aA
Ukrainos naujasis prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pareiškė, kad artimiausiu metu įsakys vienašališkai nutraukti susirėmus su separatistų kovotojais šalies rytuose, vykdydamas platesnį planą, kurio tikslas – užbaigti jau 10 savaičių vykstantį sukilimą.
Petro Porošenka
Petro Porošenka
© Reuters/Scanpix

P.Porošenka sakė, kad Ukrainos saugumo pajėgos vienašališkai nutrauks ugnį, suteikdamos galimybę neteisėtų ginkluotų grupuočių nariams nusiginkluoti, o tiems, kurie pageidaus – palikti šalį.

“(Taikos) planas prasidės nuo mano įsakymo vienašališkai nutraukti ugnį. Iškart po to turime užsitikrinti visų įvykių Donbase dalyvių palaikymą prezidento taikos planui – per labai trumpą laiką“, – provakarietiško lyderio žodžius citavo naujienų agentūra „Interfax“.

Tačiau kalbėdamasis su žurnalistais Kijeve P.Porošenka konkrečiai nenurodė, kada bus įgyvendintas šis planas.

Pasak prezidento, paliaubos truks labai trumpai, tačiau per tą laiką sukilėliai turės nusiginkluoti, o regione turės būti atkurta tvarka.

„Mes siūlome amnestiją tiems, kas sudės ginklus ir neįvykdė sunkių nusikaltimų. Pasiūlysiu (atverti) koridorių, kad samdiniai turėtų galimybę be ginklų palikti mūsų šalies teritoriją“, – sakė P.Porošenka.

Jis nurodė, kad esmine taikos plano dalimi taps pasiūlymas pakeisti Ukrainos konstituciją ir smarkiai decentralizuoti šalies valdymą.

„Tikimės, kad per labai trumpą laiką daugelis šios padėties dalyvių pademonstruos palaikymą šiam taikos planui. Tikimės, kad bus paleisti įkaitai, nedelsiant palikti užgrobti pastatai; tikimės, kad saugumo garantijomis Donbaso gyventojams pasinaudos daugelis žmonių tame regione“, – pabrėžė P.Porošenka.

Šalies vadovas pridūrė, kad šiuo metu vyksta kruopštus pasirengimas įgyvendinti šį taikos planą.

„Esminis šio plano elementas – valstybės sienos uždarymas. Egzistuoja didžiulė rizika, kad ugnies nutraukimu pasinaudos nusikaltėliai“, – perspėjo jis.

P.Porošenka aiškino, kad taikos plane numatyti 14 politinių žingsnių, kurie bus paskelbti artimiausiomis dienomis.

Pasak P. Porošenkos, šiuo metu šalyje vyksta naujo tipo karas.

„Ukrainoje - karo būklė. Tai naujo tipo karas - kai naudojamos profesionalios diversinės grupės, samdiniai, savanoriai, vietos gyventojai“, - sakė P.Porošenka trečiadienį per Ukrainos gynybos ministerijos valstybinio universiteto absolventų diplomų įteikimo ceremoniją.

„Tų savanorių ir vietos gyventojų smegenys labai „praplautos“ didžiulio informacinio karo“, - sakė prezidentas.

DELFI primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos vadovas P. Porošenka antradienį tarėsi dėl paliaubų galimybės Ukrainoje – tuo metu, kai separatistų sukilimo krečiamame šalies rytiniame regione žuvo du Rusijos televizijos reporterių komandos nariai.

P.Porošenka patikino V.Putiną, kad dėl tų žurnalistų žūties bus pradėtas tyrimas, taip pat žadėjo imtis visų būtinų priemonių apsaugoti reporteriams, nušviečiantiems tą konfliktą, sakoma Kremliaus pranešime, paskelbtame po derybų.

„Buvo aptartas galimų paliaubų karinės operacijos teritorijoje Ukrainos pietryčiuose klausimas“, – nurodė Kremlius.

Neramumai Rytų Ukrainoje
V. Putinas pareiškė A. Merkel ir F. Olandui, kad paliaubos būtinos Ukrainos taikos planeRusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė telefonu Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ir Prancūzijos prezidentui Francois Hollande, kad į Ukrainos taikos planą turėtų būti įtrauktas punktas dėl de facto paliaubų, sakoma sekmadienį paskelbtame Kremliaus pranešime, kuriuo remiasi "Reuters"."V. Putinas remia (Ukrainos prezidento) Petro Porošenkos sprendimą įgyvendinti taikos planą, - rašoma pranešime apie V. Putino pokalbį su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais. - Pabrėžiama, kad Ukrainos vadovo ketinimus reikėtų paremti realiomis paliaubomis".Pagal P. Porošenkos taikos planą ukrainiečių saugumo pajėgų septynių dienų ugnies nutraukimas prasidėjo penktadienį, tačiau mūšiai Rytų Ukrainoje tęsiasi visą savaitgalį. 
Ukrainos paliaubos: A. Merkel ir F. Hollande'as skambina V. PutinuiPlačiau...Reuters/Scanpix nuotr.
V. Putinas: Ukrainos taikos planą turėtų papildyti „realus“ ugnies nutraukimasRusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė Vokietijos ir Prancūzijos lyderiams, kad Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlytas taikos planas turėtų būti sustiprintas "realiu" ugnies nutraukimu, sakoma sekmadienį paskelbtame Kremliaus pranešime."Putinas iš esmės palaikė P.Porošenkos sprendimą realizuoti taikaus sureguliavimo planą, - nurodoma pranešime. - Buvo pabrėžta, kad paskelbti Ukrainos valstybės vadovo ketinimai turi būti sustiprinti realiu ugnies nutraukimu. Pažymėta, jog būtina nedelsiant pradėti derybas tarp Kijevo valdžios ir protestų regionų atstovų."Pagal P.Porošenkos planą, Ukrainos pajėgos nuo penktadienio turėjo septynias dienas laikytis paliaubų, tačiau kovos su prorusiškais separatistais šalies rytuose savaitgalį tebevyko.
Ukrainos prezidentas siūlo derybasVakarų šalių palaikomas naujasis Ukrainos prezidentas sekmadienį sutiko pradėti dialogą su šalies rytuose veikiančiais separatistais, kurie nėra susiję su „žudymais ir kankinimais“, pateikęs taikos planą, kuris turėtų užbaigti prorusišką sukilimą, keliantį grėsmę Ukrainos valstybingumui.Ši prezidento Petro Porošenkos iniciatyva buvo pateikta po penktadienį paskelbto savaitę galiosiančio vienašališko ugnies nutraukimo jau 10 savaičių vykdomoje "antiteroristinėje operacijoje" rytiniame išvystytos pramonės regione, per kurią žuvo jau bent 375 žmonės, o dar dešimtys tūkstančių buvo priversti palikti savo namus.48 metų konditerijos magnatas, išrinktas gegužės 25 dieną per pirmalaikius rinkimus, suorganizuotus po to, kai vasarį per audringus proeuropietiškų aktyvistų protestus buvo nuverstas ankstesnis Kremliaus palaikomas prezidentas, sakė, kad taikus konflikto sprendimas yra "mūsų planas A".„Tačiau tie, kurie planuoja panaudoti taikos derybas vien tam, kad laimėtų laiko ir pergrupuotų savo pajėgas, privalo žinoti, jog turime išsamų planą B. Dabar apie jį nekalbėsiu, nes tikiu, kad mūsų taikos planas veiks“, - P.Porošenka pridūrė per 12 minučių trukusį kreipimąsi.Sekmadienį P.Porošenka atvėrė duris deryboms, sakydamas, kad "nedelsiamas taikos plano vykdymas atvers kelią į politinį dialogą".„Esu pasiruošęs derėtis su tais, kurie suklydo, kurie klaidingai palaikė separatizmo poziciją, - aiškino jis. - Žinoma, išskyrus žmones, kurie prisidėjo prie teroro aktų, žudymų arba kankinimų.“P.Porošenka sakė parlamentui, kad greitai pasiūlys įstatymo projektą, numatantį amnestiją "tiems neteisintų ginkluotų grupuočių nariams, kurie nežudė civilių ir Ukrainos karių".Prezidentas žadėjo įtvirtinti konstitucijoje teisę rytinių regionų gyventojams vartoti rusų kalbą, spręsdamas vieną iš opiausių šalies problemų. Jis taip pat siūlė rytiniams regionams platesnę autonomiją, įskaitant didesnę įtaką sprendžiant dėl gubernatorių, kuriuos šiuo metu skiria Kijevas.P.Porošenka taip pat patvirtino planus įkurti 10 kilometrų pločio buferinę zoną palei sieną su Rusija, siekiant užkirsti kelią ginklų ir kovotojų srautui, plūstančiam iš rytinės kaimynės.
Separatistai ignoruoja P. Porošenkos paskelbtas paliaubasNaktį iš šeštadienio į sekmadienį rytų Ukrainoje separatistai surengė atakas septyniuose Ukrainos kariuomenės postuose, pranešė Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovas Kijeve Vladimiras Čepovojus. Pasak jo, separatistai ignoruoja penktadienį prezidento Petro Porošenkos paskelbtas paliaubas ir tęsia kovas. 
V. Putinas ragina Ukrainos konflikto šalis pradėti „dalykišką ir turiningą“ dialogąRusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį paragino Ukrainos vyriausybę ir sukilėlius pradėti „dalykišką ir turiningą dialogą“, sakydamas, kad Kijevas turėtų sustabdyti karinius veiksmus ir užtikrinti rusakalbių teises separatistiniuose rytiniuose regionuose.„Būtina pradėti dalykišką ir turiningą dialogą“, - V.Putinas sekmadienį sakė žurnalistams, pridūręs, kad Maskva palaikys Ukrainos lyderio pasiūlytą taikos planą.„Svarbu, kad paliaubų pagrindu prasidėtų dialogas tarp visų priešiškų šalių, siekiant rasti visiems priimtiną kompromisą - kad žmonės, gyvenantys Ukrainos pietryčiuose, neabejotinai jaustųsi esantys neatsiejama tos šalies dalis, turinčiais visas valstybės piliečių teises, ir kad tos teisės, be kita ko, būtų garantuojamos pagrindinio šalies įstatymo - konstitucijos. Tai yra sėkmės laidas“, - V.Putinas pareiškė po ceremonijos Maskvoje, per kurią buvo padėtas vainikas prie amžinosios ugnies Nežinomo kareivio kapo memoriale.AP/Scanpix nuotr.
Paliauboms Ukrainoje kyla pavojusPlačiau skaitykite čia...
V. Putinas: Ukrainos taikos planas neturėtų būti ultimatumas separatistamsRusijos prezidentas Vladimiras Putinas šeštadienį pareiškė, kad jam nepriimtini „ultimatumo požymiai“ taikos pasiūlyme, kurį paskelbė Ukrainos prezidentas Petro Porošenka. „Pono Porošenkos taikos planas sukilėliams neturėtų turėti ultimatumo požymių“, - sakoma V.Putino pranešime.„Pasiūlytas planas, jeigu jo nelydės konkretūs žingsniai dialogo link, nebus nei gyvybingas, nei realistinis", - sakė jis. Plačiau skaitykite čia...
Vladimiras Putinas įsakė kariams pereiti į „kovinę parengtį“ Karinės pratybos Rusijoje prasidėjo birželio 21 d., planuojama, jog jos truks savaitę, rašo "The Telegraph".Pranešama, kad šiose pratybose neturėtų dalyvauti kariai, esantys prie Ukrainos sienos.Vadovaujantis V. Putino įsakymu, nuo 11 valandos Maskvos laiku kariuomenės Centrinės apygardos kariai ir daliniai jos teritorijoje pereina į „kovinę parengtį“ .Skelbiama, kad pratybos skirtos patikrinti Rusijos pajėgų karinę parengtį.Nors pratybos prasideda ne prie Ukrainos sienos, toks sprendimas toliau didina įtampą tarp Rusijos ir Ukrainos bei gali būti suvokiamas kaip dar vienas bandymas pademonstruoti karinę galią.
Rusija uždarė du pasienio su Ukraina postus po naktinio incidento, kurio metu aidėjo šūviai.Pranešama, kad uždarytas "Novošachtinsko" ir "Donecko" pasienio punktai.Anksčiau Rusijos pasieniečiai skelbė, jog ginkluoti susidūrimai vyksta ir kitame pasienio punkte "Uspenka".
Luhansko teroristai įkaitais paėmė Poltavos aktyvistusUkrainos Poltavos srities milicija prašo gyventojų savarankiškai nevykti į neramias teritorijas ir taip nerizikuoti savo gyvybėmis bei neduoti galimybės teroristams paimti įkaitų.Pranešama, kad Luhansko srityje teroristai sulaikė aktyvistus iš Poltavos, kurie Ukrainos kariams gabeno maisto, skelbia unian.net.Skelbiama, kad įkaitais paimta keletas žmonių, tarp jų yra ir moterų, įvykio aplinkybės dabar tiriamos.
Ukrainoje užpulta šachta su 700 žmoniųŠeštadienį į Ukrainos Rytuose esančią šachtą „Komsomolec Donbasa“ įsiveržė ginkluoti vyrai: administracijos darbuotojai buvo paguldyti veidu žemyn, atimti jų mobilieji telefonai – iš viso tuo metu įvykio vietoje dirbo apie 700 žmonių, rašo unian.net.Įsiveržę į šachtos vadovybės patalpas, teroristai atiminėjo pinigus ir kitas vertybes, vėliau pateko į netoliese esančius garažą ir aikštelę nuvarė ten buvusias transporto priemones: iš viso jų pavogta apie 20.Nors tai ne pirmas išpuolis prieš anglies kasyklas Rytų Ukrainoje, šachta „Komsomolec Donbasa“ yra viena didžiausių ir pavojingiausių šios srities objektų – dėl ten esančių dujų, bet kokia ugnis ar šūviai gali baigtis tragedija.Šachta priklauso vienam turtingiausiam Ukrainos žmonių Rinatui Achmetovui.
A.Butkevičius: Baltijos šalys remia Ukrainos prezidento taikos planąLatvijos, Lietuvos ir Estijos vyriausybės remia Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlytą taikos planą, sako Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.„Yra bendras sutarimas remti Ukrainos prezidento P.Porošenkos taikos planą. Ir jeigu galima, ne tik remti, bet ir padėti jį įgyvendinti“, - šeštadienį BNS telefonu sakė A.Butkevičius.Jis Taline susitiko su Latvijos premjere Laimdota Straujuma ir Estijos Vyriausybės vadovu Taaviu Roivasu.Pasak A.Butkevičiaus, esant galimybei, Ukrainai reikia teikti humanitarinę, finansinę, ekspertinę pagalbą.Jo teigimu, premjerai aptarė ir galimas naujas sankcijai Rusijai, jei padėtis Ukrainoje blogėtų.Estijos Vyriausybės spaudos tarnyba pranešė, kad sutarta, jog galimybė taikyti naujas sankcijas Rusijai turėtų būti svarstoma nedelsiant.A.Butkevičius savo ruožtu pabrėžė, kad svarbu, jog kitą savaitę būtų pasirašytos Europos Sąjungos asociacijos sutartys su Ukraina, Gruzija, Moldova.„Reikia, kad kuo greičiau Ukraina, Moldova, Gruzija integruotųsi į Europą“, - teigė Vyriausybės vadovas.Ukrainos prezidentas P.Porošenka penktadienį paskelbė 14 punktų taikos planą, kuriame šalies Rytuose veikiantys prorusiški separatistai raginami nedelsiant nusiginkluoti, taip pat žadama decentralizuoti valdžią, atlikus konstitucijos reformą. Pagal šį planą numatoma teisiškai nepersekioti sukilėlių, neįvykdžiusių „sunkių nusikaltimų“, taip pat suteikiamas „garantuotas koridorius rusų ir ukrainiečių samdiniams palikti“ konflikto zoną.P.Porošenka taip pat pranešė, kad iki birželio 27 dienos Ukrainos jėgos struktūros nutraukia kovos veiksmus, kad neteisėtų ginkluotų formuočių nariai galėtų sudėti ginklus.
S. Lavrovas: Rusija nerimauja dėl karinio aktyvumoMaskvai kelia nerimą karinio aktyvumo Ukrainoje stiprinimas, kai paskelbta apie prezidento Petro Porošenkos planą krizei sureguliuoti ir savaitei paskelbtos paskelbtos vienašališkos paliaubos, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.„Kelia nerimą ir susirūpinimą, kad lygiagrečiai šio plano siūlymui didėja karinės operacijos, vadinamos antiteroristine, aktyvumas“, – sakė žurnalistams S.Lavrovas, lankydamasis Saudo Arabijoje.„Dabar, manau, visi žiūrės į Kijevo valdžios sponsorius iš Vakarų, kurie prisiėmė atsakomybę už perversmą ir po to vykusį prezidento rinkimų rengimą. Ir dabar, tikriausiai, ši atsakomybė turi būti realizuota kažkokiais konkrečiais veiksmais, kurie sugrąžins padėtį į Ženevos balandžio 17 dienos susitarimo vagą ir leis nedelsiant pradėti lygiateisį dialogą apie konstitucinę reformą ir apskritai apie sureguliavimą, dalyvaujant visiems regionams“, – dar pažymėjo ministras.
Nepaisant paskelbtų paliaubų, Ukrainoje toliau vyksta susirėmimaiUkrainos pareigūnų teigimu, nepaisant Kijevo paskelbtų vienašalių paliaubų, prorusiški separatistai toliau vykdo išpuolius prieš ukrainiečių ginkluotąsias pajėgas, informuoja BBC.Anot Ukrainos pareigūnų, mažiausiai šeši pasieniečiai buvo sužeisti per sukilėlių išpuolius, įvykdytus šeštadienio naktį šalies rytuose. Kijevo teigimu, separatistai užpuolė tris Ukrainos pasienio postus Donecko ir Luhansko regionuose.Pranešama, kad sukilėliai apšaudė postus raketomis ir minosvaidžiais. Dar vienas šaulys apšaudė Ukrainos pajėgas Donecko regione, Kramatorsko aerodrome. Pasak Kijevo, ukrainiečių pajėgos atsakė ugnimi, visi išpuoliai buvo atremti. Tačiau Ukrainos pasienio tarnyba pranešė, kad jos pareigūnai viename Luhansko postų buvo priversti atsitraukti į Rusijos teritoriją. Pranešama apie daugybę sužeistų separatistų.Sukilėliai atmeta paliaubas, paskelbtas Ukrainos prezidento Petro Porošenkos. Paliaubos - pirmasis P. Porošenkos pasiūlyto taiko plano žingsnis. Vienas sukilėlių lyderių Ukrainos naujienų agentūroms teigė, kad sukilėliai nesudės ginklų tol, kol vyriausybės kariuomenė nepasitrauks iš rytų.Kremlius taip pat atmeta paliaubas, sakydamas, kad tai yra ne taikos pasiūlymas, o ultimatumas prorusiškiems separatistams.Tuo tarpu JAV paskelbė apie sankcijas, įskaitant turto įšaldymą, septyniems prorusiškiems lyderiams Ukrainoje. Vakarų lyderiai grasina Rusijai papildomomis sankcijomis, kaltindami ją prisidedant prie įtampos Ukrainoje. Maskva šiuos kaltinimus neigia.
Charkovo teismas paleido į laisvę moterį, pagarsėjusią visame pasaulyje – sužvėžrėjusi rusė metro laiptinėje spardė Euromaidano aktyvistą. Ji paleista iš namų arešto. Apie tai pranešė ukrinform.Teismas nusprendė, kad ją reikia paleisti, nes nėra priežasčių įtariamosios suėmimui. Ši medicinos sesuo nepažeidė namų arešto taisyklių ir netrukdė tyrimui. Teismas atsižvelgė į tai, kad žmogų spardžiusi įsiutusi moteris turi neįgalų vaiką ir senyvą motiną. Nuo įtariamosios nuimta elektroninė sekimo apyrankė, jai net leista dirbti.
Vienas iš rusiškų banditų vadeivų Ukrainos Rytuose Igoris Girkinas, pravarde „Strelok“, atsisakė vykdyti vietos gyventojų reikalavimą išsinešdinti. Apie tai pranešė ATO atstovas Vladislavas Selezniovas.„Šiandien (penktadienį – red.) Slovjansko gyventojų delegacija kreipėsi į I. Girkiną reikalaudama išsinešdinti iš miesto su savo bendrininkais, kad vietos gyventojai būtų apsaugoti nuo pavojaus. Tačiau šis atsisakė“, - pranešė ATO atsovas.Pasak V. Selezniovo, tai ne pirmą kartą patvirtino tikrąjį smogikų požiūrį į taikius gyventojus.
Ukrainos pajėgų susirėmimų su teroristais metu ukrainiečių pasienio praleidimo punkto „Dolžanskij“ sužeistas rusų muitininkas. Apie tai pranešė Karinių-politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčukas.Penktadienį Ukrainos kariams atkuriant valstybės sienos su Rusija kontrolę įvyko susirėmimas su teroristais. Smogikai aršiai pasipriešino – iš Rusijos teritorijos teroristams į pagalbą atvyko samdinių padalinys, ginkluotas ne tik šaulių ginklais, bet ir minosvaidžiais. „Šiame rajone veikiantys ukrainiečių kariai neturėjo minosvaidžių. Chaotiško apšaudymo iš minosvaidžių metu buvo sužeistas rusų muitininkas. Tai, kad pasienio praleidimo punkte „Dolžanskij“ buvo rusų muitininkas, patvirtina, kad rusų pareigūnai, bendradarbiaudami su teroristais, tęsia piliečių ir transporto praleidimą per sieną. Nors apie šio punkto uždarymą Ukrainos valstybės sienos apsaugos tarnyba ir Vyriausybė pranešė dar birželio pradžioje“, - pabrėžė D. Tymčukas.Remiantis dvišaliu susitarimu, Rusija turėjo sustabdyti šio punkto darbą iš savo pusės, tačiau to nepadarė pažeisdama tarptautinius susitarimus.
JT: Iš Rytų Ukrainos ir Krymo išvyko daugiau kaip 38 tūkst. žmoniųJungtinių Tautų (JT) pabėgėlių komisaro įstaigos (UNHCR) duomenimis, nuo konflikto Ukrainoje pradžios iš jos rytinių sričių ir Krymo išvyko daugiau kaip 38 tūkst. tų regionų gyventojų.„2014 metų birželio 18 dieną UNHCR turėjo informaciją apie daugiau kaip 38 tūkst. žmonių, perkeltų iš Ukrainos rytinių sričių ir Krymo“, – penktadienį, remdamasi UNHCR ataskaita pranešė jos spaudos tarnyba.Penktadienį per „apskritojo stalo“ diskusijas, skirtas šalies viduje perkeltų asmenų problemoms, kurios įvyko Odesos srities administracijoje, JT atstovai taip pat patikslino, kad iš Krymo į kitus Ukrainos regionus išvyko kiek daugiau nei 12 tūkst. žmonių, o iš Rytinių Ukrainos regionų – beveik 27 tūkst. žmonių.Dauguma perkeltųjų – vaikai, moterys ir pagyvenę asmenys.„Šiai asmenų kategorijai reikia ypatingo vyriausybės organų ir pilietinės visuomenės dėmesio“, – pažymi UNHCR.
Ukrainos prezidentas netrukus paskelbs paliaubasUkrainos prezidentas Petro Porošenka pranešė netrukus pasirašysiantis dekretą dėl paliaubų kovoje su Rytų Ukrainos separatistais, praneša „Reuters“.„Kaip anksčiau sakė prezidentas, jis netrukus pasirašys dekretą dėl laikino ugnies nutraukimo. Taip daroma, norint suteikti galimybę teroristams sudėti ginklus. Tie, kurie to nepadarys, bus eliminuoti“, - rašoma Vidaus reikalų ministerijos pranešime.Pats P. Porošenka sakė, jog laikinas ugnies nutraukimas yra dalis jo pasiūlytos 14-kos punktų programos taikai Donecko ir Luhansko regionuose pasiekti.
Antiteroristinės operacijos pajėgos užėmė SeverskąTaikūs gyventojai apsunkina Ukrainos karinių pajėgų Donecko srityje vykdomus veiksmus.Antiteroristinės operacijos pajėgos užėmė Severską. Šią informaciją paskelbė Donecko srities administracijos žiniasklaidos tarnyba.„Ukrainos kariuomenė užėmė Severską“, - teigiama šios tarnybos išplatintame pranešime.Taip pat šiame pranešime teigiama, jog per pastarąją parą įvykusius susirėmimus šalia Krasnyj Lymano buvo sunaikintas didelis teroristų skaičius, perimta kovinė žvalgybinė mašina ir sunkvežimis „Kamaz“ su stambaus kalibro kulkosvaidžiu, rašo UNIAN. „Kariniai veiksmai Jampilio ir Zakotnoje gyvenvietėse tęsiasi. Dėl čia esančių taikių gyventojų apsunkinami Ukrainos karinių pajėgų veiksmai. Teroristai sulaukė pastiprinimo“, - teigiama šiame pranešime.Donecko srities administracijos darbuotojų teigimu, Slovjanske ir Slovjansko rajone pastarąją dieną aidėjo šūviai.„Miestą apsupo Antiteroristinės operacijos pajėgos. Pagal galimybes vietos gyventojams tiekiamos būtiniausios prekės. Jos dalinamos iš sunkvežimių“, - informuoja Donecko srities administracijos žiniasklaidos atstovai.
Už vieną nužudytą karininką žadėjo 1 tūkst. JAV doleriųAntiteroristinės operacijos pajėgos prie Slovjansko sulaikė Rusijos pilietį, kurį Rusijos specialiosios tarnybos pasiuntė į Rytų Ukrainą dalyvauti kariniuose veiksmuose. Anot sulaikytojo, jį užverbavęs Rusijos Federalinės saugumo tarnybos (FST) atstovas už nužudytą karininką žadėjo jam sumokėti 1 tūkst. JAV dolerių (apie 2,5 tūkst. litų) , o už eilinį nužudytą karį – 300 JAV dolerių (760 litų), rašo UNIAN.Išklausęs instruktažą samdinys gavo 200 tūkst. rublių (apie 1 480 litų) ir bilietą į Luhanską. Iš ten jis turėjo nusigauti į Slovjansko miesto vykdomąjį komitetą, kur jam būtų išduoti ginklai bei instrukcija dėl dalyvavimo kariniuose veiksmuose. Tačiau Rusijos piliečiui nepavyko tęsti teroristinės veiklos, nes prie Slovjansko jį sulaikė Ukrainos karinės pajėgos.https://www.youtube.com/watch?v=pd-qqXPcjGg
Donecko "liaudies respublika" prašo JT pripažinimoDonecko separatistai kreipėsi į Jungtinių Tautų (JT) organizaciją, prašydami pripažinti jų "liaudies respubliką".Separatistų įkurtos Aukščiausiosios tarybos atstovas, Vladimiras Makovičius pranešė, jog JT atstovams išsiųstas laiškas su prašymu pripažinti Donecko "liaudies respublikos" nepriklausomybę. Tokie patys laiškai nusiųsti Serbijos ir Pietų Osetijos vyriausybėms.Gegužės 19 d. į JT su tokiu pačiu prašymu kreipėsi Luhansko "liaudies respublikos" separatistai.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos atstovai informavo, kad Rytų Ukrainoje žuvo 13 karių, praneša "Ukrinform".Tarybos atstovo Volodymiro Čepovo teigimu, kariai žuvo netoli Jampilo ir Kirovsko kaimų Doneco regione, bandydami užimti Siverskio tiltą per Doneco upę."Šioje kovoje žuvo dvylika Ukrainos karinių pajėgų karių ir vienas Nacionalinės gvardijos karys", - sakė V. Čepovas.
Kremlius: V. Putinas ir B. Obama netrukus aptars Ukrainos ir Irako klausimusRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV prezidentas Barackas Obama „artimiausiomis dienomis“ aptars situacijas Ukrainoje, Irake ir Sirijoje, penktadienį sakė Kremliaus aukšto rango patarėjas.V.Putino patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas, kalbėdamasis su žurnalistais, daugiau detalių apie būsimą prezidentų telefoninį pokalbį nepateikė.Atskirai V.Putinas penktadienį vakare situaciją Irake aptars su šios konflikto draskomos šalies premjeru Nuri al Malikiu, sakė J.Ušakovas ir pažymėjo, kad ten susiklosčiusi situacija „kelia rimtą susirūpinimą“.Santykiai tarp Rusijos ir JAV šiu metu yra prasčiausi nuo Šaltojo karo laikų – dėl krizės Ukrainoje, kur, kaip kaltina Vašingtonas, Kremlius remia separatistinį sukilimą.
Rusija pradėjo kariuomenės pratybas, tikrindama pajėgų parengtį.Daugiau – čia.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados pirmininkas Oleksandras Turčynovas pareiškė, kad šalies ginkluotosios pajėgos blokavo Ukrainos ir Rusijos sieną.„Gynybos ministerija informuoja, kad mūsų ginkluotųjų pajėgų daliniai priartėjo prie Izvarynės gyvenvietės (Luhansko srityje) ir tokiu būdu faktiškai baigė sienos blokavimo operaciją“, - sakė O.Turčynovas, penktadienį ryte pradėdamas parlamento posėdį.
Prie Krasnyj Lymano teroristai nužudė 12 Ukrainos kariųRemiantis Dniepropetrovsko srities nacionalinio gynybos štabo aktyvistų, kurie šiuo metu yra Antiteroristinės operacijos vykdymo vietoje Rytų Ukrainoje, pateikiama informacija, šalia Krasnyj Lymano vykusių susirėmimų metu žuvo 12 ir sužeisti 25 Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kariai, praneša UNIAN.Šią informaciją štabas pateikė savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje.„Kovos tęsiasi. Štabas skelbs pranešimus apie įvykių eigą. Nuotoliniu būdu nacionalinis gynybos štabas taip pat koordinuoja sužeistųjų gabenimo į artimiausių sričių ligonines procesą bei įtraukė savanorius į pirmosios pagalbos tiems, kas didvyriškai gina Ukrainos teritoriją nuo Rusijos agresorių, suteikimo procesą“, - teigiama štabo pranešime.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka paskelbė 14 punktų taikos planą, skirtą nuslopinti prorusiškai nusiteikusių separatistų sukilimą šalies rytuose, skelbia "RTE News".Daugiau – čia.
Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį paskambino Rusijos vadovui Vladimirui Putinui aptarti plano, kaip nutraukti kraujo liejimą Ukrainos rytuose.Daugiau – čia.
Separatistai pripažino: patyrėme labai didelius nuostoliusPlačiau...
D. Tymčukas: į Luhanską įvažiavo du tankai T-64 ir penki transporteriaiĮ Luhanską įvažiavo du tankai T-64 ir penki šarvuoti transporteriai. Apie tai savo paskyroje „Facebook“ skelbia Dmitrijus Tymčukas.  https://www.youtube.com/watch?v=bXxH1e5RLPY&feature=youtu.be
D. Tymčukas: Į Ukrainą įvažiavo ne mažiau kaip trys kovinės mašinos „Grad“  Per Dolžanskio pasienio punktą iš Rusijos į Ukrainą toliau teka samdomų teroristų ir ginklų srautai. Apie tai savo paskyroje „Facebook“ skelbia grupės „Informacinis pasipriešinimas“ vadovas Dmitrijus Tymčukas.    „Per Dolžanskio pasienio punktą toliau teka samdomų kovotojų ir ginklų srautai. Šiandien sieną pervažiavo eilinė technikos kolona, kurioje buvo identifikuota ne mažiau trijų reaktyvinių salvinės ugnies sistemų „Grad“, - rašė jis.  
Ukrainiečių pajėgos sunaikino smogikų blokpostus ir pasalas, užimta startegiškai svarbi aukštuma. Mūšiuose žuvo keturi Ukrainos kariai, 20 sužeista.Mūšiai vyksta gyvenviečių Jampolis ir Zakotnoje apylinkėse, kurios teroristams yra startegiškai svarbios, nes per šias gyvenvietes į Slovjanską pastaruoju metu buvo gabenami ginklai ir šaudmenys. Mūšių metu per pastarąją dieną sunaikinta apie 200 teroristų, keli šimtai sužeisti. Apie tai pranešė ATO atstovas Vladislavas Selezniovas.
Vokietija neremia Ukrainos narystės NATOAustrijos laikraščiui „Kurier“ interviu davęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pareiškė remiantis Ukrainos karinio neutralumo idėją, skelbia „Ukrinform“.„Šiuo klausimu laikausi tokios pačios pozicijos, kaip ir mano kolega Kurcas“, - sakė F. V. Šteinmejeris, omenyje turėdamas Austrijos užsienio reikalų ministrą Sebastianą Kurtzą, kuris anksčiau yra kalbėjęs apie Ukrainos neutralitetą.Nors Vokietijos diplomatijos vadovas tikino artimiausioje ateityje Ukrainos nematantis Vakarų gynybiniame bloke, ministro nuomone, šiuo klausimu galutinį sprendimą turėtų tarti Ukrainos žmonės.Pasveikinęs Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlytą veiksmų planą, F. V. Steinmeieris įspėjo, jog Rytų Ukrainos krizė gali baigtis visos Europos skilimu, todėl tarptautinė bendruomenė turėtų dėti visas pastangas jai suvaldyti.
Rusija pasirengusi prisidėti prie ESBO stebėtojų išlaisvinimo UkrainojeRusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Aleksandras Lukaševičius tikina, kad Maskva yra pasirengusi atlikti savo vaidmenį išlaisvinant Rytų Ukrainoje pagrobtus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojus.„Patvirtiname, kad esame pasirengę prisidėti prie išlaisvinimo“, - sakė A. Lukaševičius, pridūręs, jog visa kaltė dėl stebėtojų dingimo tenka Kijevo vyriausybei.ELTA primena, kad Rytų Ukrainoje ESBO stebėtojų grupė pagrobta gegužės pabaigoje, tarp dingusiųjų yra Estijos, Turkijos ir Danijos piliečių. Ukrainos ambasadorius Turkijoje Serhijus Korsunskis birželio 12 dieną pranešė, kad stebėtojai išskirstyti į dvi grupes, kurių viena laikoma netoli Donecko esančioje separatistų kovotojų vadavietėje.
Rusija kaltina Vakarus mėginimu „vilkinti“ jos rezoliuciją dėl UkrainosRusija ketvirtadienį apkaltino Vakarus mėginimu torpeduoti paskutinį Maskvos paruoštos rezoliucijos dėl Ukrainos projektą ir paragino Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą padėti sušvelninti humanitarinę krizę kaimyninėje šalyje.„Daugelis Saugumo Tarybos narių iš Vakarų toliau ieško įvairių dingsčių kuo ilgiau užvilkinti Rusijos (rezoliucijos) projekto priėmimą, nors jis iš esmės atveria kelią realiai galimybei pradėti padėties sureguliavimo Ukrainoje politinėmis priemonės procesą“, – pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas.„Raginame Saugumo Tarybos nares palaikyti Rusijos projektą ir įrodyti savo atsidavimą taikiam Ukrainos krizės sprendimui“, – sakė jis.Praėjusią savaitę Rusija pateikė Saugumo Tarybai savo rezoliucijos dėl Ukrainos projektą, reikalaudama, kad Jungtinės Tautos imtųsi svarbesnio vaidmens sprendžiant krizę.Pirmadienį Maskva išplatino naują rezoliucijos projektą, bandydama paskatinti Ukrainos klausimu pasidalinusią Saugumo Tarybą spręsti didėjančios humanitarinės krizės problemą šioje šalyje.Ukrainos krizė sukėlė didžiausią Rusijos ir Vakarų priešpriešą nuo šaltojo karo laikų. Kijevas ir jo sąjungininkės Vakaruose kaltina Maskvą rytinėje Ukrainos dalyje kovojančių separatistų sukilėlių rėmimu.
Ukrainos parlamentas parėmė P. Porošenkos pasiūlytus pareigūnusUkrainos Aukščiausioji Rada parėmė prezidento Petro Porošenkos pasiūlytus kandidatus užsienio reikalų ministro, centrinio banko ir generalinio prokuroro postams užimti, praneša "Reuters".Kiekvienas iš pasiūlytų kandidatų gavo reikalingą dviejų trečdalių parlamento narių paramą. Netikėtai vieninga Aukščiausiosios Rados parama prezidentui suteiks dar daugiau pasitikėjimo bandant spręsti Rytų Ukrainos krizę ir gaivinant byrančią šalies ekonomiką.Naujuoju Ukrainos užsienio reikalų ministru taps buvęs ambasadorius Vokietijai, 47-erių metų diplomatas Pavlo Klimkinas, šalies Centrinio banko valdytoja bus patyrusi bankininkė Valerija Hontareva. Generalinei prokuratūrai vadovaus premjero pirmasis pavaduotojas Vitalijus Jarema, kuriam teks nelengva užduotis kovoti su šalyje siaučiančia korupcija."Kova su korupcija yra ne mažiau svarbi nei kova už taiką", - sakė P. Porošenka, pristatydamas V. Jaremą.Prezidentas dar turės pasiūlyti gynybos ministro ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovo kandidatūras.
Vokietijos URM vadovas neprognozuoja greito Ukrainos prisijungimo prie „Vakarų aljanso“Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris (Frankas Valteris Šteinmejeris) ketvirtadienį pareiškė nesitikintis, kad Ukraina artimiausiu metu taps „Vakarų aljanso“ dalimi.„Kaip ir mūsų partneriai amerikiečiai, nematau Ukrainos Vakarų aljanse prognozuojamoje ateityje“, – jis sakė Austrijos dienraščiui „Kurier“, tačiau nebuvo aišku, ar jis turi omenyje Europos Sąjungą (ES), ar NATO.F.W.Steinmeieris, planuojantis ketvirtadienį susitikti su Austrijos užsienio reikalų ministru Sebastianu Kurzu (Sebastianu Kurcu), sakė pritariantis jo pozicijai, kad Ukraina turėtų tapti neutralia valstybe – panašia į pokario Austriją.Ukrainos naujasis prezidentas Petro Porošenka nori pasirašyti asociacijos sutarties su ES ekonominę dalį, žengdama pirmąjį žingsnį visavertės narystės Bendrijoje link. Toks scenarijus būtų visiškai nepriimtinas Maskvai, norinčiai išlaikyti Ukrainą buvusioje sovietinės įtakos erdvėje.P.Porošenkos pirmtakas Viktoras Janukovyčius buvo nuverstas per gatvių protestus, kuriuos išprovokavo jo atsisakymas pasirašyti asociacijos sutartį su ES.
Rusijos gynybos ministerija spartina šalies karinių pajėgų persigrupavimą ties siena su Ukraina, trečiadienį per slaptą Rusijos Valstybės Dūmos posėdį patvirtino ministerijos vadovas Sergejus Šoigu.Daugiau – čia.
Ukrainos parlamentas patvirtino prezidento pasiūlyto generalinio prokuroro kandidatūrąUkrainos parlamentas ketvirtadienį patvirtino pirmąjį premjero pavaduotoją Vitalijų Jaremą generaliniu prokuroru, pritardamas prezidento Petro Poroshenkos iškeltai kandidatūrai.Per Aukščiausiosios Rados posėdį P.Porošenka sakė, kad V.Jarema bus esminis veikėjas kovoje su korupcija šalyje.
Tęsiasi intensyvūs kariuomenės ir separatistų mūšiaiKetvirtadienį neramiuose Ukrainos rytuose tęsiasi intensyvūs kariškių ir prorusiškai nusiteikusių separatistų mūšiai, remdamasi Ukrainos kariuomenės šaltiniais, skelbia "Reuters".Šaltiniai informavo, jog pranešama, kad tankai dislokuoti abiejose konflikto pusėse, tačiau kol kas šių pranešimų patvirtini neįmanoma.Anot šaltinio, intensyvūs mūšiai prasidėjo apie 4.00 val. vietos laiku netoli Krasnyj Limano miesto, kurį saugumo pajėgos kontroliuoja nuo šio mėnesio pradžios. Separatistai teritorijoje bandė prasiveržti pro karių užtvarą.Gynybos analitikas Dmytras Tymčukas, turintis patikimų ryšių kariuomenėje, nurodė, kad kovos prasidėjo separatistams atsisakius sudėti ginklus pagal prezidento Petro Porošenkos pateiktą taikos planą.Manoma, kad mūšiuose gali dalyvauti iki 4 tūkst. separatistų kovotojų. Abiejose konflikto pusėse naudojami šarvuočiai, tikėtina, tankai, informavo šaltinis."Antiteroristinė operacija tęsiama. Vyksta kova", - sakė kariuomenės atstovas Vladyslavas Selezniovas.
Nepaisant Ukrainos prezidento Petro Porošenkos planų skubiai nutraukti karinius veiksmus Ukrainos Rytuose, bent jau kol kas susirėmimai nesiliauja, skelbia naujienų agentūra UNIAN.Daugiau – čia.
Ukrainos gynybos ministerija tvirtina, kad tragiškas birželio 18-osios incidentas įvyko dėl bataliono „Aidar“ vadovybės nesankcionuoto sprendimo pradėti aktyvius kovos veiksmus. Apie tai pranešė agentūra Unian, remdamasi gynybos ministro pareigas laikinai einančio Michailo Kovalio pranešimu.Birželio 17 d. teritorinės gynybos bataliono „Aidar“ vadovybė savavališkai, be suderinimo su ATO vadovybe, nusprendė šturmuoti banditų gaujas, įsitaisiusiąs Luhanske. Kariai pateko į pasalą – teroristai surengė uraganinę ugnį iš automatinių šautuvų ir granatsvaidžių.  Bataliono „Aidar“ kariai iškvietė pagalbą iš ATO štabo. Į susirėmimo vietą iškart buvo išvyko dvi kovinės operatyvinės grupės. Mūšio metu ukrainiečių pajėgos patyrė nuostolių – yra žuvusiųjų ir sužeistųjų. Teroristai irgi patyrė didelių nuostolių – lavonų skaičius dabar nustatinėjamas.Dėl savavališkų sprendimų, nesukoordinuotų su ATO vadovybe, gynybos žinyba siūlo, kad teritorinės gynybos batalionai būtų pavaldūs ATO vadovybei.
Ukrainos prezidentas derėsis su rytinių regionų atstovaisUkrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį susitiks su rytinių šalies regionų atstovais, bandydamas rasti ilgalaikės taikos sprendimą separatistinių kovų draskomoje šalyje, praneša „Ukrinform“. „Rytoj, ketvirtadienį, P. Porošenka rengs didelį susitikimą su rytinių regionų atstovais - verslininkais ir Luhansko bei Donecko politinio elito delegatais, teisėtai išrinktais miestų merais, bet ne su tais, kuriuos paskyrė separatistai“, - pranešė prezidento taikos derybų pasiuntinė Iryna Heraščenko. Anot pareigūnės, pokalbio metu prezidentas bandys „pajausti“ rytuose tvyrančias nuotaikas ir bendrai aptarti iškilusias problemas. I. Heraščenko pabrėžė, jog diskusijoje dalyvaus tik teisėti Donecko ir Luhansko atstovai.
Teroristai apgadino Ukrainos karinių pajėgų tanką Т-64BAntiteroristinės operacijos zonoje teroristai apgadino tanką Т-64B. Apie tai pranešė oficialus Antiteroristinės operacijos atstovas Vladislavas Selezniovas.„Per pastarąją parą Antiteroristinės operacijos vykdymo rajonuose įvyko keletas susidūrimų tarp Antiteroristinės operacijos pajėgų ir teroristų, tarp kurių ir Rusijos Federacijos samdiniai. Per šiuos susirėmimus Antiteroristinės operacijos pajėgos patyrė nuostolius, vienas jų – apgadintas tankas Т-64B.Anot V. Selezniovo, teroristai patyrė reikšmingus nuostolius. „Tarp jų daug nužudytų ir sužeistų. Gauta informacija, jog sunaikinta keletas teroristų objektų“, - pranešė jis.Kaip rašo news.liga.net, Antiteroristinės operacijos pajėgos tęsia iškeltų tikslų dėl valstybinės sienos gynybos ir apsaugos įgyvendinimą, siaurina teroristų blokavimo žiedą aplink teroristų kontroliuojamas gyvenvietes ir rajonus.„Dėl šių priežasčių teroristai suaktyvino savo veiksmus mėgindami sutrukdyti Antiteroristinėms pajėgoms vykdyti iškeltus blokavimo tikslus“, - pabrėžė V. Selezniovas.Anksčiau buvo pranešama, kad teroristai šaudo į gyvenamuosius kvartalus Kramatorske ir Slovjanske siekdami diskredituoti Ukrainos karius.
Teroristas P. Porošenkos pasiūlymą pavadino „beprasmišku“.Daugiau – čia.
Ukrainos parlamentarai nori patys paleisti Aukščiausiąją RadąUkrainos Aukščiausiosios Rados deputatai įregistravo rezoliuciją, kuria norima savarankiškai paleisti parlamentą.Nors Ukrainos teisės aktai nenumato tokios procedūros, Aukščiausiosios Rados deputatai Viktoras Baloha ir Ihoris Rybakovas septintąjį parlamentą paragino kuo greičiau atsistatydinti ir surengti pirmalaikius rinkimus. Rezoliuciją balsavimui pateikė "Udar", "Svoboda" ir "Batkivčyzna" partijų lyderiai bei vienas nepriklausomas kandidatas.Naujasis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka anksčiau yra sakęs, kad laukia tokio Aukščiausiosios Rados sprendimo.
Rusija toliau telkia karinės technikos kontingentą pasienio rajonuose prie Ukrainos. Daugiau – čia.
Rusija pradėjo tyrimą dėl Ukrainos vidaus reikalų ministro sąsajų su civilių žudymuRusija trečiadienį pranešė pradėjusi baudžiamąjį tyrimą prieš Ukrainos vidaus reikalų ministrą Arseną Avakovą ir Dnepropetrovsko srities gubernatorių Igorį Kolomoiskį, kurie kaltinami prisidėję prie taikių civilių ir žurnalistų žudymo konflikto krečiamame rytiniame regione.„Pradėtas baudžiamasis tyrimas prieš Ihorį Kolomoiskį ir Arseną Avakovą“, – nurodė Maskvoje įsikūręs Tiriamasis komitetas.Tyrėjai pridūrė planuojantys paskelbti Ukrainos ministro ir milijardieriaus gubernatoriaus tarptautinę paiešką dėl nusikaltimų „taikai ir žmonių saugumui“.
Ukrainos naujasis prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pareiškė, kad artimiausiu metu įsakys vienašališkai nutraukti susirėmus su separatistų kovotojais šalies rytuose, vykdydamas platesnį planą, kurio tikslas – užbaigti jau 10 savaičių vykstantį sukilimą.Daugiau – čia.
ESBO reikalauja nedelsiant paleisti Ukrainoje įkaitais laikomus stebėtojusEuropos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) trečiadienį pakartojo savo raginimą „nedelsiant ir be jokių sąlygų paleisti“ jos pareigūnus, paimtus įkaitais Ukrainos rytiniame regione, kur vyriausybinės pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais.Dvi ESBO stebėtojų grupės - iš viso aštuoni užsieniečiai ir jų vertėjas ukrainietis - laikomi separatistų nelaisvėje nuo gegužės pabaigos.Stebėtojai buvo sulaikytos trijų dienų skirtumu Donecko ir Luhansko srityse. Nuo tada nepavyko užmegzti su jais ryšio.Anksčiau separatistai buvo sulaikę septynis ESBO stebėtojus, kurie aštuonias dienas buvo laikomi prorusiškų sukilėlių bastione Slovjanske, o gegužės pradžioje paleisti.„Esama tokių, kurie pastarąsias tris ar dar daugiau savaičių yra laikomi įkaitais... mes raginame nedelsiant ir be jokių sąlygų juos paleisti, tai turi padaryti ir kiti“, - žurnalistams Tokijuje sakė JAV ambasadorius ESBO Danas Baeras.Ambasadorius kalbėjo pasibaigus dvi dienas trukusiai ESBO konferencijai, kurią organizavo Japonija. Jos metu aptarta situacija Ukrainoje, kur sukilėliai toliau atkakliai priešinasi centrinei vyriausybei Kijeve.Keli separatistų lyderiai Slovjanske tvirtino, kad stebėtojai laikomi tame mieste, tačiau kiti sakė nieko apie tai nežinantys ir neįsivaizduojantys, kur jie gali būti.Pastaruoju metu Ukrainos rytiniuose regionuose, kuriuos kontroliuoja prorusiški separatsitai, smarkiai padaugėjo savavališko sulaikymo ir pagrobimo atvejų, teigia žmogaus teisių aktyvistai ir Jungtinės Tautos.„Pastarosiomis dienomis ir savaitėmis kovotojai ir ginklai toliau juda per sieną iš Rusijos į Ukrainą, ir mes nematome jokių pastangų tai sustabdyti“, - sakė D.Baeras.„Mes raginame... Rusijos vyriausybę... imtis veiksmų užtikrinti sienos saugumą, kad būtų garantuota, jog ginklai, medžiagos bei žmonės nejudės per sieną ir neprisidės prie smurto Ukrainoje“, - sakė ambasadorius.
Dujotiekio sprogimo, įvykusio antradienį Ukrainos Poltavos srityje, priežastis buvo bomba, trečiadienį pareiškė vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas.Daugiau – čia.
Naktį iš birželio 17 į 18 d. Donecke aidėjo šūviai. Apie tai pranešė miesto savivaldybės žiniasklaidos tarnyba.Daugiau – čia.
V. Putinas ir P. Porošenka tarėsi dėl paliaubų galimybės Ukrainos rytuoseRusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos vadovas Petro Porošenka antradienį tarėsi dėl paliaubų galimybės Ukrainoje – tuo metu, kai separatistų sukilimo krečiamame šalies rytiniame regione žuvo du Rusijos televizijos reporterių komandos nariai. Plačiau...
Žuvęs „Vesti“ žurnalistas neturėjo leidimo dirbti UkrainojeRusijos žiniasklaidos grupės VGTRK  „Vesti“ žurnalistas Igoris Korneliukas, žuvęs prie Luhansko, neturėjo leidimo dirbti Ukrainoje. Tokią informaciją suteikė Ukrainos saugumo tarnybos atstovė spaudai Marina Ostapenko, skelbia naujienų agentūra UNIAN, remdamasi „RIA Novosti“ pranešimu. „Korneliukas leidimo dirbti Ukrainos teritorijoje neturėjo“, - pareiškė Ukrainos saugumo tarnybos atstovė spaudai.Priminsime, jog VGTRK žurnalistas I. Korneliukas žuvo antradienį, birželio 17 dieną – jis buvo mirtinai sužeistas per apšaudymą minosvaidžiu prie Luhansko.
A.Parubijus patvirtina: prie susirėmimus prie Luhansko žuvo keturi Ukrainos kovotojaiUkrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrejus Parubijus oficialiai patvirtino informaciją dėl keturių Ukrainos karių iš bataliono „Aidar“ žūtį – skelbiama, jog kovotojai prarasti antradienį, birželio 17 dieną, skelbia naujienų agentūra UNIAN. Tokią informaciją A. Parubijus suteikė savo paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. „Šiandien Ukrainos pajėgos atakavo teroristus iš Rusijos, susirėmimai vyko prie Luhansko. Okupantai patyrė skaudžių nuostolių. Tačiau nukentėjome ir mes. Kovoje už Ukrainą gyvybę paaukojo keturi garsiojo 24-ojo teritorinės gynybos bataliono „Aidar“, suformuoto iš buvusių Maidano savigynos pajėgų, kovotojai. Daug mėnesių jie gynė Ukrainą Maidane, o vėliau paliko barikadas dėl dar svarbesnio tikslo – ginti šalį nuo okupantų iš Kremliaus“, - parašė A. Parubijus.
Rusijos valstybinė teleradijokompanija patvirtino, kad prie Luhansko žuvo ir garso režisierius Antonas Vološinas. Anksčiau jis buvo laikomas dingusiu be žinios, praneša „Echo Moskvy“ (radijo stotis). Anksčiau jau buvo pranešta apie „Vesti“ korespondento Igorio Korneliuko žūtį. Jis mirė ligoninėje, atvežtas iš banditų kontroliuojamos teritorijos, kuri buvo apšaudyta minosvaidžiais. Vadinamosios „Luhansko liaudies respublikos“ veikėjai žada trečiadienį lavonus atiduoti artimiesiems.Abu rusų žurnalistai į Ukrainą buvo atvykę nelegaliai.
Ukrainos parlamentarai nori vienašališkai demarkuoti sieną su RusijaUkrainos Aukščiausioji Rada vyriausybei rekomendavo vienašališkai demarkuoti ribą su Rusija ir uždaryti visus sienos kirtimo punktus.Rezoliucija „Dėl valstybės sienos apsaugos lygio sustiprinimo“ Ukrainos parlamente buvo priimta antruoju balsavimu. Priimti tokį sprendimą reikėjo bent 226 deputatų pritarimo, pirmame balsavime rezoliuciją palaikė 203 deputatai, antrame - 261.Nors Ukraina nepriklausoma valstybe tapo 1991 metais, beveik 2 300 kilometrų ilgio siena su Rusija iki šiol nėra demarkuota. Sutartį dėl ribos nustatymo 2010 m. pasirašė Ukrainos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai, tačiau praktiniai darbai taip ir nebuvo užbaigti.
Antradienį, apie 19.20 val., įsigaliojo paliaubos, kad būtų galima išvežti lavonus ir sužeistuosius. Apie tai pranešė „Donbaso naujienos“, remdamosios Vasilijumi Budika, kuris yra Gorlovkoje, Igorio Bezlerio smogikų nelaisvėje. „Nuo 19.20 val. ėmė galioti susitarimas dėl ugnies nutraukimo ATO zonoje. Bus galima evakuoti sužeistuosius ir žuvusius visame Luhansko ir Donecko fronte“, - parašė jis savo „Facebook“.„Aš lydėsiu koloną iš Gorlovkos į Luhanską su žuvusiais 25 Dnepropetrovsko desantinės brigados kariais. Iš Luhansko kolona išvažiuos į Karlovką ir bus perduota ukrainiečiams“, - pridūrė jis.Kai kuriais duomenimis, be V. Budiko gyvu skydu kolonoje, vykstančioje į Luhanską, yra ir Ukrainos saugumo tarnybos karininkas Aleksandras Vasiučenka.
Pranešama, kad gyvenvietėje Metalist (Luhansko sritis) antradienį mūšiuose žuvo keturi Ukrainos kariai.
Ukrainos URM: Vakarai turėtų dar sugriežtinti sankcijas RusijaiVakarų šalys turi pereiti prie trečio sankcijų Rusijai paketo, antradienį pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministerija.„Šiuo atveju mes manome, kad po tokių RF (Rusijos Federacijos) veiksmų turi sekti griežtos sankcijos, apie kurių trečiąjį etapą jau seniai skelbia ir JAV, ir ES“, – pareiškė ministerijos Informacinės politikos departamento direktorius Jevhenas Perebyjnisas spaudos konferencijoje.Pasak jo, akivaizdu, kad Rusija nesiruošia prisidėti prie padėties Ukrainoje deeskalavimo.„Mūsų nuomone, nėra ko daugiau laukti iš rusų šalies. Ji visiškai aiškiai leido suprasti, kad nesiruošia nutraukti tokios veiklos, ir vienintelis dalykas, kuris galėtų paveikti rusų šalį, mūsų nuomone, – griežtesnis trečiasis sankcijų paketas“, – pareiškė URM atstovas
Maskva kaltina Ukrainą dėl rusų žurnalisto žūties ir reikalauja išsamaus tyrimoMaskva antradienį pasmerkė Rusijos televizijos žurnalisto Igorio Korneliuko nužudymą Ukrainos rytuose, apkaltino dėl to Kijevą ir pareikalavo nuodugnaus tyrimo.„Reikalaujame, kad Ukrainos valdžia atliktų objektyvų šios tragedijos tyrimą ir griežtai nubaustų kaltuosius“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos (URM) pareiškime.Jame taip pat pažymima, kad Maskva tikisi, jog pasaulinės žiniasklaidos priemonės ryžtingai ir tiesiai pasmerks „dar vieną Ukrainos jėgos struktūrų nusikaltimą“.„Mes didžiuojamės visais žurnalistais, kurie apšaudomi iš kulkosvaidžių, minosvaidžių, artilerijos, (bombarduojami) aviacijos, vyriškai neša tiesą apie tikrus įvykius Ukrainoje. Kaip tik šios tiesos bijo valdžia Kijeve ir visokiausios sukarintos grupuotės, kurios surengė tikrą terorą žurnalistų iš Rusijos atžvilgiu“, – sakoma Rusijos URM pareiškime.Jame pažymima, kad birželio 17 dieną prie Luhansko „Ukrainos jėgos struktūroms iš minosvaidžių apšaudžius vietą, kurioje nėra jokių karinių objektų, žuvo Rusijos televizijos korespondentas I.Korneliukas, o jo kolega, garso režisierius Antonas Vološinas, dingo be žinios“.
Pietų Osetija pripažino Luhansko „liaudies respubliką“Oficialiai neegzistuojanti Pietų Osetija pirmoji pripažino separatistinio Ukrainos regiono - Luhansko „liaudies respublikos“ - nepriklausomybę.„Gerbdama Luhansko liaudies respublikos žmonių valią, mūsų respublika (Pietų Osetija - ELTA) pripažįsta referendumo rezultatus“, - pareiškė nuo Gruzijos atskilusios Pietų Osetijos prezidentas Leonidas Tibilovas.Reaguodamas į Luhansko separatistų prašymą, L. Tibilovas tikino esąs pasirengęs „sekti tarptautinėmis teisės normomis ir padaryti konstruktyvų sprendimą“.Nepripažinta Pietų Osetija nuo Gruzijos formaliai atsiskyrė po trumpo karo tarp Tbilisio ir Maskvos 2008 metais. Šios „respublikos“ nepriklausomybę pripažino tik prie okupacijos prisidėjusi Rusija bei Maskvai prijaučiančios šalys - Venesuela, Nikaragva, Nauru ir Tuvalu.
Luhanske žuvo du Rusijos korespondentaiPer separatistinius neramumus Rytų Ukrainoje žuvo Rusijos radijo ir televizijos transliuotojo VGTRK korespondentas Igoris Korneliukas ir garso inžinierius Antonas Vološinas, praneša BBC.VGTRK duomenimis, Mirno gyvenvietėje žurnalistai pateko į artilerijos apšaudymą. A. Vološinas žuvo iškart, o I. Korneliukas mirė ligoninėje nuo patirtų traumų. Vos už 100 metrų nuo sviedinio sprogimo vietos buvęs trečiasis korespondentas išvengė tragiško likimo.Praėjusį mėnesį Rytų Ukrainoje taip pat žuvo italų fotokorespondentas ir jo technikas iš Rusijos.ITAR-TASS duomenimis, susirėmimai tarp separatistų ir Ukrainos kariuomenės dalinių netoli Luhansko atsinaujino naktį iš pirmadienio į antradienį. Kovotojai teigia sulaikę šarvuotų mašinų koloną, kuri judėjo į miestą.Iš pradžių pranešta apie vieno korespondento žūtį. 
Luhanske žuvo Rusijos korespondentasPer separatistinius neramumus Rytų Ukrainoje žuvo Rusijos radijo ir televizijos transliuotojo VGTRK korespondentas Igoris Korneliukas.VGTRK duomenimis, I. Korneliukas žuvo Mirno gyvenvietėje netoli Luhansko per artilerijos apšaudymą.ITAR-TASS duomenimis, susirėmimai tarp separatistų ir Ukrainos kariuomenės dalinių netoli Luhansko atsinaujino naktį iš pirmadienio į antradienį. Kovotojai teigia sulaikę šarvuotų mašinų koloną, kuri judėjo į miestą.
Ukrainoje sulaikyti ir vėliau paleisti du Rusijos žurnalistai tvirtina, kad buvo mušamiDu Rusijos valstybinės televizijos žurnalistai, kurie buvo sulaikyti Ukrainoje ir po trijų dienų paleisti, antradienį sakė, kad ukrainiečių nacionalistai juos mušė ir reikalavo pinigų.Rusijos gynybos ministerijos televizijos „Zvezda“ žurnalistai Nikita Konašenkovas ir Jevgenijus Davydovas sakė, kad buvo sulaikyti šeštadienį prie patikrinimo posto neramumų krečiamuose Ukrainos rytuose ir nugabenti į vieno pastato pusrūsį, kur juos tardė ultranacionalistinio judėjimo „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“) nariai.Pasak žurnalistų, ukrainiečių nacionalistai grasino juos nužudyti ir už paleidimą reikalavo 200 tūkst. JAV dolerių.„Jei jiems nepatiko mano atsakymas, jie man smogdavo“, - sakė J.Davydovas, į spaudos konferenciją atvykęs iš ligoninės, kur buvo gydomas dėl būgnelio perforacijos.Abu jauni vyrai spaudos konferencijoje pasirodė pamuštomis akimis.Tuo tarpu „Zvezda“ direktorius Aleksejus Pimanovas pranešė, kad Maskvoje per telefoną buvo klausomasi, kaip tardomi žurnalistai, ir visa jų apklausa buvo įrašyta. Be to, tai padėjo kanalui išsiaiškinti žurnalistų buvimo vietą prieš kreipiantis į Ukrainos pareigūnus.„Pravyj sektor“ atstovas spaudai patvirtino, kad savaitgalį buvo sulaikyti du rusų žurnalistai, ir sakė, kad jie buvo perduoti Ukrainos saugumo tarnybai (SBU).Du kitus to paties kanalo žurnalistus ukrainiečiai paleido pirmadienį. Tie žurnalistai kelias dienas buvo laikomi dėl įtarimų, kad rinko žvalgybinę informaciją apie vyriausybinės armijos operacijas.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos teigimu, Ukrainoje veikiantys teroristai šalies pajėgų buvimo koordinates sužino iš rusų palydovo, skelbia naujienų agentūra UNIAN.Daugiau – čia.
Rusijos Rostovo srities teritorijoje užfiksuotos diversinės žvalgybinės Rusijos specialiųjų pajėgų grupės.  Dalis šios grupės karių vilki Ukrainos ginkluotųjų pajėgų uniformas.Daugiau – čia.
Estijos diplomatijos vadovas ragina kuo greičiau užtikrinti taiką UkrainojeEstijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas antradienį Taline vykusiame Vokietijos ir Baltijos šalių diplomatijos vadovų susitikime pareiškė, kad Ukrainoje būtina kuo greičiau užtikrinti taiką.Per susitikimą, kuriame dalyvavo Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris, Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius ir Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius, U.Paetas išreiškė viltį, kad Ukrainos prezidento Petro Porošenkos pasiūlytas taikos planas padės išspręsti konfliktą su prorusiškais separatistais šalies rytuose.„Palaikome Ukrainos prezidento pasiūlytą taikos planą ir tikimės, kad pavyks taikiai išeiti iš tos krizės, palaikant tarptautinei bendruomenei“, – pabrėžė Estijos diplomatijos vadovas, pridūręs, kad Europos Sąjunga (ES) turėtų laikytis bendros pozicijos dėl Ukrainos problemų.Pasak U.Paeto, Estija palaiko ES planus birželio pabaigoje pasirašyti asociacijos ir laisvosios prekybos sutartį Ukraina.„Taip pat svarbus tos sutarties įgyvendinimas“, – pažymėjo jis, pridūręs, kad per praeitą mėnesį vykusius prezidento rinkimus Ukraina pademonstravo, jog yra orientuota į Europą.Susitikimo dalyviai pabrėžė, kad būtina tęsti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėjimo misiją Ukrainoje.„ESBO specialioji misija atlieka esminį vaidmenį sprendžiant krizę, – sakė U.Paetas. – Reikia daryti viską, kad būtų užtikrintas kiek įmanoma didžiausias tos misijos dalyvių saugumas ir kad jie galėtų vykdyti savo užduotis.“Ministras pridūrė, kad Estija palaiko ESBO pastangas, kad būtų paleisti aštuoni stebėtojai, patekę į Ukrainos separatistų rankas.Užsienio reikalų ministrai taip pat aptarė regiono saugumo klausimus, kurie bus nagrinėjami artėjančiame NATO viršūnių susitikime.„NATO ir sąjungininkai sugebėjo užtikrinti reikšmingą gynybą, kintant saugumo padėčiai Europoje“, – sakė U.Paetas.
Antradienį per susirėmimus su prorusiškai nusiteikusiais separatistais prie Ukrainos rytinės sienos su Rusija nukentėjo apie 30 ukrainiečių karių, remdamasi pasienio apsaugos tarnyba, skelbia "Reuters".Daugiau – čia.
Antiteroristinės operacijos pajėgos sulaikė „Donecko liaudies respublikos“ lyderę Mariupolyje Nataliją Gruzdenko ir „Donecko liaudies respublikos“ aktyvistą Aleksandrą Šachajevą.Daugiau – čia.
Ukrainos prezidentas ragina pirmalaikius Aukščiausiosios Rados rinkimusUkrainos prezidentas Petro Porošenka paragino surengti pirmalaikius parlamento rinkimus. Tai yra šalies vadovo plano, skirto įvesti stabilumą krizės kamuojamoje šalyje, dalis, remdamasi oficialiu prezidento tinklalapiu skelbia "RIA Novosti".P. Porošenka teigė pasiūlysiąs planą dėl paliaubų šalyje. "Tikiuosi, kad tai įvyks šią savaitę", - Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos susitikime sakė P. Porošenka.Šalies vadovas taip pat pranešė pirmadienį, jog šios savaitės pabaigoje parlamentui pateiks konstitucinių pataisų projektą dėl valdžios decentralizavimo. Šis punktas yra įtrauktas į Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) planą, skirtą išspręsti Ukrainos krizę pradedant nacionalinį dialogą ir surengus balsavimą dėl decentralizacijos.
Donecko teroristų lyderis Igoris Girkinas (Strelkovas) skelbia, jog be karinės pagalbos iš Rusijos prorusiškai nusiteikę separatistai atsilaikys ne ilgiau nei mėnesį.Daugiau – čia.
„Dešinysis sektorius“ pirmadienį vakare paskelbė, jog formuoja sukarintus padalinius Donecko srityje ir steigia „Nacionalinio pasipriešinimo štabą Donbase“.„Šią savaitę Donbase bus suformuotas nacionalinio pasipriešinimo štabas, kurio tikslas – partizaninio karo ir diversinės kovos pradžia su okupantais Donecko ir Luhansko srityse“, - skelbiama partijos pranešime, paskelbtame birželio 16-osios vakare.„Dešinysis sektorius“ pranešė, kad jau suderintas „priemonių planas sunaikinant separatizmo ir terorizmo centrus keliuose Donecko srities rajonuose“. „Svarbiausia užduotis dabar – bet kokio aktyvumo sunaikinimas teroristams tinkamuose, tačiau ne okupuotose rajonuose. Mes turime sustabdyti smogikų plitimą per visą sritį. Mūsų struktūra „lengvesnė“, nei Nacionalinės gvardijos ar Ginkluotųjų pajėgų“, - pabrėžė partija.Priminsime, kad „Dešinysis sektorius“ anksčiau pareiškė, kad neverta perkelinėti patriotiškai nusiteikusių žmonių iš Donecko ir Luhansko sričių, nes tada šie regionai nustos būti ukrainietiškais.
Ukrainos karinės pajėgos užėmė gyvenvietę Metalist prie LuhanskoPastatai ir gyventojai nenukentėjo.  Apie tai pranešė vietos leidinys Informator.lg.ua.Gyvenvietė Metalist visiškai išvalyta nuo teroristų. Tai padarė Nacionalinės gvardijos ir teritorinės gynybos bataliono pajėgos. Sunaikinti visi rusų blokpostai ir dvi amfibijos.ATO pajėgos visiškai kontroliuoja gyvenvietę.Smogikai įsitvirtina Kamenobrodsko rajone Luhansko srityje, tikėdamiesi šturmo šią naktį.
JT: Krizė Ukrainoje privertė pasitraukti iš šalies 34 tūkstančius gyventojųApie 34 tūkstančiai ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus dėl smurtingo prorusiškų separatistų sukilimo šalies rytuose, pranešė pirmadienį Jungtinės Tautos.Vien JT nustatė 19 tūkstančių iškeltų asmenų Ukrainoje, o vietinės savivaldybės nurodė dar 15 tūkstančių žmonių, pasitraukusių iš Jungtinių Tautų pareigūnams neprieinamų teritorijų.Yra „patikimų pranešimų apie žmonių judėjimą Donecko ir Luhansko srityse..., vien iš Slovjansko – 15 tūkstančių“, – sakė JT humanitarinių reikalų vadovė Valerie Amos (Valeri Amos).Šiose srityse Ukrainos rytuose yra prorusiško sukilimo epicentras, kur nuo kovo mėnesio per susirėmimus žuvo daugiau kaip 300 žmonių.Praėjusį mėnesį, JT duomenimis, mažiausiai 10 tūkstančių žmonių buvo išvaryti iš savo namų; labiausiai krizė smogė Krymo totoriams.Tūkstančiai musulmonų Krymo totorių, kurie apskritai laikomi Kijevo dabartinės valdžios šalininkais, pasitraukė iš Krymo pusiasalio, kai jį aneksavo Rusija.
Ukrainos pareigūnas: Rusija pati galėjo organizuoti savo ambasados užpuolimą KijeveUkrainos vidaus reikalų ministro patarėjas Antonas Geraščenko pareiškė, kad išpuolis prieš Rusijos ambasadą Kijeve gali būti gudri Rusijos specialiųjų tarnybų provokacija, rašo „RIA Novosti“.„Manome, jog šie įvykiai gali būti gudri Rusijos specialiųjų tarnybų organizuota provokacija. Neatmetame galimybės, kad protesto prieš Rusijos ambasadą idėja buvo suplanuota Rusijos specialiųjų tarnybų“, - spaudos konferencijoje kalbėjo A. Geraščenko.Pareigūnas pranešė apie tyrimą, kuriuo siekiama nustatyti, kas tiksliai pasiuntė žinutę, raginančią protestuotojus eiti prie Rusijos atstovybės Kijeve, kur demonstracija pavirto vandališku išpuoliu - pastatas buvo apmėtytas kiaušiniais ir akmenimis, nuo stiebo nuplėšta Rusijos vėliava, apversti automobiliai su diplomatiniais numeriais. Protestuotojai į kompleksą taip pat sviedė butelį su padegamuoju skysčiu, tačiau gaisras buvo operatyviai numalšintas. Pagal Ženevos konvenciją atstovybės saugumą privalėję užtikrinti Ukrainos teisėsaugos pareigūnai pasyviai stebėjo siautėjančią minią.Maskvos atstovybė Ukrainos sostinėje nusiaubta birželio 14 dieną, po pranešimų, jog Rytų Ukrainos separatistai netoli Luhansko oro uosto numušė karinį transporto lėktuvą „Il-76“, kuriuo skrido 49 kareiviai. Visi orlaivyje buvę asmenys atakos metu žuvo.
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrėjus Parubijus pranešė, kad svarstomas „karinės padėties“ įvedimo klausimas. Jis pranešė, kad vyksta jau penktoji antiteroristinės operacijos fazė. A. Parubijus neatmetė, kad gali būti įvęsta karinė padėtis.
Ukrainos prezidentas siūlo paliaubasUkrainos prezidentas Petro Porošenka pasiryžęs laikinoms paliauboms kovoje su separatistais, norint laimėti laiko tvariam taikos susitarimui, skelbia „Reuters“.Savo kreipimesi į saugumo pajėgų vadus, P. Porošenka davė nurodymą per savaitę atgauti visišką Ukrainos ir Rusijos sienos kontrolę, o apsaugojus pasienį, galima būtų siekti trumpalaikio ugnies nutraukimo.„Skelbti paliaubas, kai sienos atviros, būtų neatsakinga“, - tikino prezidentas.Kiek ilgai turėtų trukti paliaubos, kol kas neskelbiama.Birželio 7 dieną prisiekęs P. Porošenka intensyviai dirbo ties ilgalaikės taikos susitarimu, tačiau visuomenė apie jo sąlygas žino labai nedaug. Ukrainos vadovas informavo planuojantis konstitucines reformas ir valdžios decentralizaciją, kurios taip nori Donecko ir Luhansko regionų gyventojai. Prezidentas taip pat diskutuoja su Rusijos diplomatais ir prezidentu Vladimiru Putinu.Kijevas ir Vakarai Rusiją kaltina karine parama Rytų Ukrainos separatistams, nors Maskva griežtai neigia tai daranti.
Piketuojant prie Rusijos generalinio konsulato Odesoje nežinomieji, apsimetę žurnalistais, bandė į pastatą įnešti sprogmenis. Kaip praneša Unian, du žmonės sulaikyti teisėsaugininkų. Odesos apskrities valstybinės administracijos pirmininkas Igoris Palica pranešė, kad piketas prie konsulato yra „apmokėta provokacija“.Šiandien Odesoje prie Rusijos konsulato apie 15 val. susirinko apie 200 žmonių. Jie norėjo, pasak jų pačių, surengti akciją atminimui rusų nužudytų ukrainiečių karių.
A. Parubijus: kariškiai ir pasieniečiai vėl kontroliuoja didelę sienos dalį Ukrainiečių kariai ir pasieniečiai vėl kontroliuoja didelę sienos su Rusija dalį ir toliau stato naujus patikros postus pagrindinėse magistralėse ir keliuose, supančiuose vietas, kuriose – didelė teroristų ir rusų karių koncentracija.Kaip informuoja „Unian“ korespondentas, taip spaudos konferencijoje teigė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Andrejus Parubijus.„Imamės visų Generalinio štabo ir Antiteroristinės operacijos štabo sukurtų priemonių, skirtų uždaryti Ukrainos sieną“, – sakė A. Parubijus.Jo teigimu, pastarosiomis dienomis ukrainiečių kariams ir pasieniečiams pavyko „sustabdyti septynias teroristų automobilių kolonas ir vėl atgauti didelės Ukrainos sienos kontrolę“.„Šiuo metu su kovomis priėjome iki punkto „Biriukovo“. Šiaurėje, išilgai sienos nuo Gorodiščės, kur buvo mūsų daliniai, jie pajudėjo prie punkto „Novokijevka“, sakė A. Parubijus.Jis pabrėžė, kad turi omenyje patikros postus svarbiausiose magistralių ir kelių vietose, kurie supa vietą, kur koncentruotas teroristų ir rusų karių kiekis.„Mūsų užduotis – uždaryti šį žiedą taip, kad apsaugotume Ukrainos sieną ir neleistume iš Rusijos karinių dalinių, specialiosios paskirties būrių ir kovos mašinų protrūkio“, – akcentavo jis.
P. Porošenka žada iki savaitės pabaigos atkurti saugumą pasienyjeUkrainos prezidentas Petro Porošenka įsitikinęs, kad artimiausiu metu Ukraina pajėgs visiškai kontroliuoti sieną su Rusija.Kaip informuoja „Unian“ korespondentas, tai jis sakė pradėdamas Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos posėdį.P. Porošenkos teigimu, šiuo metu daugiau nei 250 km sienos atkurta Ukrainos kontrolė, pastatyti pasienio patikros postai.
Ukrainos prezidentas paliaubomis sieks taikos planoUkrainos prezidentas Petro Porošenka pirmadienį pasiūlė skelbti paliaubas šalies rytuose, kur vyriausybės pajėgos kaunasi su prorusiškais separatistais, ir užsitikrinti laiko susitarimui dėl taikos plano parengti.P.Porošenka pareiškė nurodęs vyriausybės pajėgoms per savaitę pasirūpinti visiška Ukrainos sienos su Rusija kontrole.„Mes ryžtingais veiksmais šią savaitę ketiname atkurti saugumą valstybės pasienyje. Aš tikiuosi, kad mums pavyks tai visiškai atlikti“, – sakė jis Ukrainos saugumo tarybos posėdyje pirmadienį.Kai tai bus padaryta (užtikrinta sienos kontrolė), pasak jo, reikės skelbti laikinas paliaubas ir stengtis sutarti dėl taikos plano.
Rusijos planas sukelti Ukrainos Rytuose chaosą žlunga, todėl Rusija įveda į Ukrainą sunkiąją ginkluotę ir imasi kitų nenuspėjamų žingsnių.Daugiau – čia.
Karinių - politinių tyrimų centro vadovas Dmitrijus Tymčukas skelbia, kad teroristai, birželio 14 dieną numušę prie Luhansko artėjusį lėktuvą Il-76, informaciją apie orlaivį gavo iš išdavikų.Kaip praneša UNIAN korespondentas, apie tai jis paskelbė per spaudos konferenciją Kijeve.Daugiau – čia.
423 asmenų batalionas „Kijev-1“ su 12 karinės technikos vienetų atlieka kovines užduotis Rytų Ukrainoje.Apie tai birželio 16 d, pranešė Kijevo miesto valstybinės administracijos pirmininkas Vladimiras Bondarenka.Daugiau – čia.
Prorusiški sukilėliai Donecke užėmė Ukrainos valstybinį banką Prorusiški sukilėliai Donecke pirmadienį užėmė Ukrainos centrinio banko pastatą, taip bandydami perimti jo sąskaitų kontrolę, pranešė korespondentai.„Rengėme tai daugiau kaip mėnesį“, – žurnalistams sakė vienas sukilėlių Oleksandras Maciušinas, penkiems ginkluotiems separatistams budint prie pagrindinio įėjimo į banką, o jo darbuotojams einant lauk iš pastato.„Norime, kad pajamos iš mokesčių liktų čia, o ne nukeliautų į Kijevą“, – pridūrė jis.Pasak O.Maciušino, jo junginys pradėjo diskusijas su vietos administratoriais apie vietos iždo ir mokesčių kontrolės perdavimą „Donecko liaudies respublikos“ separatistų lyderiui.Rytų Ukrainoje esantys Doneckas ir smarkiai rusifikuotas Luhansko regionas per Kijevo ir Vakarų nepripažįstamus gegužės 11 dienos referendumus paskelbė nepriklausomybę nuo Kijevo.Du mėnesius trunkanti federalinių pajėgų kampanija dėl šio pramoninio regiono, kuriame gyvena 7 mln. žmonių, atgavimo jau pareikalavo daugiau kaip 370 gyvybių – civilių gyventojų ir abiejų stovyklų pajėgų kovotojų.
Minske viešintis Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pranešė norėsiantis Ukrainos pareigūnų pasiaiškinimo dėl ketinimų nuo kitos savaitės visiškai uždaryti Rusijos-Ukrainos valstybinę sieną.Daugiau – čia.
Separatistai skelbia numušę du Ukrainos kariuomenės bepiločiusRytinėje Ukrainos Donecko srityje, Horlivkos mieste, separatistai pranešė, kad sekmadienio vakarą buvo numušti du Ukrainos kariuomenės radijo bangomis valdomi lėktuvai.Maištininkai Horlivkoje informavo, kad žvalgybinių lėktuvų nuolaužos kol kas nerastos."Pastaruoju metu Horlivkos oro erdvėje padaugėjo bepiločių. Jie nori daugiau sužinoti apie mus", - sakė separatistai ir pridūrė, kad lėktuvai buvo numušti šaunamaisiais ginklais ir priešraketinėmis raketomis.
Birželio 16-ąją, apie 1 val. naktį iš Krasnodono pusės į Luhanską įvažiavo kolona, kurioje buvo penki sunkvežimiai ir du šarvuočiai, manoma – teroristų.Daugiau – čia.
Ukraina uždarys sieną su RusijaUkrainos gynybos ministro pareigas einantis Michailas Kovalis teigia, kad kariuomenė kartu su pasieniečiais užblokavo 250 kilometrų sienos su Rusija. Pranešama, kad kitą savaitę Ukraina uždarys sieną su Rusija.„Kariuomenė kartu su pasieniečiais jau uždarė 250 kilometrų Ukrainos ir Rusijos sienos. Dar prireiks kelių dienų, kol bus uždaryta visa siena, - sakė M. Kovalis. - Ukrainos vyriausiasis kariuomenės vadas, prezidentas jau nustatė aiškias užduotis, susijusias su rytinės sienos uždarymu. Mes vykdome šiuos nurodymus. Kitą savaitę jau būsime viską įvykdę. Mes jau uždarėme beveik 250 kilometrų valstybės sienos. Mūsų žmonės yra dislokuoti pasienio teritorijoje“.
Žiniasklaida: Kijeve pagrobė ir nužudė Maidano aktyvistą Kijeve pagrobė ir mirtinai sumušė Maidano dalyvį V. Marciševskį.Kaip rašoma leidinyje „Kameniari info“, nežinomų asmenų pagrobtas iš Maidano spaudos centro ir sumuštas mirė visuomenės veikėjas, prekybos paviljono gynėjas, Oranzžinės revoliucijos, „žodinio Maidano“, 2013 – 2014 m. revoliucijos dalyvis, Išradėjų ir inovatorių profesinės sąjungos narys, mūsų leidinio žurnalistas Vladimiras Marciševskis, informuoja kiev.unian.net. Dėl aktyvisto pagrobimo ir žūties šalies URM pradėjo tyrimą.
Baigiasi Rusijos ultimatumas Ukrainai.Daugiau – čia.
NATO svarsto paramos Ukrainai priemonesNATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas sekmadienį publikuotame interviu ispanų dienraštyje "El pais" teigė, kad NATO ruošia paramos priemones Ukrainai, siekdama padėti šaliai apsiginti nuo Rusijos, pranešė "Reuters".Kijevas kaltina Maskvą remiant separatistus Rytų Ukrainoje, kur konflikto aukų skaičius išaugo po to, kai šeštadienį prorusiškos pajėgos numušė ukrainiečių karinį transportinį lėktuvą. Be to, įtampa ir taip išlieka didelė po Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos.Nors NATO aiškiai pareiškė nesirengianti veltis į karo veiksmus Ukrainoje, organizacija sustiprino savo rytinių valstybių narių apsaugą pasiųsdama lėktuvus bei karo laivus į Rytų Europą. A. F. Rasmussenas teigia, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacija taip pat svarsto ilgalaikes priemones, kurios turėtų garantuoti valstybių saugumą."Privalome prisitaikyti prie to, kad Rusija mus laiko savo priešais", - sakė A. F. Rasmussenas ispanų laikraščiui "El pais".NATO vadovas teigė, kad organizacija ruošia paramos paketą, kurį birželio pabaigoje pristatys valstybių narių užsienio reikalų ministrams. Be kitų priemonių, taip pat numatoma parama Ukrainai pertvarkant gynybos sektorių ir modernizuojant karines pajėgas.Vienas aukšto rango NATO pajėgų vadas informavo, kad organizacijos narės iš Ukrainos sulaukė prašymų tiekti ryšio priemones, ginkluotę bei apmokyti karius. Vis dėlto NATO gali apsiriboti patarimais, užuot tiekusi ginkluotę. Organizacijos atstovai anksčiau minėjo, kad ginkluotės klausimu Ukraina turėtų kreiptis į atskiras valstybes nares.Kaip bebūtų, paramos paketas galėtų palengvinti Ukrainos pajėgų dalyvavimą bendrose pratybose. A. F. Rasmussenas taip pat neatmetė galimybės, kad kai kurios NATO valstybės gali vienašališkai dalyvauti pratybose Ukrainos teritorijoje.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Top naujienos

Modesta Meškė | D+

Norinčioms pristabdyti senėjimą – mokslų daktarės nurodymas, kodėl šį vitaminą būtina pradėti vartoti jau dabar

Senstančioje odoje mažėja gyvybiškai svarbaus vitamino kiekis, kuris yra būtinas antioksidantas...

Iš pasienio: ką apie migrantus galvoja kasdien su jais susitinkantis savanoris lietuvis (97)

Nelegaliai kirsdami Lietuvos–Baltarusijos sieną, migrantai neišvengiamai susitinka su vietiniais...

Rūta Lapė | D+

Kasdienybės herojai. Petrikytė išgyvena aukso amžių, o Gražulio Birutė neslepia – Petrui gimė dar vienas vaikas (2)

Svečiuose pas scenos primadoną Birutę Petrikytę – kodėl susidūrus su finansiniais sunkumais,...

Auksinis šeštadienis: Jamaikos ir Švedijos šuolis medalių lentelėje (7)

9-oji Tokijo olimpinių žaidynių diena pirmaisiais medaliais suspindo Jamaikai, Švedijai ir...

Šaltiniai apie naują taikinį Vokietijoje: Kremlius turi priemonių pakenkti (60)

Žaliųjų kandidatė į Vokietijos kanclerio postą Annalena Baerbock traukia Kremliaus dėmesį...

Mokslininkai paaiškino, kodėl žmonėms patinka oralinis seksas (12)

Atrodytų, keistas klausimas, kodėl žmonėms patinka oralinis seksas , juk jis paprasčiausiai...

Kryptis keičiasi: emigrantai grįžta namo (303)

Ieškančiųjų geresnio gyvenimo kryptis keičiasi Panevėžio naudai. Skaičiuojama, kad per...

Pandemija verslui kojos nepakišo: siūlo paslaugas, kokių daugiau Biržuose nėra (3)

Gintarė Bogdanaitė Biržuose turi įkūrusi vienintelį tokį druskų kambarį ir pati veda oro...

Senovės romėnų vakarėliai niekuo nenusileido šių dienų orgijoms: sveiką protą ir saiko jausmą temdė slapti ritualai (1)

Senovės Romos gyventojai ir po šiai dienai prisimenami dėl kelių dalykų: didingų užkariavimų,...