Griežtas karantino priemones ir sienų uždarymą taiko V. Putinui lojalūs pareigūnai, įskaitant Maskvos merą Sergejų Sobianiną ir naująjį premjerą Michailą Mišustiną. Pareigūnai taip pat stengiasi sulaikyti virusą ir jo sukeliamą ekonominį nuosmukį, skelbia theguardian.com.
O V. Putinas dėmesį skiria daugiausia bandymams sušvelninti finansinį smūgį patiriančių rusų nusiteikimą pasitelkdamas telekonferencijas arba iš tuščio kabineto per televiziją transliuojamas kalbas. Tokioje situacijoje sunku parodyti, kad mėgini suvaldyti krizę – V. Putinas šį darbą, panašu, perduoda kitiems.
Kaip pastebi theguardian.com, tokia padėtis Rusijoje yra neįprasta. Politiniai sprendimai šalyje sklinda iš centro. Paprasti rusai čia pamažu susitaiko su niūria realybe – itin ribotu medicininių kaukių prieinamumu, vis didėjančiomis ekonominėmis problemomis ir paprasčiausia gyvenimo karantine monotonija. Verslo atstovai triukšmingai reikalauja didesnės valstybės paramos, įskaitant ir Rusijos finansinių atsargų pasitelkimą.
„Nustokite laukti kažkokio mitinio Putino, kuris pasirodys ir jus išgelbės“, – sakė Jevgenija Albac, nepriklausomo žurnalo „The New Times“ redaktorė, populiarios radijo stoties „Echo Moskvy“ paklausta apie pagalbą. „Tik jūs patys galite sau padėti“, – tvirtina J. Albac.
V. Putinas viešų susibūrimų ėmė vengti nuo kovo pabaigos, netrukus po to, kai apsivilkęs geltoną apsauginį kombinezoną apsilankė pagrindinėje Maskvos ligoninėje, kurioje gydomi koronavirusu susirgę pacientai. Viešėdamas ten, jis spaudė ranką ir kalbėjosi su vyriausiuoju daktaru, kuriam vėliau buvo diagnozuotas susirgimas. Kremlius tvirtino, kad V. Putinas neserga ir dirba nuotoliniu būdu, tačiau minėtasis susitikimas iškėlė klausimą, ar Rusijos prezidentas pasekė kitų lyderių, tokių kaip Angela Merkel ir Justinas Trudeau pavyzdžiu, ir taip pat izoliavosi.
Prieš porą savaičių V. Putinas per televiziją išsakė viešą kreipimąsi, paraginęs gydytojams ir slaugytojams išmokėti priedus už rūpestį COVID-19 pacientais. Jis taip pat pavadino artimiausias dvi ar tris savaites „lemiamomis“ Rusijos kovoje su liga.
Kreipdamasis į rusus ir ragindamas juos susivienyti, V. Putinas šalies kovą su koronavirusu palygino su X ir XI amžių kovomis su priešais. Toks neįprastas pasirinkimas paskatino daugelį rusų informacijos apie tai ieškoti internete.
„Brangūs draugai! Viskas praeina, praeis ir tai. Mūsų šalis ne kartą susidūrė su rimtais išbandymais. Ją puolė ir kankino pečenegai ir kumanai. Rusai visus juos nugalėjo. Mes įveiksime ir šią koronaviruso infekciją. Drauge mes įveiksime viską”, – kalbėjo V. Putinas.
Raginimas susivienyti nuskambėjo svarbią akimirką. Ankstesni V. Putino raginimai nebuvo sėkmingi. Po to, kai jis kovo pabaigoje paskelbė apie „ne darbo savaitę“, rusai ėmė būriuotis apie kepsnines vietiniuose parkuose. Tai paskatino Maskvos merą įvesti griežtas saviizoliacijos taisykles ir pabrėžti, kad šis metas – ne atostogos.
Kiti Kremliaus pranešimai apie V. Putino veiklas buvo dar keistesni. Pranešęs žiniasklaidai, kad V. Putinas dirba nuotoliniu būdu ir nespaudžia rankų, Kremlius paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip prezidentas Kremliuje priima du ministrus ir entuziastingai spaudžia jiems rankas. Visi trys vyriškiai susitikimo metu nė karto neužsiminė apie koronavirusą – tai paskatino gandus, kad iš tiesų šis susitikimas buvo nufilmuotas anksčiau. Žymus Rusijos žurnalistas Olegas Kašinas pavadino tai „konservais“ – Kremlius tarsi maisto atsargas kaupia turinį ir kartais jį paskelbia, po įvykio prabėgus kelioms dienoms ar savaitėms.
V. Putino pasirodymas televizijoje, kai jis tiesiogiai kreipėsi į regionų vadovus ragindamas imtis naujų priemonių, kad padėtų rusams, gali rodyti, jog jis planuoja pereiti prie konkretesnių krizės suvaldymo veiksmų.
Analitikai pažymėjo, kad V. Putino požiūris atspindi kai kurių kitų šalių elgesį, kur vietos pareigūnams pavesta įgyvendinti griežtus nuostatus, o centrinė valdžia suteikia ekonominį postūmį. Toks modelis apribotų V. Putino galimybes daryti nepopuliarius sprendimus ir išsaugotų visuomenės paramą jam.
Kaip rašė Rusijos politikos analitikė ir politinio konsultavimo įmonės „R.Politik“ vadovė Tatjana Stanovaja, egzistuoja ir dar viena tikimybė: V. Putinas paprasčiausiai nemano, kad kova su virusu yra jo darbas. Ji pridūrė, jog, deja, valstybės aparatas „užmiršo, kaip veikti savarankiškai“.
„Prezidentas iš savo pavaldinių tikisi veiksmingumo, tačiau jie įprato tiesiog įgyvendinti kitų priimtus sprendimus ir jau užmiršo, kaip priimti juos patiems“, – „Carnegie Endowment for International Peace“ paskelbtame straipsnyje rašė T. Stanovaja.
„Manau, kad darosi vis aiškiau, kad Rusijos valdžios institucijos deramai neįvertino su COVID-19 susijusių grėsmių. Atsakas į pandemiją buvo pavėluotas, o tokio aplaidumo rezultatas – sparčiai augantys užsikrėtusių ir nuo ligos mirusių skaičiai“, – CNBC sakė „Teneo Intelligence“ Vidurio ir Rytų Europos ekspertas Andrius Tursa.
„Tikrieji viruso plitimo Rusijoje skaičiai gali būti žymiai didesni nei oficiali statistika, nes pagrįstų abejonių kelia tiek informacija apie atliekamus testus, tiek pati informacijos skelbimo praktika, juo labiau, kad Rusijos valdžia praeityje jau ne kartą yra nuo savo visuomenės ir pasaulio nuslėpusi ne vieną reikšmingą nelaimę“, – akcentuoja ekspertas.
Rusija itin delsė pripažinti neišvengiamą – kad koronaviruso epidemija atkeliauja į šalį, nors aplinkinėse valstybėse jau buvo įvestas karantinas, o Italija, Ispanija, Vokietija ir Prancūzija išgyveno tikrą COVID-19 pragarą.
Itin svarbu tai, kad V. Putinas nusimetė atsakomybę dėl galimai labai nepopuliarių krizės suvaldymo sprendimų, leisdamas regionų gubernatoriams patiems imtis iniciatyvos karantino klausimais. Nors praeitą trečiadienį prezidentas ir priėmė sprendimą didinti regionų biudžetus kovai su koronavirusu.
Ekspertų teigimu, V. Putinas sąmoningai apsisprendė nusiplauti rankas ir visą atsakomybę tokios rimtos krizės akivaizdoje deleguoti kitiems, tokiu būdu bandydamas apsaugoti savo populiarumą ir įvaizdį nuo bet kokios nesėkmės žalos.
V. Putinas – „stabilumo garantas. Nors likęs pasaulis ir griūva, „ačiū Dievui, kad turime tokį stiprų Putiną, kuris išlaikys Rusiją stabilią ir taip toliau“, praeitą savaitę pastebėjo Europos ir Vidurio Azijos departamento „Verisk Maplecroft“ vadovas Daraghas McDowellis.
„Labai sunku išlaikyti norimą įvaizdį, kai naujojo koronaviruso krizės padarinius taip aiškiai mato ir jaučia visi Rusijos žmonės“, – teigia ekspertas ir priduria, kad, pavyzdžiui, tai labai aiškiai pasimatys, kai ir taip šlubčiojanti Rusijos sveikatos apsaugos sistema pasieks lūžio tašką.
Šalies sveikatos apsaugos sistemai stinga lėšų, tad naujasis koronavirusas jai gali tapti lemiamu išbandymu, akcentuoja D. McDowellis.
„Teneo Intelligence“ Vidurio ir Rytų Europos ekspertas A. Tursa taip pat įsitikinęs, kad viruso protrūkis bus itin žalingas tiek pačiam V. Putinui, tiek valdančiajai partijai „Vieningoji Rusija“.
„Akivaizdu, kad jie deramai neįvertino rizikos; tiek pastangos ligą suvaldyti, tiek ekonominės paramos priemonės aktyvuotos per vėlai. Decentralizuotas krizės valdymo metodas – kitaip tariant, įgaliojimų ir atsakomybės perdavimas regionų valdžiai – turi savo privalumų, tačiau, mano nuomone, tai gali labai pakenkti V. Putino kaip šalies lyderio ir stabilumo garanto įvaizdžiui“, – sako A. Tursa.
Viltys, jog ekonomika augs tvirčiau ir pagerės visų šalies žmonių gyvenimo kokybė, neatsiejamos nuo naujojo ministro pirmininko M. Mišustino atėjimo į valdžią, šiandien atrodo netgi labai nepamatuotos.
Rusijos bankas jau praeitą savaitę paskelbė mažinsiantis šiuo metu 6 proc. siekiančią palūkanų normą, jo ekspertai prognozuoja, kad šalies ekonomika 2020 metais trauksis, juo labiau, kad šalies ūkiui vienu metu smogė ir virusas, ir sumenkusios naftos kainos.
Vyresnysis besivystančių rinkų strategas iš „Bluebay Asset Management“ Timothy Ashas praeitą savaitę sakė, kad yra įrodymų, kad atpigusios naftos ir COVID-19 kombinacija reiškia, kad „Rusijos laukia žymiai didesnis ekonominis nuosmukis, nei kad buvo galima tikėtis“.
Nepaisant to, jis akcentuoja, kad karinga Rusijos centrinio banko pozicija reiškia, kad „jis yra vienas iš tų nedaugelių centrinių bankų, turinčių pagrindo ir galimybių imtis drastiškų veiksmų“.
Tik laikas parodys, ar Rusijai labai skaudžiai pavėlavo įvesti ribojimus dėl naujojo koronaviruso, samprotauja Rusijos ekspertas iš „Verisk Maplecroft“ D.McDowellas.
„Kaip ir daugeliu atveju, jie (Kremlius) sureagavo per vėlai. Dabar svarbiausias klausimas, ar pasisekė tai padaryti (įvesti karantino ribojimus) kaip tik laiku, ir dabar jie labai susikaups ir įveiks šį išbandymą iš paskutiniųjų, ar visgi iš tikrųjų pavėlavo, ir dabar visų laukia tikra beprotybė tiek ekonomine prasme, tiek žala visuomenės sveikatai. Jeigu nutiks bent vienas iš tų dviejų dalykų, prognozuojamas didelis nedarbas ir rimta visuomenės sveikatos krizė, Kremliui bus labai sunku išplaukti, teks įrodinėti, kodėl iš viso turėtų būti valdžioje“, – sako D. McDowellas.
Tuo metu BBC rašo, kad Tarptautiniam valiutos fondui prognozuojant didžiausią pasaulinę recesiją nuo pat XX amžiaus 4-ojo dešimtmečio Didžiosios Depresijos, Rusijos ekonomika tikrai neatsilaikys. Neatsilaikys, pasak britų leidinio, ir politikos įtakingiausieji, įskaitant ir prezidentą Vladimirą Putiną.
Per ilgus vadovavimo metus jis susikūrė įvaizdį lyderio, išvadavusio Rusiją iš posovietinio chaoso, padovanojusio šalies žmonėms tvarką ir gerovę.
V. Putinas planavo ir toliau joti ant „stabilumo“ arkliuko ir sėkmingai savo naudai pakeisti šalies Konstituciją, taip atverdamas sau kelią išlikti poste dar dvi kadencijas.
Taip jau susiklostė, jog dėl koronaviruso pandemijos referendumą dėl Konstitucijos pataisų teko atidėti – nuspręsta, kad balsavimas būtų pernelyg pavojingas visuomenės sveikatai.
Dabar Rusijos prezidento, pasak BBC, laukia rimti iššūkiai.
„Paternalistinė Rusijos valstybė nebegali įgyvendinti duotų pažadų. Ji nebegali padėti žmonėms, nebegali padėti verslams“, – sako Maskvos „Carnagie Centre“ ekspertų grupės narys Andrejus Kolesnikovas.
Didžioji dalis valstybės paramos ir išmokų atitenka stambiajam verslui: kitaip tariant, darbdaviams, turintiems daugiau darbuotojų, kritiškiau vertinantiems šalies ekonomiką ir ne taip kritiškai – patį prezidentą.
Kiti jaučiasi palikti likimo valiai.
„Galbūt Rusijos valdančiajam režimui negaliu prognozuoti katastrofos, tačiau V. Putinui teksiantį sunkų iššūkį – tikrai galiu“, – sako A. Kolesnikovas ir priduria, kad Kremlius kol kas nesugalvojo nieko, kas nukreiptų žmonių dėmesį nuo jiems teksiančių sunkumų.
„Pandemijai pavyko tai, kas nepavyko politinei opozicijai ir protestuotojams“, – akcentuoja ekspertas.
Jau dabar yra akivaizdžių ženklų, jog Rusijos regionuose plinta nepasitenkinimas – kaip ir naujasis koronavirusas.
Pirmadienį šimtai žmonių pietiniame Vladikaukazo mieste dalyvavo prieš karantiną nukreiptoje protesto akcijoje. Regiono valdžia dėl jo darbo netekusiems siūlo vos 3 tūkst. rublių (36 eurų) papildomą išmoką.
Taip pat vyksta ir daug virtualių protesto akcijų – žmonės internete institucijas atakuoja pagalbos prašymais.
„Toks jausmas, kad valdžia pasmerkta nesėkmei“, – BBC pareiškė Novosibirsko gyventoja Nastia Michailova. 29 metų moteris ką tik neteko darbo renginių organizavimo srityje, turimų santaupų užteks išsilaikyti vos kelias savaites.
Skaičiuojama, kad iš viso Rusijoje per karantiną be darbo gali likti 8 mln. žmonių.
„Nesijaučia, kad jie iš tikrųjų galvotų, kaip pasirūpinti žmonių gerove, tik mes patys nerimaujame dėl savęs, o ne mūsų valdžia“, – sako nusivylusi rusė.