aA
Danijos sostinėje 30 tūkst. žmonių surengė eitynes už didesnę pagalbą migrantams, tūkstančiai protestuoja ir Londone, tačiau Rytų Europoje - situacija kita.
Protestai dėl teisių pabėgeliams
© Reuters/Scanpix

Apie 30 tūkst. žmonių šeštadienį išėjo į Kopenhagos gatves pareikšti palaikymo tūkstančiams pabėgėlių, ieškančių prieglobsčio Europoje, pranešė policija.

„Viskas vyksta ramiai ir tvarkingai“, – sakoma pranešime, paskelbtame Kopenhagos policijos oficialioje „Twitter“ paskyroje, kur taip pat nurodoma, kad į demonstraciją atėjo apie 30 tūkst. žmonių.

Tūkstančiai britų šeštadienį surengė mitingą Londone, ragindami savo vyriausybę suteikti didesnę pagalbą pabėgėliams iš Sirijos; šiame renginyje turėtų apsilankyti ir naujai išrinktas Leiboristų partijos vadovas Jeremy Corbynas.

Keli tūkstančiai žmonių susirinko protestuoti Haid Parko sankryžoje, laikydami plakatus su tokiais užrašais kaip „Atidarykite sienas“, „Pabėgėliai – čionai, toriai – lauk!“, sakė ten esantis naujienų agentūros AFP reporteris.

Rytų Europa menkai teužjaučia pabėgėlius

Kai Latvija praėjusį mėnesį nutarė priimti 250 iš dešimčių tūkstančių pabėgėlių, ieškančių prieglobsčio Europoje, šimtai žmonių, tarp jų buvo ir senyvų žmonių bei šeimų su vaikais, išėjo protestuoti prie parlamento su plakatais, perspėjančiais dėl užsieniečių keliamo pavojaus šiai Baltijos šaliai.

Kai kurie šūkiai niūriai perspėjo apie grėsmę „baltųjų tautoms“.

Panašios demonstracijos su antiislamiškais šūkiais vyko kaimyninėje Estijoje dėl planų šiemet priimti apie 150 pabėgėlių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos.

Nors naujosios rytinės Europos Sąjungos šalys prašomos priimti mažiausiai atvykėlių, jos bene įnirtingiausiai priešinasi planams tolygiau paskirstyti pabėgėlius 28 valstybių bloke. Netgi nuosaikių pažiūrų lyderiai šiame regione migrantus ir pabėgėlius vadino gerovės besivaikančiais oportunistais, teroristais ir ligų nešiotojais.

Baltijos šalys, taip pat Vengrija, Lenkija, Slovakija ir Čekija atmetė privalomas pabėgėlių priėmimo kvotas, dažnai argumentuodamos, kad nenori, jog jų gana homogeniškos visuomenės taptų multikultūrinėmis.

ES pareigūnai ir žmogaus teisių organizacijos sako esančios nusivylusios dėl prieglobsčio ieškotojams reiškiamo priešiškumo šalyse, iš kurių prieš kelis dešimtmečius žmonės bėgo gelbėdamiesi nuo komunistinių diktatūrų.

„Mums sunku suprasti šį požiūrio sugriežtėjimą“, – sakė Budapešte įsikūrusio Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų agentūros padalinio Vidurio Europai atstovas Babaras Balochas.

„Jie patys visa tai išgyveno“, – pabrėžė jis.

B.Balochas pridūrė, kad savanoriai Vengrijoje aktyviai teikė pagalbą pabėgėliams, nors vyriausybės požiūris į atvykėlius labai griežtas.

Premjero Viktoro Orbano vyriausybė atsisakė priimti bent vieną pabėgėlį pagal ES planus ir mėgina sustabdyti migrantus, kertančius šalies teritoriją pakeliui į svetingesnes valstybes, kaip Vokietija ir Švedija. Slovakija pasisiūlė priimti 200 žmonių, su sąlyga, kad jie bus krikščionys.

Čekijos prezidentas Milošas Zemanas, kuris pasiūlė priimti 1,5 pabėgėlių, perspėjo, kad tarp prieglobsčio prašytojų gali būti teroristų ir užkrečiamųjų ligų nešiotojų. Čekijos bulvariniam laikraščiui „Blesk“ skirtame interviu, kuris buvo paskelbtas oficialiame šalies vadovo tinklalapyje, M.Zemanas aiškino, kad atvykėliams turi būti pasakyti trys dalykai.

„Pirmiausia – kad niekas jų nekvietė, – sakė jis. – Antra: turite gerbti mūsų taisykles, kaip mes gerbiame jūsiškes, atvykę į jūsų šalį. Trečia: jeigu jums tai nepatinka – nešdinkitės iš čia.“

Tuo tarpu kritikai sako, kad buvusios komunistinės šalys galėtų būti dosnesnės, atsižvelgdamos į savo pačių istoriją.

Šimtai tūkstančių žmonių pabėgo iš Lenkijos, Čekoslovakijos ir kitų rytinio bloko šalių, kur po Antrojo pasaulinio karo susikūrė komunistinės diktatūros.

Panašiai, kaip dabar vyksta Viduržemio jūroje, estai, latviai ir lietuviai kėlėsi per Baltijos jūrą perpildytais laivais, kai Raudonoji armija vėl įžengė į jų šalis 1944 metais. Tūkstančiai žuvo per tas keliones.

Buvusi Latvijos prezidentė Vaira Vikė-Freiberga, kurios pačios šeima pabėgo į Kanadą, kad išvengtų sovietų okupacijos, laikosi nuomonės, kad pabėgėliams reikia padėti.

Tačiau dabartinis prezidentas Raimondas Vėjuonis tokį palyginimą atmetė.

„Tai buvo prieš 70 metų ir padėtis buvo visiškai kitokia“, – jis sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“. Pasak A.Vėjuonio, daugelis dabar atvykstančių į Europą yra „ekonominiai pabėgėliai, kurie ieško geresnio gyvenimo Europoje. Geresnio darbo, didesnio atlyginimo ir panašiai.“

Jis taip pat perspėjo, kad tarp tų žmonių gali būti teroristų. „Tai pagrindinis mūsų visuomenės nuogąstavimas“, – sakė R.Vėjuonis.

JT pareigūnai sako, kad dauguma per Viduržemio jūrą plūstančių žmonių gelbstisi nuo karų ir persekiojimų savo regiono šalyse, kaip Sirija ir Eritrėja. Tarp jų esama migrantų, kurie stengiasi ištrūkti iš didžiulio skurdo Vakarų Afrikoje, nors paprastai jiems prieglobstis Europoje nesuteikiamas.

Žmogaus teisių organizacijos sako, kad skirtumas tarp ekonominių migrantų ir pabėgėlių, norinčių išvengti mirtino pavojaus, yra prastai suprantamas Vidurio ir Rytų Europos šalyse. Iš jų tik Čekija turi didesnę pabėgėlių apgyvendinimo patirtį, darydama tai nuo 2011 metų, nurodė Tarptautinė katalikų migracijos komisija. Ši organizacija artimiausiomis dienomis organizuos konferenciją Prahoje, mėgindama regione paskleisti daugiau informacijos apie pabėgėlių perkėlimą.

Buvusio komunistinio bloko šalys pabrėžia, kad jų ekonomikos tebėra gerokai silpnesnės negu Vakarų Europos valstybių, todėl jos toli gražu nepajėgios priimti daugybės migrantų. Jos taip pat sako tiesiog nesančios įpratusios prie imigracijos.

„Mūsų visuomenė neturi jokios imigracijos patirties; esama aiškaus skirtumo tarp naujųjų ir senųjų (ES) narių“, – Slovakijos užsienio reikalų ministras Miroslavas Lajčakas sakė AP per vizitą Rumunijoje.

Vakarų valstybės yra margos, multikultūrinės visuomenės, o Slovakijoje „nėra nė vienos mečetės“, pažymėjo jis. Kad ir kaip būtų, migrantai „nenori vykti į Slovakiją – jie nori vykti į Vokietiją, į Švediją; į tas šalis, kurios jiems duoda didesnes išmokas“, aiškino M.Lajčakas.

Baltijos šalių neigiamas požiūris į pabėgėlius iš dalies yra nulemtas rusakalbių darbininkų, atvykusių į šias šalis sovietiniais laikais ir iki šiol prastai integruotų į visuomenę.

Tačiau iš dalies tas priešiškumas susijęs su kultūra, religija arba netgi rase.

„Baltajai rasei Europoje kyla pavojus“, – AP sakė buvusi Estijos užsienio reikalų ministrė Kristiina Ojuland, dabar vadovaujanti vienai nacionalistinei partijai.

„Jeigu įvairūs žmonės praktikuos savo kultūras, tai sukels pavojų mūsų konstitucinėms teisėms išsaugoti savo kultūrą, kalbą ir tradicijas“, – tvirtino ji.

Latvijoje rugpjūčio pradžioje apie 300 žmonių dalyvavo mitinge prieš vyriausybės sprendimą priimti 250 pabėgėlių. Kai kurie laikė plakatus su angliškais užrašais „Stop genocide against white nations“(„Sustabdykit baltųjų tautų genocidą“) ir „Stop Islam" („Stabdykit islamą“).

„Šį renginį lemia baimė, – sakė 22 metų antropologijos studentas Michailas Kulaginas, ėjęs šalia demonstracijos Rygoje. – Daug šių žmonių niekada nebuvo susidūrę su žmonėmis iš Afrikos arba Artimųjų Rytų.“

Libanietis Latvijos parlamento narys Hosamas Abu Meri sutiko su šia mintimi, sakydamas, kad pastangos išsklaidyti klaidingus įsivaizdavimus būtų esminės, siekiant padėti Latvijai apsiprasti su neįprastu prieglobstį suteikiančios šalies vaidmeniu.

„Tų žmonių šalyse vyksta karas, todėl jie pabėgo, – sakė jis. – Svarbu paaiškinti, kad tie žmonės nėra teroristai, kad jų nereikia bijoti. Tai tik 250 žmonių. Mes nekalbame apie tūkstančius.“

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Per Vyriausybės valandą – Skvernelio ir Landsbergio konfliktas: kas turėtų atsiprašyti? (551)

Į konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio raginimą premjerui atsiprašyti protestuojančių...

Pasiskolino pinigų, bet bankas neleido jais naudotis (76)

Pinigų pasiskolinęs lietuvis vieną dieną smarkiai nustebo negalėdamas prisijungti prie savo banko...

Aštrios kritikos strėlės dėl verslo liudijimų: kitais metais į šešėlį gali patraukti daugiau žmonių (3)

Vienas iš valdžios prioritetų – sumažinti šešėlį ir daugiau pinigų taip pritraukti į...

Mokytojų algos vėl bus keičiamos: nauji pataisymai bus parengti per dvi savaites (20)

Švietimo ir mokslo ministerijoje ketvirtadienį posėdžiavusi darbo grupė sutarė per dvi savaites...

Lapkričio pabaigą gali papuošti sniegas: o kaip Kalėdos? (5)

Antroje kitos savaitės pusėje yra tikimybė sulaukti sniego, o vairuotojai ir pėstieji turės būti...

Apkartusi „svajonių Australija“: tolimą šalį pasiekia jau gerokai papurtę piniginę, bet tai būna dar tikrai ne pabaiga (33)

„Svajonių Australija “ – taip vadinasi tinklapis, kurį atsiverčia dažnas, svajojantis apie...

Žiniasklaida: Putinui – nemalonūs incidentai Singapūre (64)

Rusijos prezidento Vladimiro Putino apsilankymas Singapūre, kur vyko Pietryčių Azijos valstybių...

Egzotiškieji persimonai: lietuviai itin pamėgo, tačiau iki šiol neišmoko, kaip valgyti (61)

Atėjus šaltajam sezonui, dažnas gyventojas ieško natūralių vitaminų, stiprinančių imunitetą,...

Astronomai atrado aplink Saulės kaimynę skriejančią „superžemę“ (3)

Superžemės kategorijos egzoplaneta buvo atrasta besisukanti aplink vieną iš arčiausiai Saulės...

Profesorius: yra paprastas sveikatos stiprinimo būdas, padedantis sumažinti net 26 ligų riziką (3)

Tai, kad vyresnio amžiaus sulaukusiam žmogui reikėtų vengti intensyvesnio fizinio aktyvumo, vis...