Palestina tapo UNESCO nare, Lietuva balsavo prieš ^{atnaujinta 16.50}

"Lietuva balsavo prieš. Buvo priimtas toks sprendimas Vilniuje", - BNS sakė Lietuvos nuolatinės atstovybės prie UNESCO laikinoji reikalų patikėtinė Violeta Baltrušytė.

Ji sakė negalinti plačiau komentuoti Lietuvos pozicijos.

Kaip BNS sakė konferencijoje Paryžiuje dalyvaujanti Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Gintarė Tamašauskaitė, iš ES šalių už Palestinos narystę Jungtinių Tautų Švietimo, mokslo ir kultūros organizacijoje pasisakė 11 šalių, tiek pat susilaikė, o penkios buvo prieš.

Be Lietuvos, prieš balsavo Čekija, Švedija, Vokietija ir Nyderlandai. Iš kitų įtakingų šalių prieš taip pat pasisakė JAV, Izraelis ir Australija.

Narystė UNESCO yra dalis palestiniečių kampanijos siekiant valstybingumo. Amerikiečiai teigia, kad tai netinkamas būdas, kliudantis siekti valstybingumo taikos derybose su Izraeliu.

Praeitą savaitę artėjant istoriniam balsavimui Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigė derinanti savo poziciją šiuo klausimu su partneriais Europos Sąjungoje (ES).

"Lietuva labai glaudžiai derina savo poziciją šiuo klausimu su ES partnerėmis ir atidžiai seka ES vyriausiosios įgaliotinės užsienio reikalams ir saugumo politikai pastangas rasti visoms pusėms priimtiną sprendimą", - BNS komentavo Užsienio reikalų ministerijos Spaudos ir viešųjų ryšių skyrius.

"Lietuva pripažįsta kiekvienos tautos teisę į valstybingumą ir nuosekliai pasisako už dviejų valstybių – Izraelio ir Palestinos, – taikiai gyvenančių viena šalia kitos, sukūrimą. Šiuo klausimu labai svarbu pasiekti vieningą ir subalansuotą ES poziciją", - nurodoma komentare.

Palestiniečiai taip pat siekia narystės JT Generalinėje Asamblėjoje, tačiau tokį prašymą vetuoja Jungtinės Valstijos. Dėl narystės UNESCO amerikiečiai veto teisės neturėjo.

JAV ir Izraelis stabdys finansavimą UNESCO

Jungtinių Tautų (JT) kultūros agentūra UNESCO pirmadienį teigiamai balsavo dėl Palestinos narystės prašymo. Palestina siekia, kad JT pripažintų šalies nepriklausomybę.

Tam, kad prisijungtų prie UNESCO, palestiniečiams buvo būtinas dviejų trečdalių organizacijos narių sutikimas.

"Generalinė asamblėja nusprendė priimti Palestiną UNESCO nare", - sakoma generalinės asamblėjos rezoliucijoje, už kurią Paryžiuje balsavo 107 šalys. 14 šalių, tarp jų Lietuva, balsavo prieš šį žingsnį, o 52 - susilaikė.

"Šis balsavimas padės ištrinti mažytę dalelę neteisingumo, įvykdyto prieš Palestinos žmones", - palestiniečių užsienio reikalų ministras Riyadas al Malkis sakė asamblėjos nariams.

Prancūzija, kuri reiškė dideles abejones dėl šio balsavimo, galiausiai pritarė UNESCO rezoliucijai kartu su beveik visomis arabų, Afrikos, Lotynų Amerikos ir Azijos valstybėmis, įskaitant Kiniją ir Indiją.

Izraelis, JAV, Kanada, Australija ir Vokietija balsavo prieš, o Japonija ir Didžioji Britanija susilaikė.

"Šiandienos balsavimas UNESCO narių skaičių padidino iki 195 narių", - sakoma šios organizacijos pranešime.

JAV ir Izraelis dabar ketina nutraukti UNESCO finansavimą, o kitos JT agentūros gali pradėti debatus dėl šio opaus klausimo.

JAV pareiškė, kad šis UNESCO žingsnis yra per ankstyvas ir duos priešingų rezultatų, o Izraelio ambasadorius Nimrodas Barkanas prieš balsavimą pripažino, jog jo šalis susitaikė su mintimi, kad Palestina bus priimta į šią organizaciją.

Jungtinės Valstijos, kurios yra ištikimos Izraelio sąjungininkės, 1990 metais nutarė nefinansuoti jokių JT organizacijų, kurios priimtų Palestiną savo visateise nare. Tikėtina, jog dėl šio žingsnio UNESCO netektų 70 mln. JAV dolerių - 22 proc. savo metinio biudžeto.

JAV ambasadorius prie UNESCO Davidas Killionas po balsavimo sakė, kad "šiandienos veiksmas apsunkins mūsų galimybes remti UNESCO programas".

Tuo tarpu N. Barkanas perspėjo, jog balsavusios už šią rezoliuciją šalys nebegalės daryti įtakos Izraeliui.

"Tai aiškiai susilpnins jų galimybę daryti kokią nors įtaką Izraelio pozicijai", - ambasadorius sakė naujienų agentūrai AFP.

N. Barkanas smerkė šalis, kurios "painioja tikrovę su moksline fantastika, priimdamos neegzistuojančią valstybę į mokslo organizaciją... UNESCO turėtų užsiimti mokslu, o ne moksline fantastika".

Jis pripažino, kad šis balsavimas, nors ir simbolinis, gali sukelti platesnių padarinių: "Ši rezoliucija gali turėti besiplečiančio efekto poveikį daugeliui kitų specializuotų JT agentūrų Niujorke."

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas rugsėjį pateikė prašymą priimti Palestiną į JT Generalinę Asamblėją, o JT Saugumo Taryba lapkričio 11 dieną spręs, ar dėl šio prašymo reikia surengti oficialų balsavimą.

Nuolatinę vietą Saugumo Taryboje turinčios Jungtinės Valstijos žada blokuoti palestiniečių pastangas tapti visateisiais JT Generalinės Asamblėjos nariais, tačiau per UNESCO balsavimą veto teisės neturėjo nei viena šalis.

Arabų valstybės nepabūgo intensyvaus JAV ir Prancūzijos diplomatinio spaudimo ir anksčiau spalį pateikė palestiniečių prašymą UNESCO vykdomajam komitetui, kuriame jis buvo priimtas 40 balsų prieš keturis, o 14 šalių tąsyk susilaikė.

Palestiniečiai anksčiau turėjo UNESCO stebėtojų statusą.

UNESCO generalinė direktorė Irina Bokova penktadienį sakė esanti labai susirūpinusi dėl tikėtino JAV finansavimo sustabdymo.

"Tai sukeltų rimtų padarinių - programas tektų apkarpyti; mūsų biudžetą tektų iš naujo balansuoti", - ji sakė AFP.

"JAV administracija palaiko UNESCO, tačiau (amerikiečiai) yra patekę į prieš 20 metų priimtų įstatymų spąstus", - pridūrė I. Bokova ir pažymėjo, kad palestiniečių narystės klausimu laikosi "neutralios" pozicijos.

Jungtinės Valstijos į UNESCO grįžo tik 2003 metais: Vašingtonas nuo 1984 metų boikotavo šią organizaciją dėl, pasak JAV Valstybės departamento, "didėjančio atotrūkio tarp JAV užsienio politikos ir UNESCO tikslų".

Nepaisant 20 metų trukusio JAV boikoto, prezidentas B.Obama dabar laiko UNESCO misiją strateginiu interesu, o Vašingtonas šią organizaciją laiko naudinga įvairiapuse priemone Vakarų šalių vertybėms skleisti.

Europiečiai stengėsi įtikinti palestiniečius kol kas pasitenkinti prisijungimu prie trijų UNESCO konvencijų, įskaitant Pasaulio paveldo konvenciją, kuriose numatomas galimybė dalyvauti organizacijai nepriklausančioms šalims.