Be kita ko, NATO turi suteikti „modernių ginklų gynybai nuo agresoriaus ir pasipriešinimui“, reikalavo P. Porošenka duodamas interviu Vokietijos laikraščiui „Die Welt“.
Jis pabrėžė, kad Ukraina nori taikos. „Tačiau taiką reikia ginti, tam mums reikalinga stipri kariuomenė ir nauja moderni ginkluotė“, – kalbėjo prezidentas. Jis pakartojo ankstesnius savo teiginius, kad Ukrainoje yra tūkstančiai rusų karių.
Tačiau, pavyzdžiui, Vokietija atmeta ginklų tiekimą Ukrainos kariuomenei, nes baiminasi eskalacijos su Rusija paaštrėjimo. Apie Ukrainos apginklavimą užsiminė JAV politikai, tačiau netrukus Vašingtonas pradėjo kalbėti santūriau.
JAV viceprezidentas Joe Bidenas laikraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ teigė: „Mes nuo pat pradžių sakėme, kad šios krizės neįmanoma išspręsti karinėmis priemonėmis“. JAV esą nesuinteresuotos karine eskalacija. J. Bidenas apkaltino Maskvą siekiant vien karinio sprendimo.
JAV svarstant apie ginklų tiekimą Ukrainai, J. Kerry vyksta derybų į Kijevą
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry ketvirtadienį dalyvaus derybose Ukrainoje, Vašingtonui svarstant ginklų tiekimo galimybę Kijevui, skelbia BBC.
Kandidatas į JAV Pentagono vadovo postą Ashtonas Carteris anksčiau teigė linkęs sutikti dėl ginklų tiekimo Ukrainai. JAV suteikusios Kijevui tik neletalinę paramą.
Tuo tarpu NATO ruošiasi pristatyti "didžiausią kolektyvinės gynybos stiprinimą" nuo Šaltojo karo pabaigos. Per susitikimą Briuselyje NATO gynybos ministrai sieks nuraminti Aljanso šalis Rytų Europoje ir sulaikyti potencialią Rusijos grėsmę Baltijos šalims ar kitoms karinio bloko narėms. Pranešama, kad nedideli vadovavimo centrai bus įkurti Estijoje, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje.
J. Kerry ketvirtadienį susitiks su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka ir premjeru Arsenijumi Jaceniuku Ukrainos sostinėje Kijeve. Manoma, kad viena iš pagrindinių temų šios dienos darbotvarkėje - ginklų tiekimo ir kitos JAV pagalbos Ukrainai klausimas. Vėliau JAV diplomatas vyks į Miuncheną dalyvauti kasmetinėje saugumo konferencijoje.
Trečiadienį A. Carteris pasirodė priešais Senato Ginkluotųjų pajėgų komitetą, kur buvo apklaustas prieš platesnį Senato balsavimą.
„Aš linkstu ta kryptimi, kadangi manau, kad turime remti ukrainiečius, jiems ginantis“, – paklaustas senatoriaus Johno McCaino apie ginklų tiekimą Ukrainai, nurodė E. Karteris.
„Šiuo metu negaliu pasakyti tų ginklų rūšies“, – pridūrė sekretorius.
Baltųjų rūmų atstovas Joshas Earnestas vėliau pabrėžė, kad prezidentas Barackas Obama, o ne A. Carteris priims galutinį sprendimą.
Baltieji rūmai kaltina Rusiją vykdant netiesioginį karą, tačiau nuogąstauja, kad ginklų tiekimas Ukrainai pakurstytų konfrontaciją su Rusija bei didesnį konflikto eskalavimą.
Vis dėlto šiuo metu JAV vadovas teigė pergalvojąs savo poziciją, kaltindamas Rusiją konflikto eskalacija Ukrainos rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose.
Anksčiau šią savaitę grupė buvusių aukšto rango JAV pareigūnų paragino Vašingtoną padidinti karinę paramą, o antradienį grupė JAV senatorių paragino B. Obamą ir NATO plėsti karinę pagalbą Ukrainai, padedant jai apginti savo suverenias sienas prieš eskaluojamą Rusijos agresiją.
JT vadovas reiškia susirūpinimą dėl Ukrainos konflikto
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Pan Gi Munas (Ban Ki-moon) trečiadienį teigė esąs giliai susirūpinęs dėl padėties Rytų Ukrainoje ir pakartojo savo raginimus abiem pusėms laikytis paliaubų ir nedelsiant imtis diplomatinių ir politinių veiksmų, skelbia „Xinhua“.
„Generalinis sekretorius išlieka giliai susirūpinęs dėl padėties Rytų Ukrainoje, ypač dėl civilių, įstrigusių be pagrindinių paslaugų Debalcevės mieste“, – pranešė Pan Gi Muno atstovas.
„Sukilėlių puolimai tęsiasi, o civiliai miršta kasdien. Jis griežtai smerkia beatodairiškus šaudymus ir ragina abi puses nedelsiant atitraukti savo pozicijas atokiau nuo apgyvendintų sričių“, – JT vadovo žodžius citavo jo atstovas.
„Generalinis sekretorius kartu su tarptautine bendruomene palaiko Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) siūlymą dėl laikinų paliaubų, per kurias būtų galima nedelsiant evakuoti civilius iš Debalcevės. Pasirašiusieji Minsko sutartis ir visa tarptautinė bendruomenė privalo prisiimti atsakomybę, siekiant šį karą užbaigti“, – pridūrė atstovas.