„Valstybės elgiasi taip, kaip elgiasi. Mes stebime jų veiksmus bei pozicijas, kurias jos pasirenka būdamos savarankiškais tarptautinės politikos veikėjais. Tačiau mes turime savo tikslų ir siekių – tai laisvė, teisingumas, suverenitetas, valstybingumas. Aš manau, kad ilgainiui mes galėsime pasinaudoti apsisprendimo teise ir tuomet visas pasaulis bus su mumis – Lietuva bei visos kitos šalys“, - susitikime su žurnalistais Palestinos autonomijos sostinėje Ramaloje teigė S. Fayyadas.
Politiko teigimu, nors Lietuva buvo pati ne kartą okupuota, tačiau joje, kaip ir daugelyje pasaulio valstybių, nėra tvirto apsisprendimo Palestinos klausimu.
„Lietuva pati buvo okupuota ir ne vieną kartą. Žinau jūsų šalies istoriją, savo laiku tai buvo didžiausia valstybė Europoje. Tačiau tai istorija. Šiandien Lietuvoje, kaip ir bet kur kitur pasaulyje, situacija yra neaiški. Ji pasikeistų, jei Lietuva išsiugdytų tam tikrą empatiją, kylančią iš teisingumo jausmo. To mes siekiame, to siekia mūsų tauta daugybę dešimtmečių“, - sakė Palestinos autonomijos vyriausybės vadovas.
DELFI primena, kad praėjusių metų spalį Lietuva balsavo prieš Palestinos narystę UNESCO, taip tapdama viena iš vos 14 valstybių, išsakiusių tokią poziciją. Už Palestinos priėmimą, kuriam labai priešinosi JAV ir Izraelis, balsavo 107 šalys, o 52 susilaikė.
Arabų pavasaris nustelbė Palestinos valstybingumo siekį
Maža to, anot politiko, palestiniečiai sunerimę, jog arabų pavasaris nustelbė Palestinos valstybingumo klausimą.
„Tikriausiai žinote, kad jau daugiau nei metus regione dominuoja Arabų pavasario atgarsiai. Arabų pavasaris lėmė Palestinos klausimo marginalizavimą tiek regioniniu, tiek pasauliniu lygmeniu. Mes tai labai stipriai jaučiame“, - sakė S. Fayyadas.
Palestinos premjeras taip pat teigia manąs, kad pasaulio valstybės nustojo kreipti dėmesį į Izraelio armijos smurtą palestiniečių atžvilgiu, kai šie esą okupacijai priešinasi taikiai.
DELFI primena, kad tarptautinės bendruomenės požiūriu Vakarų krantas ir Rytų Jeruzalė yra Izraelio okupuotos palestiniečių teritorijos. Gazos ruožą, kuriame taip pat gyvena palestiniečiai, šiuo metu de facto valdo „Hamas“, kurią tarptautinė bendruomenė laiko esant teroristine organizacija.
1967 m. Izraeliui okupavus palestiniečių teritorijas, 1987-1993 m. palestiniečiai pradėjo agresyvią pasipriešinimo kampaniją, vadinamą pirmąja intifada. Tąkart pasipriešinimas buvo nuslopintas, tačiau atgimė antrosios intifados metu 2000-2005 m. Šiuo metu palestiniečiai teigia pradėję taikų pasipriešinimą.
„Mums kalbantis jaunas 18 metų amžiaus palestinietis kovoja dėl savo gyvybės, nes buvo pašautas taikios demonstracijos metu. Kitas jaunas palestinietis buvo užmuštas, nes į jį iš arti ašarinių dujų užtaisu šovė Izraelio karys. Ir tai daroma palestiniečiams dalyvaujant taikiose protesto akcijose, nes jie turi teisę reikšti savo įsitikinimus okupacijos klausimu“, - pasakojo S. Fayyadas.
Jo pasakojimu, problemų kelia ir faktas, kad Izraelis skverbiasi net į tas teritorijas, kurios pagal Oslo susitarimus priklauso Palestinos autonominei valdžiai. Kaip tokio skverbimosi faktą jis įvardijo vasario pabaigoje Izraelio armijos vykdytą reidą prieš dvi palestiniečių televizijas, įsikūrusias Ramaloje – „Watan“ ir „Al-Quds Educational TV“. Izraelio armija pareiškė veikusi pagal Izraelio komunikacijos ministerijos sprendimą.
Misija – politiškai suvienyti Gazos ruožą ir Vakarų krantą
Kalbėdamas apie dabartinę Palestinos padėtį, ministras pirmininkas S. Fayyadas neslėpė, kad problemų kelia ir ketverius su puse metų besitęsiantis politinis Palestinos padalijimas tarp Gazos ruožo, kurį valdo islamistinė „Hamas“, ir Vakarų kranto, kurį administruoja vyriausybė, remiama nuosaikesnės „Fatah“.
DELFI primena, kad 2006 m. parlamento rinkimus Palestinos autonomijoje laimėjo „Hamas“, kuri nustūmė nuo valdžios kur kas nuosaikesnę „Fatah“ partiją. „Hamas“ ir „Fatah“ tuomet suformavo koalicinę vyriausybę, tačiau tarptautinės institucijos vis tiek nutraukė palestiniečiams paramą, o tarp „Hamas“ ir „Fatah“ įsiplieskė konfliktas, lėmęs esamą situaciją: kai „Hamas“ valdo Gazos ruožą, o Vakarų krantą – „nepriklausoma“ vyriausybė, remiama „Fatah“ ir Vakarų.
„Mes turime kažkaip susitvarkyti su politiniu atskyrimu Gazos ruože ir Vakarų krante – valstybės suvienijimas yra esminis uždavinys“, - teigė S. Fayyadas.
Paklaustas, kaip įsivaizduoja bendradarbiavimą su Hamas, palestiniečių politikas teigė, jog šalies suvienijimas įmanomas tik per dialogą.
Pasak S. Fayyado, Palestinos valstybė be Gazos ruožo, palestiniečių akimis, yra neįsivaizduojamas dalykas. „Nerealistiška kalbėti apie tai, kad Palestina galėtų suskurti be Gazos. Galiu pridurti, kad tai tiesiog neįmanoma, mes apie tai net negalvojame“, - teigė premjeras.
Palestiniečiai priklauso nuo tarptautinės paramos
Klausiamas apie tai, kaip palestiniečiai ketina sukurti nepriklausomą savo valstybę, jei yra ypatingai priklausomi nuo tarptautinės paramos, S. Fayyadas pripažino, jog tai irgi problema. Tačiau, pasak jo, pastaraisiais metais Palestinos autonomija stipriai sumažino savo išlaidas.
„Taip, mes tikrai esame priklausomi nuo tarptautinės paramos, tačiau šiuo metu mes kur kas mažiau priklausomi nei praėjusiais ar užpraėjusiais metais. Per pastaruosius metus mes stipriai sumažinome savo išlaidas“, - sakė politikas.
Didžiausi Palestinos donorai yra Europos Sąjunga, atskiros Europos valstybės, JAV, Japonija ir Arabų valstybės.
„Šiuo atveju galime įžvelgti tam tikrą ironiją, nes iš vienos pusės mes tarsi siekiame nepriklausomybės, iš kitos – vis tiek esame priklausomi nuo paramos. Tai tam tikras paradoksas. Tačiau faktas, kad šaliai reikia paramos nereiškia, jog ji neverta būti nepriklausoma valstybe. Kartais visos šalys susiduria su finansiniais sunkumais“, - svarstė S. Fayyadas.
Jis taip pat pridūrė, jog poreikis finansinei paramai kyla iš Izraelio okupacijos, mat palestiniečiai negali naudoti apie 60 proc. Vakarų kranto teritorijos išteklių be Izraelio leidimo, kurį gauti paprastai nebūna lengva.
„Ką jeigu jums pasakyčiau, jog mes neturime priėjimo prie 60 proc. žemės ir jos išteklių Vakarų krante? Mes negalime jos vystyti, tai zona C, kuri pagal Oslo susitarimus yra valdoma Izraelio armijos. Mes negalime ten statyti mokyklų, namų, tiesti kelių, vystyti sveikatos apsaugos sektoriaus be Izraelio leidimo. Įsivaizduokite, 60 proc. teritorijos! Galite sakyti: tai prašykite leidimų. Tačiau lengviau pasakyti nei padaryti“, - pasakojo S. Fayyadas.
„Kai tik mes išsilaisvinsime iš okupacijos, mes įgysime finansinį ir ekonominį gyvastingumą“, - pridūrė palestiniečių premjeras.
