„Jei nesustabdysime Putino, kuris grasina branduoliniu karu, pasaulyje nebebus saugios vietos“, – rašė ji. Pateikiame visą jos laišką į pasaulio žiniasklaidą ir žmones.

„Šiuo metu manęs prašo interviu viso pasaulio žiniasklaida. Šiuo laišku noriu visiems atsakyti iš karto, tai mano kreipimąsis iš Ukrainos. Prieš daugiau nei savaitę apie tai, kas dabar vyksta, net nebuvo galima įsivaizduoti. Mano šalis buvo rami, o metropoliai, miestai ir kaimai gyveno įprastą gyvenimą. O vasario 24 d. pabudome su karo pradžios paskelbimu. Tankai kirto Ukrainos sieną, lėktuvai įsiveržė į mūsų oro erdvę. Miestai buvo apsupti raketų paleidimo įrenginių.

Liudiju: nepaisant Kremliaus propagandistų teiginių, kad invazija yra „speciali operacija“, tai iš tikrųjų taikių civilių žmonių žudymas.

Blogiausia yra skaityti apie aukas vaikus. Okhtyrkos gatvėje žuvusi aštuonmetė Alisa, kurios senelis savo kūnu bandė ją apsaugoti. Arba Polina iš Kyjivo, kuri žuvo kartu su tėvais per susišaudymą. Arba apie 14-metį Arsenijų – kadaise ramiame sostinės priemiestyje skeveldra pataikė berniukui į galvą, o greitosios pagalbos automobilis tiesiog negalėjo greitai atvažiuoti dėl vykusių apšaudymų.

Jei Rusija dar kartą teigtų, kad tai „joks karas prieš civilius gyventojus“, tai aš būsiu pirma, kuri įvardys tuos asmenis.

Volodymyras Zelenskis ir Olena Zelenskaja
Liudiju, kad mūsų moterys ir vaikai dabar gyvena oro apsaugos bunkeriuose ir rūsiuose. Spėju, kad matėte nuotraukas iš Kyjivo ir Charkovo metro, kur ant žemės guli žmonės su savo kūdikiais ir augintiniais. Kai kam tai įspūdingi kadrai, bet ukrainiečiams tai nauja siaubinga realybė, tebesitęsianti jau savaitę. Yra miestų, kuriuose šeimos jau kelias dienas negali išlipti iš oro apsaugos bunkerių.

Mūsų vaikai turi savo pamokas rūsyje. O kai kurie ten jau gimsta, nes gimdymo namai turėjo persikelti į požemius. Pirmasis karo vaikas, matęs ne taikų dangų, o rūsio betonines lubas, gimė pirmąją įsiveržimo dieną. Dabar yra dešimtys vaikų, kurie niekada gyvenime nepažinojo taikos.

Liudiju: šis karas vyksta prieš civilius gyventojus ne tik apšaudymais, yra žmonių, kuriems reikia nuolatinio gydymo ir priežiūros, o to jie negali to gauti.

Ar lengva rūsyje susišvirkšti insuliną? Ir gauti vaistų nuo astmos? Jau nekalbant apie tūkstančius vėžiu sergančių pacientų, kuriems gyvybiškai svarbią chemoterapiją teko atidėti.

Miestų gyventojai pilni nevilties, nukirsti karo. Žmonės su negalia, neįgaliųjų vežimėliu, sergantys ir vieniši senyvo amžiaus žmonės palikti nuo artimųjų ir pagalbos. Karas prieš tokius žmones yra dvigubas nusikaltimas!

Mūsų keliai pilni pabėgėlių – daugelyje jūsų šalių jau galima pamatyti pavargusias moteris ir vaikus su skausmu akyse. Vyrai juos nuveža prie sienos ir grįžta atgal kovoti. Bet, nepaisant šio siaubo, ukrainiečiai nepasiduos.

Okupantas tikėjo, kad Ukrainos miestus užkariaus labai greitai. Tačiau netikėtai jis sulaukė pasipriešinimo ne tik iš Ukrainos kariuomenės, bet ir iš visų gyventojų. Ukrainiečiai ar rusakalbiai, skirtingų politinių įsitikinimų, religijų ir tautybių ukrainiečiai susivienijo.

Kremliaus propagandistai tvirtino, kad ukrainiečiai juos priimtų su gėlėmis kaip išvaduotojus. Bet ukrainiečiai juos pasitiko su Molotovo kokteiliais.

Užpultų miestų gyventojai savo veiksmus koordinuoja socialiniuose tinkluose, patruliuoja, padeda vienišiems žmonėms, ruošia maistą, renka vaistus ir šaudmenis gynėjams. Jie tiesiog dirba savo darbą – vaistinėse, versle, transporte, viešosiose paslaugose – kad gyvenimas tęstųsi ir kad nugalėtų.

Ačiū jiems visiems – dabar visi ukrainiečiai tapo kariuomene ir visi tapo savanoriais. Tai sujaukė užpuoliko planus.

Liudiju: nors užpuolikas tai slepia, kariniai nuostoliai Rusijos pusėje yra tūkstantiniai. Įrengėme karštąją liniją mamoms iš Rusijos, kad jos žinotų, jog jų sūnūs ne karinėse pratybose, kaip praneša Kremlius, o miršta bandydami užkariauti Ukrainą.

Liudiju: Ukraina nori taikos! Bet Ukraina saugos savo sienas ir tapatybę ir niekada nekapituliuos.

Ko mums reikia ir apie ką kalbame visame pasaulyje – uždarykite oro erdvę! Pagaliau nusimaukite baltas pirštines, vistiek neutralumo išlaikyti nepavyks. Nes kitą kartą Putinas gali ateiti pas jus. Uždarykite oro erdvę, o ant žemės mes patys susitvarkysime.

Olena Zelenska, Volodymyras Zelenskis, Gitanas Nausėda, Diana Nausėdienė
Miestuose, kur nesiliauja apšaudymai, kur žmonės yra įstrigę po griuvėsiais ir ištisas dienas negali ištrūkti iš rūsių, net gauti maisto, reikia saugos koridorių humanitarinės pagalbos pristatymui. Padedame ir vežame civilius gyventojus į saugias vietas.

Ta proga prašau Jūsų suteikti mums humanitarinę pagalbą ir padėkoti tiems, kurie jau tai daro. Ir dar tiems, kurie saugo mūsų moteris ir vaikus.

Ir aš dėkoju visiems jūsų šalies žmonėms, kurie susirenka palaikyti Ukrainos. Matome ir vertiname tai! Jūs nuostabūs!

Kreipiuosi į jus, žiniasklaidą: toliau rodykite, kas vyksta Ukrainoje ir rodykite tiesą. Informaciniame kare, kurį surengė Rusijos Federacija, kiekvienas liudijimas yra itin svarbus.

Šiuo laišku aš taip pat liudiju ir noriu pranešti pasauliui: karas Ukrainoje nėra karas „kažkur ten“. Tai karas Europoje ir prie ES sienų.

Ukraina stabdo jėgą, galinčią agresyviausiai rytoj įsiveržti į jūsų miestus, prisidengdami pretekstu, jog gelbėja civilius žmones.

Jei nesustabdysime Putino, kuris grasina branduoliniu karu, pasaulyje nebebus saugios vietos.

Žinau – tai lyg košmaras, bet tai yra realybė, kurioje šiuo metu gyvename. Ir nežinome, kiek tai tęsis.

Bet mes tikrai laimėsime. Mes stovime vienas už kitą ir turime ginklą, vadinamą vienybe. Vienybė meilėje su Ukraina.“

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją