Pastarosiomis savaitėmis Kremliaus taikiniais tapo ksenofobinis Prancūzijos Nacionalinis frontas (NF) ir politikai iš trijų Vokietijos partijų, įskaitant neonacistinę Nacionalinę demokratų partiją (NDP), Euroskeptinę Vokietijos alternatyvą (AVA) ir Socialdemokratų partiją (SDP), rašo independent.co.uk.
Marine Le Pen vadovaujamam Nacionaliniam frontui nedidelė finansinė institucija – Pirmasis Čekijos – Rusijos bankas – neseniai suteikė 9 mln. eurų (30,6 mln. Lt) paskolą. Šie pinigai bus naudojami partijos kampanijai per kitų metų regioninius rinkimus.
Prancūzijos bankai atsisakė finansuoti NF. „Mes norime plačiai užmesti savo tinklą: Ispanijoje, Italijoje, Azijoje ir Rusijoje, – laikraščiui „Le Monde“ sakė M. Le Pen. – Pasirašėme sutartį su pirmuoju laimikiu ir esame labai laimingi“. Anksčiau M. Le Pen neslėpė, kad palaiko V. Putiną.
Pirmadienį Vokietijos laikraštis „Bild“ paskelbė ištraukas iš Maskvoje įsikūrusio Strateginių komunikacijų centro dokumento, pavadinimu „V. Putinas: naujasis tarptautinio konservatyvizmo lyderis“. Laikraštis išdėstė, kaip Rusijos prezidentas galėtų daryti įtaką ES šalims, tarp jų ir Vokietijai – svarbiai Rusijos prekybos partnerei Europoje.
Pasak analitikų, toks žingsnis reiškia Kremliaus bandymus rasti draugų Europoje, kurie palaikytų Rusijos poziciją Ukrainoje. „Rusija jaučiasi izoliuota. Ji grįžta prie savo instinktyvaus konservatyvizmo, kaip prieš Pirmąjį pasaulinį karą“, – Vokietijos svetainei „The Local“ sakė Christianas Wipperfurthas iš Vokietijos užsienio politikos asociacijos.
V. Putinas, norėdamas turėti įtakos Berlyne, iki šiol rėmėsi tokiais savo draugais iš Vokietijos kaip buvęs socialdemokratų kancleris Gerhardas Schroderis. Pastarasis šiuo metu dirba Rusijos dujų milžinei „Gazprom“ ir kadaise yra pavadinęs V. Putiną „nepriekaištingu demokratu“. Tačiau krizė Ukrainoje G. Schroderio įpėdinę Angelą Merkel privertė sugriežtinti savo poziciją Maskvos atžvilgiu.
Minėtame tyrimų centro dokumente užsimenama, kad Maskva galėtų pakartoti sandėrį su NF ir palenkti savo pusėn Vokietijos naują ir sparčiai populiarėjančią kraštutinių dešiniųjų partiją AVA. Dokumente patariama paremti AVA Rusijos auksu arba pasitelkti šią partiją kaip prekybos auksu tarpininkę ir taip papildyti jos iždą.
Dalį AVA priešiškumo eurui strategijos sudaro pajamos iš aukso. Partija nuo spalio mėnesio jau pardavė 2,1 mln. eurų (7,14 mln. Lt) vertės aukso. Jos lyderio pavaduotojas Alexanderis Gaulandas yra perbėgęs iš A. Merkel Krikščionių demokratų partijos ir įspėjęs dėl „tolesnio Rusijos silpnėjimo“ nuo Vakarų sankcijų. Jo pozicija vadinamu „Rusijos klausimu“ jau suskaldė partiją į dvi stovyklas.
Taikos suvažiavimo žvaigžde tapo 66 metų Vladimiras Jakuninas, homofobinių pažiūrų Rusijos geležinkelių tinklo vadovas, artimas V. Putino bendražygis ir vienas iš kelių vidinio Maskvos rato narių, kurie nėra patekę į sankcijų sąrašą ir vis dar gali lankytis Europos Sąjungoje.
„Bild“ atstovams patekti į suvažiavimą buvo uždrausta. Laikraštis pažymėjo, kad V. Jakuninas anksčiau šiais metais per savo vizitą Vokietijoje sukėlė pasipiktinimą, kai atvirai pasisakė prieš homoseksualus, pareikšdamas, kad jie pasižymi „nenormalia psichologija“.
Formalus taikos suvažiavimo organizatorius buvo Vokietijos žurnalas „Compact“, kuriam vadovauja vienas Kremlių remiantis žurnalistas. Vokietijos laikraštis „Suddeutsche Zeitung“ minimą leidinį apibūdino kaip „dešiniojo sparno populistinį žurnalą su polinkiu į sąmokslo teorijas“. Pats suvažiavimas buvo vadinamas „svarbiausiu metų renginiu – taika su Rusija“.
Anksčiau šį mėnesį Maskva taip pat paleido Kremlių remiančio televizijos kanalo „Russia Today“ vokiškąją versiją. Nuo to karto ši televizija sulaukė Vokietijos žiniasklaidos kritikos, kad joje dirba kraštutinių dešiniųjų pažiūrų žurnalistai. Vienas iš jų neseniai buvo atleistas iš Vokietijos visuomeninio kanalo RBB dėl antisemitinių pasisakymų.