Sh. Abe būtų turėjęs kitų metų rugsėjį atsistatydinti iš partijos lyderio ir premjero postų, net jei jo Liberalų demokratų partija (LDP) vis dar būtų valdžioje.
LDP suvažiavimas pritarė limito padidinimui iki trijų kadencijų, kurios trunka trejus metus, iš eilės.
Anksčiau galiojo dviejų tokių kadencijų limitas.
Tai reiškia, kad Sh. Abe gali siekti perrinkimo per kitus partijos lyderio rinkimus kitais metais ir, jei laimės šį balsavimą bei šalies parlamento žemųjų rūmų rinkimus, kurie turi įvykti iki kitų metų gruodžio, liks valdžioje iki 2021 metų rugsėjo.
62 metų Sh. Abe pirmą kartą premjero poste dirbo maždaug metus, kol po istorinio pralaimėjimo aukštųjų parlamento rūmų rinkimuose 2007-aisiais atsistatydino.
Premjeru jis vėl tapo 2012-ųjų gruodį, LDP po trejų metų opozicijoje grįžus į valdžią.
Tuomet jis paskelbė abenomika pramintą verslui palankios ir augimą skatinančios ekonomikos planą, kuriame buvo numatytas kiekybinis skatinimas, įšvirkščiant į ekonomiką rekordinį kiekį pinigų, vyriausybės išlaidų bei biurokratijos mažinimas, bet ir praėjus penkeriems metams augimas tebėra netvirtas, o infliacija – gerokai mažesnė nei 2 proc. tikslas.
„Didįjį 600 trln. jenų (5 trln. eurų) BVP tikslą pasieksime ... išlaikydami virtualų augimo ciklą ir turto perskirstymą“, – sakė jis kalboje Kongresui.
LDP taip pat priėmė politikos principą „žengti praktinį žingsnį dėl konstitucijos pataisų pasiūlymo“.
Partija seniai siekia persvarstyti pokarinę konstituciją, kuria Japonijai draudžiama naudoti jėgą, išskyrus savigyną siauriausia jos prasme.
Tokią konstituciją šaliai po Antrojo pasaulinio karo parašė okupacinės JAV pajėgos; ji įsigaliojo 1947 metais.
„LDP vadovaus konkrečioms diskusijoms dėl pataisų konstitucijai pasiūlymo. Tai juk LDP istorinis vaidmuo, ar ne?“ – sakė Sh. Abe.
Šie sprendimai metiniame suvažiavime buvo priimti dešiniosios pakraipos LDP turint užtikrintą daugumą abejuose parlamento rūmuose.
Sh. Abe partijoje neturi stiprių varžovų, trokštančių lyderio posto, o opozicinių partijų pozicijos šiuo metu yra silpnos.
Valdant Sh. Abe, Japonija 2015 metais priėmė naują įstatymą, kuriuo jos savigynos pajėgoms leidžiama imtis kovos veiksmų ginant sąjungininkus vadinamosios kolektyvinės savigynos atvejais.
Kritikai teigia, jog tai gali įtraukti Japoniją į tolimus užsienio karus, net jei nebus jokios tiesioginės grėsmės šaliai ar jos liaudžiai, o kai kas netgi sako, kad šiomis taisyklėmis pažeidžiama pacifistinė konstitucija.
Sh. Abe ir jo šalininkai teigė, kad tokios taisyklės yra būtinos besikeičiančioje saugumo aplinkoje su vis kategoriškesne Kinija ir neprognozuojama Šiaurės Korėja.