Paryžiuje įvyks pirmas tiesioginis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir Rusijos vadovo Vladimiro Putino susitikimas.
Jame taip pat dalyvaus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pranešė Eliziejaus rūmai.
E. Macronas, vadovaujantis tarptautinėms pastangoms pasiekti taiką Ukrainoje, vylėsi viršūnių susitikimą surengti dar rugsėjį, bet dėl kelių kliūčių, pabrėžiančių, kaip sudėtinga išspręsti šį konfliktą, derybas teko atidėti.
Pasak Eliziejaus rūmų, pastaruoju metu per derybas tarp konfliktuojančių šalių buvo padaryta „didelės pažangos“, todėl Kijevas ir prorusiški separatistai galėjo atitraukti pajėgas nuo dviejų Rytų Ukrainos gyvenviečių – Zolotės ir Petrivskės.
Prancūzijos prezidentūros atstovų teigimu, per artėjantį susitikimą „bus galima pradėti naują virtinę žingsnių, kurie bus įdiegti į Minsko susitarimus“, pasirašytus 2015 metais. Šis taikos planas padėjo smarkiai sumažinti susirėmimų tarp Kijevo pajėgų ir Rusijos remiamų separastistų intensyvumą, bet taip ir nebuvo visiškai įvykdytas.
Ukrainos kariuomenė ir Maskvos remiami separaristai praėjusį savaitgalį pradėjo paskutinį karių atitraukimo etapą, o tai buvo išankstinė sąlyga surengti keturšalį viršūnių susitikimą.
Per derybas Paryžiuje bus bandoma užbaigti jau daugiau kaip penkerius metus besitęsiantį konfliktą, per kurį separatistai įkūrė niekieno nepripažintas „Donecko liaudies respubliką“ ir „Luhansko liaudies respubliką“. Konfliktas pareikalavo per 13 tūkst. gyvybių.
Pastaraisiais mėnesiais E. Macrono raginimai siekti dialogo su Rusija sulaukė kontroversiškų reakcijų, o šį rugpjūtį Prancūzijos lyderis buvo pasikvietęs į savo vasaros rezidenciją V. Putiną derybų.
Be to, praėjusią savaitę interviu žurnalui „The Economist“ E. Macronas sakė, kad „jei norime sukurti taiką Europoje, atkurti Europos strateginę autonomiją, turime persvarstyti savo poziciją Rusijos atžvilgiu“.
Karas Rytų Ukrainoje įsiplieskė praėjus apie mėnesiui po 2014 metų kovą Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.
Ukraina ir ją remiančios Vakarų šalys kaltina Maskvą teikiant separatistams finansinę ir karinę pagalbą, nors Rusija šiuos kaltinimus atmeta.