Vakarų žvalgyba ir kariniai pareigūnai atidžiai stebi minėtas infrastruktūros statybas. Net trys su situacija susipažinę šaltiniai CNN sakė, kad Rusija tokių veiksmų imasi ruošdamasi galimai invazijai.
Tiek naujo kelio tiesimas, tiek tiltas per Pripetės upę pietinėje Baltarusijoje vyksta mažiau nei šeši kilometrai nuo sienos su Ukraina. Jais šiuo metu Baltarusijoje esančios Rusijos pajėgos galėtų pasinaudoti puldamos Kijevą.
Palydovinėse nuotraukose, kurias darė „Maxar“ ir „Planet Labs“, matoma, kaip praktiškai per naktį išdygo pontoninis tiltas.
Rusija „tiesia kelius, stato lauko ligonines ir rūpinasi kitomis paramai reikalingomis infrastruktūros priemonėmis“, teigia vienas gerai informuotas šaltinis: „Štai kodėl mes rimtai nevertiname Maskvos kalbų apie deeskalaciją.“
Kol kas neaišku, kas stato tiltą – Rusijos ar Baltarusijos pajėgos. Baltarusija dabartinėje situacijoje yra artimiausia Rusijos tarptautinė sąjungininkė, šalyje šiuo metu nemažai Maskvos pajėgų, kurios esą atvyko dalyvauti „atliekant jungtinius karinius manevrus“.
Vakarų pareigūnai mano, kad šios pajėgos gali būti pasitelktos veržiantis į Ukrainą iš Šiaurės, – ypač tuo atveju, jeigu Rusija nuspręs žygiuoti į Kijevą.
Nors kol kas netoliese tilto nematyti telkiamos ginkluotės, Rusijos pajėgų pozicijos pasistūmėjo dar 120 kilometrų į Rytus – vienas konvojus pastebėtas į vietovę vedančiame kelyje, rašo CNN.
Ruslanas Levievas iš „Conflict Intelligence Team“, kurie naudojasi atvirais šaltiniais Rusijos kariniams veiksmams stebėti, sako, kad jo atlikta analizė neleidžia daryti išvados, esą Rusijos kariai traukiasi nuo sienos su Ukraina“, greičiau jau priešingai: pastarosiomis dienomis pasienio regionuose pastebėta naujų dislokavimų.
R. Levievas tviteryje pažymėjo, kad dalis karių, perkeltų iš Krymo, yra nuolatiniam darbui dislokuoti Rusijos žemyninės dalies vakariniame pasienyje, o tai reiškia, kad iš tikrųjų jie dabar perkelti arčiau Ukrainos teritorijos.
„Rochan Consulting“ analitinės bendrovės, kurios specializacija – atvirų šaltinių karinės analizės, vadovas Konradas Muzyka „Financial Times“ sako, kad „pastarieji karių dislokavimai leidžia daryti išvadą, jog koks nors atsitraukimas nevyksta“: „Pastarąsias kelias dienas pastebėta daug naujų vaizdo įrašų, kuriuose matoma, kaip nauja įranga keliauja prie sienos su Ukraina arba arti jos.“
Baltųjų rūmų aukšto rango pareigūnas pareiškė, kad Rusija prie sienos su Ukraina papildomai pasiuntė dar apie 7 tūkst. karių, dalis kurių į pasienį atvyko trečiadienį.
Jis Maskvos pareiškimą apie Ukrainos pasienyje sutelktų pajėgų atitraukimą pavadino „melu“.
Pareigūnas taip pat pakartojo, kad Rusija gali sufabrikuoti „melagingą“ pretekstą ir „bet kurią akimirką“ įsiveržti į Ukrainą.
Jis pridūrė, kad nors Maskva sako norinti rasti diplomatinį krizės sprendinį, jos veiksmai rodo priešingai.
Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos nemato reikšmingo Rusijos pajėgų atitraukimo nuo Ukrainos sienos ženklų, nepaisant atitinkamų Maskvos pareiškimų.
„Tai, ką matome, yra nereikšmingas atitraukimas“, – televizijai „ABC News“ sakė valstybės sekretorius.
„Priešingai, mes ir toliau matome, kad pajėgos, ypač tos, kurios atnaujintos agresijos prieš Ukrainą atveju stovėtų priešakyje, ir toliau lieka prie sienos“, – kalbėjo jis.
A. Blinkenas Rusijos invazijos į Ukrainą grėsmę pavadino „realia“ ir pakartojo Vašingtono raginimą Rusijai deeskaluoti susidariusią padėtį.
„Prezidentas [Vladimiras] Putinas sudarė galimybę imtis veiksmų per labai trumpą laiką“, – sakė JAV aukščiausio rango diplomatas.
„Jis gali nuspausti gaiduką – gali jį nuspausti šiandien. Jis gali jį nuspausti rytoj. Jis gali jį nuspausti kitą savaitę. Pajėgos jau paruoštos, jeigu jis norėtų atnaujinti agresiją prieš Ukrainą“, – kalbėjo A. Blinkenas.
Jis taip pat ragino ieškoti diplomatinių būtų įtampai sumažinti, bet pridūrė: „Mes esame pasiruošę diplomatijai. Mes esame pasiruošė agresijai. Esame pasiruošę be kuriam atvejui.“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Ukrainos pusė nepastebi Rusijos karių atitraukimo nuo sienų su jo šalimi.
„Jei atvirai, mes reaguojame į tas realijas, kurias turime, ir kol kas nematome jokio atsitraukimo. Ką tik apie tai išgirdome“, – trečiadienį britų transliuotojui BBC sakė V. Zelenskis, apsilankęs kariniame poligone šiaurės vakariniame Rivnės regione, komentuodamas pranešimus apie dalies Rusijos pajėgų atitraukimą.
Anot jo, kai kariai bus išvesti, tai pamatys visi, ne tik kariškiai ar žvalgyba.
„Tačiau kol kas tai tik pareiškimai“, – sakė V. Zelenskis ir pridūrė, kad „visi normalūs žmonės tikisi deeskalacijos“.
„Kalbant apie grėsmę, aš ne kartą sakiau, kad esame ramūs dėl bet kokių grasinimų, nes prisimename, kad viskas prasidėjo ne vakar. Tai vyksta jau daug metų“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Rusija anksčiau trečiadienį paskelbė, kad baigėsi karinės pratybos Maskvos aneksuotame Kryme ir kad jose dalyvavę kariai grįžta į savo bazes. Ankstesnę dieną Rusija irgi nurodė sugrąžinanti kai kuriuos prie Ukrainos sienų buvusius savo karius į jų bazes.
Žingsnis žengtas vykstant intensyvioms diplomatinėms pastangoms siekiant išvengti Rusijos invazijos į savo provakarietišką kaimynę. Maskvai prie Ukrainos sutelkus daugiau kaip 100 tūkst. karių buvo nuogąstaujama, kad invazija gali įvykti jau šią savaitę.
Tačiau Vakarų lyderiai tebėra susirūpinę, kad Rusija vis tiek gali pradėti ataką prieš Ukrainą, o JAV prezidentas Joe Bidenas antradienį perspėjo, kad Maskvos ataka prieš savo kaimynę išlieka „labai tikėtina“.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas trečiadienį sakė, kad Rusija, panašu, toliau telkia savo pajėgas aplink Ukrainą, nors pati skelbia apie iš pasienio atitraukiamus karius.
„Girdėjome ženklų iš Maskvos apie pasirengimą tęsti diplomatines pastangas, bet kol kas nematėme jokio deeskalavimo vietoje. Atvirkščiai, atrodo, kad Rusija tęsia savo kariuomenės telkimą“, – sakė J. Stoltenbergas prieš NATO gynybos ministrų susitikimą.
Pasak jo, dar „reikia pažiūrėti, ar įvyks Rusijos [pajėgų] atitraukimas“.
Ukrainos vyriausybė nuo 2014 metų kovoja su Rusijos remiamais separatistais rytinėse Donecko ir Luhansko srityse. Šis konfliktas prasidėjo Maskvai anksčiau tais pačiais metais aneksavus Krymo pusiasalį po Kijeve įvykusios Maidano revoliucijos, per kurią buvo nuversta prorusiška vyriausybė, vengusi glaudesnių ryšių su Europa.
Kijevas kaltina Maskvą, kad ši į Ukrainos rytus siunčia karių ir ginklų, siekdama kurstyti konfliktą, jau pareikalavusį per 14 tūkst. gyvybių. Rusija tai neigia, nors įrodymai rodo priešingai.
2015 metais tarpininkaujant Prancūzijai ir Vokietijai pasirašytas taikos susitarimas sustabdė didžiulio masto kautynes, tačiau susirėmimų toliau reguliariai pasitaiko, o pastangos rasti politinį sprendinį seniai patekusios į aklavietę.
ES ragina Rusiją imtis „konkrečių“ veiksmų įtampai mažinti
Europos Sąjunga trečiadienį paragino Rusiją imtis „konkrečių“ žingsnių įtampai aplink Ukrainą mažinti, Maskvai pareiškus, kad atitraukia daugiau pajėgų nuo jos sienų.
„Rusija davė ženklą, kad gali būti atvira diplomatijai, ir raginame Rusiją imtis konkrečių ir apčiuopiamų žingsnių deeskalacijos link, nes tai yra nuoširdaus politinio dialogo sąlyga“, – europarlamentarams sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis.
„Negalime amžinai bandyti imtis diplomatijos vienašališkai, kai [tuo metu] kita šalis telkia kariuomenę“, – kalbėjo jis.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen pareiškė, jog „NATO dar nemato Rusijos pajėgų mažinimo ženklų“, nepaisant Kremliaus pranešimų, kad jis atitraukia dalį savo pajėgų.
„Vakar matėme vilties ženklų, bet dabar žodžius turi lydėti darbai“, – paragino ji.
U. von der Leyen apkaltino Maskvą siunčiant „prieštaringus signalus“, Maskvai paskelbus apie atsitraukimą tą pačią dieną, kai Rusijos parlamentas paragino Vladimirą Putiną pripažinti dviejų separatistinių Ukrainos regionų nepriklausomybę.
„Dabar mes turime dvi skirtingas ateities galimybes. Viena, kai Kremlius nusprendžia pradėti karą prieš Ukrainą, tai sukeltų didžiulių žmogiškųjų nuostolių“, – sakė ji.
„Bet įmanoma ir kitokia ateitis, ateitis, kurioje Rusija ir Europa gali veikti kartu, siekdamos bendrų interesų“, – kalbėjo EK vadovė.
Vakarai perspėja Maskvą dėl plataus masto sankcijų, jeigu ji vėl įsiveržtų į Ukrainą, praėjus aštuoneriems metams po jos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.
Pasak U. von der Leyen, dėl pastarosiomis savaitėmis įvykdyto precedento neturinčio šaltinių diversifikavimo ES galėtų prisitaikyti prie Rusijos sumažinto dujų tiekimo Europai ir išgyventi žiemą.
„Gazprom“ riboja dujų tiekimą Europai, kai jų paklausa yra didelė. Atsargos yra sumažėjusios labiausiai per 10 metų, nevykdomi neatidėliotini sandoriai. Toks elgesys jau pakenkė Rusijos, kaip patikimos energijos tiekėjos, patikimumui“, – sakė ji.
EK vadovė pranešė, kad Bendrijai po derybų su keliomis šalimis sausį pavyko užsitikrinti 10 mlrd. kubinių metrų suskystintų gamtinių dujų „rekordinius pristatymus“.
„Pastarosiomis savaitėmis mes peržiūrėjome visus įmanomus [paslaugų tiekimo] sutrikdymo scenarijus, jei Rusija nuspręstų iš dalies ar visiškai nutraukti dujų tiekimą ES“, – sakė ji.
„Šiandien galiu pasakyti, kad, remiantis mūsų modeliais, su visomis priemonėmis, kurių ėmėmės, dabar esame saugūs šią žiemą“, – patikino U. von der Leyen.
Rusija skelbia apie naują karių atitraukimą iš aneksuoto Krymo
Maskva ketvirtadienį pareiškė grąžinanti karines pajėgas į savo bazes po karinių pratybų, sukėlusių Vakarų nuogąstavimus, kad Rusija planuoja pulti Ukrainą.
Tai naujausias Rusijos pranešimas apie karinio kontingento, kuris, Vakarų vertinimu, viršija 100 tūkst. karių ir, Vašingtono teigimu, sutelktas galimai rengiantis įsiveržti, atitraukimą.
„Pietų karinės apygardos daliniai, baigę taktines pratybas poligonuose Krymo pusiasalyje, geležinkeliu grįžta į savo nuolatines bazes“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime, kurį perdavė Rusijos naujienų agentūros. Valstybinė televizija rodė karinės įrangos vilkstines, kertančias neseniai pastatytą tiltą, jungiantį pusiasalį su žemynine Rusijos dalimi.
Gynybos ministerija atskirai nurodė, kad „Vakarų karinės apygardos tankų daliniai pradėjo grįžti į savo nuolatines bazes“ po pratybų. Ji nenurodė, kur tos pajėgos buvo dislokuotos, bet sakė, kad jos bus transportuojamos geležinkeliu į savo garnizonus maždaug už 1000 kilometrų.
Tačiau NATO, JAV ir Europos lyderiai neigia, kad vykdomas koks nors reikšmingas Rusijos karių atitraukimas, o Ukrainos prezidentas V. Zelenskis sakė, kad Maskvos kariškiai iš tikrųjų persigrupuoja.
