Apie tai valstybės vadovas kalbėjo duodamas interviu Austrijos leidiniui „Kurier“, skelbia „Ukrainskaja pravda“.
„Putinas eis tiek toli, kiek mes – ir Ukraina, ir visas pasaulis – jam leisime. Ar gali būti, kad jis užpuls Suomiją? Taip, gali. Ar jis gali pulti Baltijos šalis? Taip. Juodosios jūros regiono valstybes? Taip. Mes kovojame Donbase ne tik už mūsų šalies nepriklausomybę, bet ir Europos demokratiją, laisvę, saugumą“, – pareiškė P. Porošenka.
„Jeigu būtumėt manęs to paklausę prieš dvejus metus, būčiau sakęs, kad tai neįmanoma, nes visa pokario saugumo sistema to neleistų, – aiškino jis. – Bet jeigu paklaustumėt šiandien... Deja, viskas yra įmanoma, nes Krymo ir Ukrainos rytinės dalies aneksija ... rodo, kad galima sudaužyti pasaulio saugumo sistemą.“
P.Porošenka teigė, kad tebesitęsianti kova su Rusijos palaikomais separatistais Ukrainos rytuose turėtų būti laikoma kova dėl visos Europos.
Ukrainos prezidentas taip pat pažymėjo, kad kariniai veiksmai Donbase gali būti tik Rusijos okupacijos pradžia ir yra kelios kryptys, kuriomis V. Putinas gali pradėti puolimą.
Kalbėdamas apie konfliktą Donbase P. Porošenka pažymėjo, kad Ukraina turi veiksmingą kariuomenę su pakankamu kareivių skaičiumi, kad galėtų pasipriešinti šalies rytus užėmusioms pajėgoms.
Jis teigė, kad norint išspręsti susiklosčiusią situaciją, būtinos dvi sąlygos: užsienio pajėgų išvedimas ir sienos uždarymas.
P. Porošenka patikino, kad ukrainiečiai neturi jokių problemų ieškodami kompromisų tarpusavyje. Prezidentas pažymėjo, kad tai nėra Ukrainos vidaus konfliktas, tai – agresija prieš šalį.
Šalies vadovas teigia, kad devyni tūkstančiai Rusijos karių „su pažangiausiais ginklais“ užėmė Ukrainos teritoriją. „60 tūkstančių Rusijos karių užėmė Krymą“, – sakė jis ir pridūrė, kad tai grubus tarptautinės teisės pažeidimas.
P. Porošenka paneigė kalbas, kad slogi situacija Ukrainos ekonomikoje verčia šalies piliečius jausti nostalgiją Sovietų Sąjungai.
Jis tvirtina, kad ekonominės problemos susijusios su tuo, kad 25 procentai Ukrainos gamybos yra okupuotose teritorijose. Jis taip pat minėtas problemas sieja su Rusijos rinkos uždarymu.
Priminsime, kad dėl galimos grėsmės iš Rusijos pusės Šiaurės Atlanto aljansas padidino bendrų reagavimo pajėgų skaičių nuo 13 iki 30 tūkstančių ir sukūrė naują greitojo reagavimo padalinį NATO priklausančioms šalims apginti.
JAV planuoja Europoje dislokuoti raketas, penktos kartos naikintuvus ir papildomus tankus.
Paaštrėjus geopolitinei situacijai Baltijos jūros regione Suomija rimtai galvoja apie Alandų salų gynybos organizavimą.
Šalies ginkluotosios pajėgos ruošiasi tam atvejui, jeigu salose pasirodytų vadinamieji „žalieji žmogeliukai“.
Daugelio karo ekspertų nuomone, kilus ginkluotam konfliktui su Baltijos šalimis ar Baltijos jūros rajone, Rusija gali pamėginti užimti Alandų salas ir Gotlando salą. Suomijos gynybos ministerijos vadovas teigia, kad Suomija skiria pernelyg mažai dėmesio Alandų saloms.
Pasak J. Niinisto, padėtis Baltijos jūros regione pasikeitė, todėl reikia pagalvoti apie Alandų salų gynybos organizavimą. „Gynybos ministerija pradėjo galvoti, kokią pagalbą Alandų saloms suteiktų gynybos pajėgos, jei ten pasirodytų „žalieji žmogeliukai“, - patvirtino J. Niinisto.
Alandų salos Suomijoje turi autonomiją ir specialų demilitarizuotą ir neutralų statusą. Tačiau 1921 metų Ženevos konvencija dėl Alandų salų demilitarizavimo ir neutralumo buvo priimta sovietinei Rusijai nedalyvaujant, todėl Rusija niekada nepripažino šių salų neutralumo.
Paaštrėjusi padėtis Baltijos jūros regione neramina daugelį Alandų salų gyventojų. Vietos politikė Barbro Sundbak per interviu „Yle“ išreiškė nerimą, kad Rusija gali pasinaudoti Alandų salomis, kad apgintų savo interesus.
Kijevas ragina Maskvą derėtis dėl karo nutraukimo Donbase
Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas naujienų agentūrai „Associated Press“ duotame interviu ragino Rusiją pradėti vesti „tikras derybas“ dėl ugnies nutraukimo ir padėties stabilizavimo karo nuniokotuose Ukrainos rytuose, skelbia „Ukrinform“.
Pasak užsienio reikalų ministro, Rusijos kariuomenė ir specialiosios pajėgos visa galia veikia sukilėlių kontroliuojamuose Donecko ir Luhansko regionuose.
P. Klimkinas kaip pavyzdį pateikė neseniai Rytų Ukrainoje sulaikytą Rusijos specialiųjų pajėgų pareigūną, kuris vairavo didelį sunkvežimį, prikrautą ginklų. Pasak ministro, tai tik vienas pavyzdys iš daugelio.
Rusijos remiami separatistai kontroliuoja Ukrainos rytus nuo 2014 m. balandžio. Pernai kilęs konfliktas nusinešė daugiau nei 6 400 žmonių gyvybių, savo namus turėjo palikti per 1,5 mln. gyventojų.
Pagal vasarį Baltarusijos sostinėje Minske pasirašytą paliaubų sutartį, abi konfliktuojančios pusės privalo nuo fronto linijos atitraukti sunkiąją ginkluotę, tačiau šį procesą prižiūrintys tarptautiniai stebėtojai dažnai pastebi pažeidimų.
Pasak P. Klimkino, separatistai išlaiko savo pozicijas tik dėl Rusijos tiekiamos ginkluotės ir karinio personalo, nelegaliai kertančio šalies sieną. Ministras pirmininkas dar kartą paragino separatistus tarptautiniams stebėtojams iš Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) suteikti prieigą prie visų teritorijų Donecke ir Luhanske.