„Bellingcat“ steigėjas Eliotas Higginsas, nuotrauka pasidalinęs savo tviterio paskyroje, pažymi, kad rugpjūčio 10 dieną darytoje nuotraukoje matomi didžiuliai po sprogimų likę krateriai, išdegę žemės plotai, daug sunaikintų lėktuvų ir pastatų.
„Panašu į tiesioginį puolimą iš kairės, tad, kad ir kas tai buvo, buvo gana tikslu“, – parašė jis.
E. Higginsas pažymi, kad, sprendžiant iš palydovinių nuotraukų, galima daryti išvadą, kad aviacijos bazėje kilo didžiulis gaisras. Teritorijoje jis pastebėjo sprogimų padarytus mažiausiai tris kraterius, įtariama, kad tose vietose galėjo būti saugyklos.
Tyrėjas mano, kad, pataikius į lėktuvus ir šaudmenis prasidėjo gaisras, o liepsnos išplito po visą bazę.
„Įžiūriu tris kraterius vietose, kurios, panašu, galėjo būti naudojamos kaip saugyklos. Taigi, galimas dalykas, jos ir buvo taikiniai, viskas, kas ten buvo laikoma, buvo sunaikinta. Taip pat noriu akcentuoti, kad visi krateriai – vienodo dydžio“, – tviteryje rašo E. Higginsas.
E. Higginsas tviteryje teigia, kad krateriai galėjo atsirasti po taiklių ilgo nuotolio sviedinių smūgių. O tai labai aiški žinutė „šiuo metu Kryme poilsiaujantiems rusams nedelsti ir, kol dar gali, pasinaudoti tiltu per Kerčės sąsiaurį“.
Kaip rašo CNN, tai, kas įvyko karinėje bazėje Kryme, gali pretenduoti į vienos pragaištingiausių dienų Rusijos oro pajėgoms titulą nuo Antrojo pasaulinio karo laikų.
Viešai prieinamuose šaltiniuose nėra duomenų, kad per vieną ataką Rusija būtų praradusi tokį didelį kiekį orlaivių.
Kyjivas: per sprogimus Rusijos aviacijos bazėje Kryme sunaikinti devyni lėktuvai
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad devyni Rusijos karo lėktuvai buvo sunaikinti per galingus sprogimus vienoje aviacijos bazėje aneksuotame Kryme, kurie, daugelio nuomone, yra ukrainiečių atakos rezultatas.
Rusija savo ruožtu neigia, kad per antradienį nugriaudėjusius sprogimus buvo apgadinta kokių nors orlaivių arba kad prieš bazę buvo surengta ataka.
Ukrainos pareigūnai viešai neprisiėmė atsakomybės už šį incidentą, bet pašiepė Rusijos paaiškinimus, kad Sakų oro pajėgų bazėje užsiliepsnojo ir sprogo aviacijos sprogmenys.
Savo įprastame naktiniame vaizdo pareiškime Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad Rusijos 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį Kyjivas kada nors susigrąžins.
„Šis Rusijos karas prieš Ukrainą ir visą laisvąją Europą prasidėjo Kryme ir privalo pasibaigti Kryme – jo išvadavimu“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Trečiadienį Rusijos pareigūnai stengėsi nesureikšminti sprogimų Sakų bazėje ir teigė, kad jokie Krymo viešbučiai ar paplūdimiai, pritraukiantys daug rusų turistų, nebuvo paveikti. Tačiau sprogimai, per kuriuos, anot rusų pareigūnų, žuvo vienas žmogus ir dar 13 buvo sužeisti, sukėlė paniką tarp poilsiautojų.
Netoli bazės esančių namų langus išdaužė sprogimo banga, taip pat buvo padaryta kitokios žalos.
Rusijos kariniai lėktuvai kildavo iš Sakų bazės atakuoti taikinių Ukrainos pietuose. Ukrainos socialinių tinklų vartotojai kėlė prielaidas, kad Kyjivo pajėgos panaudojo prieš bazę ilgo nuotolio raketas.
Maskvos pareigūnai jau ne kartą buvo perspėję, kad bet kokia ataka Krymui sulauktų galingo atsako, įskaitant smūgius „sprendimų priėmimo centrams“ Kyjive.
Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovyčius antradienį vakare užsiminė, kad sprogimus sukėlė arba ukrainiečių gamybos tolimojo veikimo ginkluotė, arba Kryme veikiantys partizanai.
Šis Juodosios jūros pusiasalis yra pasiekiamas kai kurių tipų raketoms, kurios gali būti leidžiamos iš salvinės raketų ugnies sistemų HIMARS, Ukrainos gautų iš Jungtinių Valstijų. Tokios raketos gali nuskrieti apie 300 kilometrų, bet nėra aišku, ar Ukraina yra jų gavusi.
Ukrainos kariuomenė sėkmingai naudojo mažesnio nuotolio HIMARS raketas, nuskriejančias iki 80 km, atakuodama Rusijos degalų ir šaudmenų sandėlius, strategiškai svarbius tiltus ir kitus taikinius okupuotose teritorijose.
Ukrainos karybos analitikas Olehas Ždanovas sakė, kad Ukrainos pajėgos bazei Kryme galėjo smogti ukrainietiškomis priešlaivinėmis raketomis „Neptun“, galinčiomis nuskrieti apie 200 kilometrų. Šios raketos gali būti pritaikytos atakuoti taikinius sausumoje ir paleistos iš ukrainiečių pozicijų netoli Mykolajivo miesto, esančio į šiaurės vakarus nuo Krymo.
Be to, Ukrainos kariuomenė galėjo panaudoti vakarietiškas priešlaivines raketas „Harpoon“, nuskriejančias maždaug iki 300 kilometrų, pridūrė O. Ždanovas.
„Oficialusis Kyjivas apie tai tyli, bet neoficialiai kariškiai pripažįsta, kad tai buvo ukrainiečių smūgis“, – sakė analitikas.
Jeigu būtų patvirtintas faktas, kad bazei smogė ukrainiečiai, tai būtų pirmoji žinoma didelė ataka prieš Rusijos kariuomenę Krymo pusiasalyje, kurį Maskva aneksavo 2014 metais.
Krymo uostamiestyje Sevastopolyje veikiantis Rusijos Juodosios jūros laivyno štabas praeitą mėnesį buvo atakuotas nedidelį sprogstamąjį užtaisą skraidinusio drono. Dėl to incidento buvo kaltinami ukrainiečių diversantai.
Nuo invazijos pradžios vasario pabaigoje Rusija pranešė apie virtinę gaisrų ir sprogimų šaudmenų ir degalų sandėliuose tiek savo teritorijoje netoli sienos su Ukraina, tiek okupuotose Ukrainos teritorijose. Dėl kai kurių incidentų Maskva kaltino ukrainiečių smūgius, bet Kyjivas tokių incidentų dažniausiai nekomentuodavo.
