyresnieji partijos vadovai ir partijai priklausantys parlamentarai. Kita politinė asamblėja turi įvykti birželio mėnesį.
Regis, naujasis V. Orbano priimtas įstatymas supykdė net tuos, kurie paprastai vengdavo kritikuoti Vengrijos lyderį.
Vienas Europos liaudies partijos personalo narys atskleidė, kad naujasis Vengrijos įstatymas „suerzino“ daug Europos Parlamento (EP) narių: „Politikai raginami atsikratyti „Fidesz“. Darbuotojas taip pat sakė, jog yra nemažai D. Tuską palaikančių žmonių. Europos liaudies partijoje jis yra „gerbiamas ir mėgstamas“.
Europos Parlamento pirmininkas Davidas Sassoli taip pat pasmerkė bandymus pasinaudoti koronaviruso krize demokrtijos principų ardymui.
Visos Europos šalys turi pareigą ginti ir laikytis demokratijos ir pamatinių Europos vertybių. Parlamentai turi išlikti veikiantys, žiniasklaida turi likti laisva. Niekam negalima leisti pasinaudoti šia pandemija paminant mūsų laisves“, – savo socialinio tinklo paskyoje rašė D. Sassoli.
Orbanas siekia ES dešiniųjų paramos
Orbanas siekia konservatorių paramos, kad galėtų likti pagrindiniame Europos centro dešinės politiniame bloke nepaisant susirūpinimo jo naujais įgaliojimais valdyti šalį dekretais.
Nacionalistų lyderis tvirtina, kad neribojama valdžia jam būtina grumiantis su naujojo koronaviruso pandemija, bet oponentai kaltina jį naudojantis krize kaip galimybe užgrobti valdžią.
Briuselis reiškė susirūpinimą ir pažadėjo stebėti įvykių eigą, vis dažniau pasigirstant raginimams Europos liaudies partijai (EPP) pašalinti iš savo gretų V. Orbano valdančiąją „Fidesz“.
V. Orbanas susisiekė su svarbiomis EPP figūromis, įskaitant, kaip rodo naujienų agentūros AFP gautas laiškas, įtakingą Vokietijos centro dešiniųjų Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) lyderę Annegret Kramp-Karrenbauer, prašydamas paramos, sakė partijos veikėjai.
CDU nekomentavo šio laiško, kuriame A. Kramp-Karrenbauer raginama paremti V. Orbaną prieš D. Tuską.
Platūs įgaliojimai
D. Tuskas paskelbė savo paties laišką EPP priklausančių partijų lyderiams.
Pasak jo, daugelis jaučia, kad Vengrijos nepaprastosios priemonės „yra neproporcingos ir neadekvačios, be to, jos buvo įvestos neapibrėžtam laikotarpiui“.
„Daugelis iš jūsų, net jei kritikuojate premjerą Orbaną dėl jo ankstesnių sprendimų, nesutikote pašalinti „Fidesz“ iš mūsų politinės šeimos“, – sakė D. Tuskas, paminėdamas V. Orbano pergalę per panašų ginčą praėjusiais metais.
„Šiandien, žinoma, galvojame apie daug svarbesnius dalykus, pagrindinis mūsų prioritetas yra kova su pandemija. Tačiau greitai ateis laikas, kai vėl turėsite persvarstyti savo pozicijas“, – nurodė jis.
Pirmadienį „Fidesz“ dominuojamas Vengrijos parlamentas balsavimu suteikė V. Orbanui naujus plačius įgaliojimus neribotą laiką valdyti šalį dekretais, kol vyriausybė paskelbs dabartinės ekstremalios padėties dėl koronaviruso pabaigą.
„Morališkai nepriimtina“
Antradienį parlamentui buvo pateiktas kitas įstatymo projektas su nuostata, kuria siekta panaikinti savivaldybių galias priimti vietos sprendimus dėl kovos su virusu operacijų.
Opozicijos merai šią nuostatą pavadino nedemokratine, o daug kas laiko ją kerštu už „Fidesz“ praradimus pernai vykusiuose vietos valdžios rinkimuose. Vis dėlto trečiadienį vyriausybė, kuri retai kada nusileidžia, šią nuostatą atšaukė.
„Fidesz“ dalyvavimas priimant EPP sprendimus yra sustabdytas dėl ankstesnių žingsnių, kurie laikomi prieštaraujančiais Europos vertybėms, bet partijos balsai vis tiek yra naudingi dešiniesiems Europos Parlamente.
Tačiau dabar „Fidesz“ galėjo nueiti per toli.
„Naudotis pandemija ir kurti „nuolatinės ekstremalios padėties valstybę“ politiškai pavojinga ir morališkai nepriimtina“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė D. Tuskas, buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas.
Jis jau siekė išstumti vengrus iš ES pagrindinės dešiniųjų srovės, bet sprendimą priims EPP priklausančios partijos.
ES perspėja veiksianti
Ketvirtadienį atsakydama į klausimus, konkrečiais susijusius su Vengrija, U. von der Leyen sakė, kad tais atvejais, kai ES šalių taikomos priemonės neatitinka minėtų kriterijų, „imsimės būtinų veiksmų, kaip jau esame pasielgę praeityje“.
Ji pridūrė, kad EK „stebi visą situaciją“ ir aiškinasi, ar Bendrijoje taikomos atitinka normas.
V. Orbano vyriausybė argumentuoja, kad naujasis įstatymas dėl nepaprastųjų priemonių atitinka ES vertybes ir nevaržo žiniasklaidos laisvės.
Jo atstovas tarptautiniams ryšiams trečiadienį per tviterį parašė, kad „ekstremalioji padėtis Vengrijoje ir nepaprastosios priemonės atitinka sutartis ir Vengrijos konstituciją, taip pat yra nukreiptos vien į kovą su koronavirusu“.