D.Tuskui griežtai neigiant mestus kaltinimus, L.Kaczynski teko atsiprašyti varžovo ir atleisti savo rinkimų štabo vadovą.
Tačiau penktadienį du televizijos kanalai pranešė, kad Berlyno archyvuose rasti dokumentai rodo, jog karui artėjant prie pabaigos D.Tusko senelis Jozefas kelis mėnesius tarnavo Vokietijos Vermachto pagalbiniame mokomajame batalione, o 1944 metų pabaigoje įstojo į užsienyje veikusios ir išvien su sąjungininkėmis kovojusios Lenkijos armijos gretas.
Dokumentuose nenurodoma, ar D.Tusko senelis įstojo į Vermachto pajėgas savanoriškai, ar verčiamas jėga, kaip karo metais dažnai nutikdavo šiauriniame šalies Košubų regione (į vakarus nuo Gdansko).
"Nieko apie tai nežinojau. Sužinojau tai tik šiandien. Man tai didelio iššūkio diena. Esu sukrėstas savo senelio likimo", - penktadienio vakare visuomeninei televizijai sakė D.Tuskas.
Lenkijoje žmogaus reputacijai smarkiai kenkia bet kokia užuomina apie bendradarbiavimą su naciais. Manoma, kad per beveik šešerius metus trukusią Adolfo Hitlerio pajėgų okupaciją žuvo šeši milijonai lenkų.
Praėjusį sekmadienį D.Tuskas laimėjo pirmąjį prezidento rinkimų ratą ir trimis procentiniais punktais aplenkė L.Kaczynski. Dabar spalio 23 dieną abu politikai susirungs lemiamame antrajame rinkimų rate.
Penktadienį paskelbta naujausia visuomenės nuomonės apklausa parodė, kad D.Tusko kandidatūrą remia 57 proc. rinkėjų - 14 procentinių punktų daugiau nei jo varžovą. Artėjant galutiniam balsavimui, rinkiminė kova tampa vis priešiškesnė: abi stovyklos kaltina viena kitą melu ir paskalų skleidimu.
"Tai labai svarbus šios kampanijos momentas, - sakė D.Tuskas. - Žmonės stabtelės ir pagalvos, ar Tuskas sako tiesą. Tačiau aš sakau tiesą. Visą gyvenimą buvau įsitikinęs, kad žinau kiekvieną smulkmeną apie savo šeimos gyvenimą. Dabar apgailestauju. Mano seneliui atrodė geriau, kad toks žmogus kaip aš nesužinotų dalies tiesos apie jį, kadangi jis mane mokė mylėti Lenkiją. Ir dabar nematau priežasties, kodėl turėčiau nebesididžiuoti savo tėvais ir seneliais".