Jei Šiaurės Korėja sutiktų išmontuoti turimus branduolinius ginklus ir balistines raketas, Maskva, esą, pasiūlytų šaliai atominę elektrinę, rašo „The Washington Post“.
Rusijos pateiktas pasiūlymas, apie kurį žvalgybos pareigūnai sužinojo 2018 metų pabaigoje, traktuojamas kaip dar vienas Maskvos bandymas įsikišti į ypač reikšmingas derybas branduolinio ginklavimosi klausimais ir įtvirtinti savo pozicijas tarp geopolitiškai svarbių šio sektoriaus dalyvių Artimuosiuose Rytuose, Pietų Azijoje ir Lotynų Amerikoje.
Ekspertų teigimu, toks pasiūlymas būtų atmestas tiek JAV, tiek Pietų Korėjos pareigūnų. „Niekas neturėtų stebėtis, kad Rusija bando įsikišti ir pasiūlyti savo „sprendimo" variantų sprendžiant Šiaurės Korėjos branduolinę problemą. Nors planas ir buvo pasiūlytas, abejotina, ar pati Šiaurės Korėja pritartų tokiam variantui, net nekalbant apie JAV ar Pietų Korėją", – leidiniui „Newsweek" teigė Vašingtono Nacionalinio interesų centro (Center for the National Interest – angl.) apžvalgininkas Harry Kazianis.
Kaip Rusijos pasiūlymą įvertins D. Trumpas, pasakyti sunku. Ne vieną mėnesį jis demonstravo gana netikėtą požiūrį į vykstančias derybas, tačiau jo patarėjai, reikia manyti, visomis išgalėmis stengsis pasipriešinti reikšmingam Rusijos dalyvavimui galutiniame susitarimo etape.
Pagal vieną iš susitarimo sąlygų Rusijos vyriausybė turėtų kontroliuoti elektrinės darbą ir pasirūpinti, kad visi šalutiniai produktai bei atliekos būtų sugrąžinti į Rusiją. Toks veiklos mechanizmas, esą, būtų veiksminga prevencija, siekiant, kad Šiaurės Korėja neimtų eksploatuoti jėgainės branduolinių ginklų gamybai. Kita vertus, skurstančiai šaliai būtų suteikta puiki galimybė pasinaudoti nauju energijos šaltiniu.
„Šiaurės Korėjos atžvilgiu rusai elgiasi labai oportunistiškai, ir tai ne pirmas kartas, kai jie siekia tam tikro vaidmens Korėjos energetikoje“, – sakė Victoras Cha, buvęs Baltųjų rūmų darbuotojas, kurio kandidatūrą D. Trumpo administracija pernai svarstė kaip vieną iš galimų JAV ambasadoriaus Pietų Korėjoje pareigoms, rašo washingtonpost.com.
„Ankstesnės administracijos panašias Rusijos iniciatyvas vertino gana priešiškai, bet apie D. Trumpą ką nors pasakyti sunku, nes jam apskritai nebūdingi tradiciniai sprendimai“, – pridūrė V. Cha.
Po ištisus mėnesius trukusio delsimo ir paeiliui atšaukiamų susitikimų, o ypač dėl vasario pabaigoje nusimatančio antro JAV prezidento D. Trumpo ir Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno susitikimo, JAV ir Šiaurės Korėjos derybos įgavo šiokį tokį pagreitį.
D. Trumpas su didėjančiu optimizmu žvelgia į dar vieną derybų etapą ir neslepia susierzinimo dėl, kaip pats mano, nepagrįstai nepalankaus savo diplomatijos įvertinimo žiniasklaidoje. Nors pats ir giriasi sugebėjęs pristabdyti Šiaurės Korėjos raketų ir branduolinių ginklų bandymus, kritikai nurodo, jog Pchenjanas tikrai nesiima visų būtinųjų veiksmų, kad būtų sumažintas šalies branduolinis potencialas.
„Su Šiaurės Korėja vyksta itin efektyvus dialogas, – sakė D. Trumpas šį mėnesį. – Plėstis toliau aš neketinu. Tenoriu pasakyti, kad reikalas labai ypatingas.“
Kaip nurodoma antradienį pateiktoje naujoje JAV žvalgybos globalių grėsmių įvertinimo redakcijoje, vargu ar Šiaurės Korėja visiškai atsisakė turimų branduolinių ginklų ir sustabdė jų gamybą. Svarbu pasakyti, kad žvalgybininkų prognozės dėl derybų branduoliniais klausimais baigties nuo seno buvo daug labiau pesimistinės nei Baltųjų rūmų ir Valstybės departamento.
Valstybės departamentas, Baltieji rūmai, CŽA, Nacionalinės žvalgybos direktoriaus institucija ir Rusijos ambasada Vašingtone atsisakė kaip nors pakomentuoti žinią apie slaptą Rusijos pasiūlymą. Taip pat neaišku, ar pasiūlymas tebėra svarstomas ir kaip jis galėjo paveikti tarp Vašingtono ir Pchenjano vykstančias diskusijas.
Jei Kim Jong Uno režimą pasiūlymas domina, Rusijos pareigūnai veikiausiai bus paprašę Pchenjano nurodyti realistišką terminą, iki kurio galėtų įsipareigoti atsisakyti branduolinio ginklo, – bent taip teigia apie vykusias diskusijas informuoti asmenys.
CŽA vertinimu, Rusijos elektrinėje būtų pagaminamas labai ribotas kiekis kariniams tikslams tinkamų šalutinių produktų. Taip teigė vienas pareigūnas, kaip ir visi kiti, kalbėtis sutikęs tik su sąlyga, kad bus išsaugotas anonimiškumas.
Pasiūlymo idėja, anot ekspertų, nėra originali: ji atkartoja sužlugusį Šiaurės Korėjos ir tuometinio JAV prezidento Billo Clintono administracijos 1994 metais pasiektą susitarimą realizuoti suderintą programą, turėjusią patenkinti Šiaurės Korėjos energetinius poreikius.
B. Clintono administracija neprieštaravo, kad Šiaurės Korėja turėtų branduolinės energijos programą, tačiau paskesnio prezidento George‘o W. Busho administracija, įskaitant ir Johną Boltoną, buvo kategoriškai nusistačiusi prieš lengvojo vandens reaktorius.
J. W. Busho prezidentavimo laikais valstybės sekretoriaus pavaduotojo ginklų kontrolės reikalams pareigas ėjęs J. Boltonas šiuo metu yra D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais. Visgi reikia pasakyti, kad griežtoji derybų strategija, kuriai J. Boltonas pritaria, prezidentui pasirodė nepriimtina.
Su Rusijos strategijomis susipažinę diplomatai ir analitikai teigia, kad Maskva jau ilgai puoselėja viltį sukurti energetinę jungtį tarp Sibiro ir Rytų Azijos, be to, yra suinteresuota prisiimti problemas gebančio išspręsti subjekto vaidmenį geopolitinių krizių atveju.
„Noras dalyvauti pusiasalio reikaluose yra pagrįstas tiek ekonominiais, tiek saugumo sumetimais, – sakė Kenas Gause‘as iš gynybos srityje besispecializuojančios organizacijos CNA. – Pavyzdžiui, [Rusija] siekia nutiesti dujotiekį, einantį per Šiaurės Korėją iki pat Pietų Korėjos. [Rusija] turi bendrą sieną su Šiaurės Korėja, todėl ir nori daryti įtaką saugumui Azijos šiaurės rytuose.“
K. Gause‘as pridūrė nesitikintis, kad Šiaurės Korėja išsižadės savo branduolinės programos, kol santykiai su Jungtinėmis Valstijomis nebus normalizuoti ir nebus baigtas kelis dešimtmečius užsitęsęs konfliktas tarp šių dviejų šalių.
„Manau, kad rusai nori įrengti lengvojo vandens reaktorių, užsidirbti iš to pinigų ir užsitikrinti tvirtą poziciją energetinės sistemos saituose Rytų Azijoje“, – sako V. Cha, kuris nebuvo informuotas apie Rusijos pasiūlymą.
Vienas Rusijos klausimuose besispecializuojantis diplomatas pasakė, kad Maskvos įsitraukimas gali padėti jai derybose dėl sankcijų, kurios jai yra taikomos už intervenciją Ukrainoje.
„Ko gero tokiu būdu Rusija nori sugrįžti į pasaulio areną, – sako diplomatas. – Mes padėjome išgelbėti pasaulį nuo Šiaurės Korėjos branduolinių ginklų, tad ar verta toliau taikyti sankcijas?“