Po ilgų debatų įstatymų leidėjai pritarė prezidento prašymui ir davė leidimą skelbti karo padėtį šalyje. Tai reiškia, kad valdžios institucijos gali apriboti viešuosius renginius bei kontroliuoti žiniasklaidą. Ši padėtis galios Vinycios, Luhansko, Mykolajivo, Odesos, Sumų, Charkovo, Černigovo, Chersono srityse ir Azovo-Kerčės akvatorijoje.

Karo padėties įstatymas numato dalinę mobilizaciją ir šalies oro erdvės gynybos stiprinimą. Parlamentui pateiktame dokumente taip pat kalbama apie kovos su terorizmu ir informacinio saugumo priemonių stiprinimą.

Apie 19 val. 50 min. Aukščiausiosios Rados posėdis pratęstas po daugiau nei 2,5 valandos pertraukos.

Prezidentas Petro Porošenka įsaką jau pasirašė kiek anksčiau pirmadienio popietę.

272 Rados nariai užsiregistravo balsuoti dėl karinės padėties paskelbimo. Kad nutarimas būtų priimtas iš viso reikia 226 balsų, skelbia independent.co.uk.

Karinė padėtis, Radai patvirtinus, šalyje turėtų įsigalioti nuo lapkričio 28 dienos.

P. Porošenko siūlymu karinė padėtis galiotų 30 dienų ir nepaveiktų artėjančių prezidento rinkimų. P. Porošenka, kreipdamasis į Radą taip pat sakė turintis saugumo duomenų apie Rusijos sausumos pajėgų planą įsiveržti į Ukrainos teritoriją.

Šį klausimą pirmadienį svarstys Aukščiausioji Rada. Jos posėdis numatytas 16 val.

Pirminiame siūlymo variante, karo padėtis Ukrainoje turėjo galioti 60-čiai parų – nuo 2018 m. lapkričio 26 d. iki 2019 m. sausio 25 d. Aukščiausiosios Rados posėdis, per kurį turėjo būti patvirtintas P. Porošenkos sprendimas, prasidėjo lapkričio 26 d. 16.00 val. vietos laiku.

Paskelbti šalyje karo padėtį dėl incidento Kerčės sąsiauryje rekomendavo Nacionalinio saugumo taryba.

Atitinkamas prezidento įsakas paskelbtas Ukrainos prezidentūros oficialioje interneto svetainėje.

Prie dekreto pridedamas SNBO sprendimas be jo 12-osios dalies, kuri yra įslaptinta. Taryba siūlo įvesti karo padėtį 60 dienų.

Prezidento įsakas įsigalioja nuo jo paskelbimo datos. Už SNBO sprendimo vykdymą atsakingas Tarybos sekretorius Oleksandras Turčynovas.

Karinės padėties Ukraina nebuvo skelbusi nei per Krymo okupaciją, nei per karo Donbase piką, kai prieš 4 metus Rusija per didelius mūšius naikino ištisus Ukrainos dalinius.

Sekmadienį prezidento Petro Porošenkos sušauktame Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) posėdyje buvo prieita išvada, kad šalyje reikia įvesti karinę padėtį.

„Rusijos veiksmai prieš Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivus yra ginkluota agresija prieš Ukrainą“, - pareiškė po posėdžio NSGT sekretorius Oleksandras Turčynovas.

NSGT siūlė Aukščiausiajai Radai įvesti Ukrainoje karinę padėtį 60 dienų laikotarpiui, pridūrė O. Turčynovas.

Kerčės sąsiauris

Anksčiau prezidentas P. Porošenka taip pat paragino parlamentą pirmadienį pritarti karinės padėties įvedimui.

Ukrainos prezidentas pabrėžė, kad karinės padėties įvedimas neturės įtakos situacijai Donbase ir kad Ukraina neketina imtis puolamųjų veiksmų.

„Ukraina tik gins savo teritoriją ir savo piliečius“, - pabrėžė prezidentas.

BBC pažymi, jog dėl karinės padėties įvedimo Ukrainoje gali būti atidėti prezidento rinkimai, numatyti kovo mėnesį.

JAV atstovė Jungtinėse Tautose Nikki Haley pareiškė, kad Saugumo Taryba apsvarstys įvykius Azovo jūroje skubiame posėdyje pirmadienį.

Sekmadienį Ukrainos karinis jūrų laivynas pranešė, kad Rusijos pakrantės apsaugos laivai sekmadienį jūroje ties Krymu taranavo vieną iš jo laivų vilkikų. Laivynas tokius šalies veiksmus apibūdino kaip „atvirai agresyvius“.

Ukrainos teigimu, incidentas įvyko trims šalies laivams, tarp kurių buvo du nedideli kariniai laivai, plaukiant į Mariupolio uostą Azovo jūroje. Laivų maršrutas driekėsi per teritoriją, kurioje tarp Maskvos ir Kijevo tvyro didelė įtampa.

Rusija apkaltino Kijevą neteisėtai įplaukus į jos vandenis ir tyčia mėginus išprovokuoti konfliktą.

Teises į Krymo priekrančių vandenis Rusija reiškia nuo 2014-ųjų, kai aneksavo Ukrainai priklausantį pusiasalį.

Porošenko: Rusija pasiruošusi pradėti didelę sausumos pajėgų operaciją prieš Ukrainą

Rusija pasiruošusi pradėti didelę sausumos pajėgų operaciją prieš Ukrainą, pirmadienį pareiškė ukrainiečių prezidentas Petro Porošenka.

„Žvalgybos duomenys liudija apie rimtą iš sausumos kylančią grėsmę Ukrainai. Laikau rankose įslaptintą dokumentą – mūsų žvalgybos institucijų suvestinę. Čia keliuose puslapiuose išsamiai aprašytos viso priešininko pajėgos, dislokuotos šimtų, ar net dešimčių, kilometrų atstumu nuo mūsų sienos“, – per televiziją sakytoje kalboje pabrėžė P. Porošenka.

„Jos pasiruošusios be kurią akimirką nedelsdamos įsiveržti į Ukrainą“, – pareiškė jis.

Prezidentas pridūrė, kad jo minėtos pajėgos turi lėktuvų, sraigtasparnių, tankų, raketų sistemų ir šarvuočių.