Šios ataskaitos parodo, kad V. Putinas apie asmeninius dalykus kalba tik per ypatingus pietus.

Pavyzdžiui, vieno pokalbio su buvusiu Italijos premjeru Silvio Berlusconi metu V. Putinas prakalbo apie pasikėsinimus.

Galbūt Rusijos prezidentui nesvetima mintis apie tai, kad koks nors politinis oponentas trokšta jo mirties, komentuoja leidinys.

Vladimiras Putinas priminė apie tai, kad Fidelis Castro sugebėjo išvengti fizinio susidorojimo tik todėl, kad nuolat asmeniškai rūpinosi savo saugumu“, – leidinys cituoja J. Prigožino žodžius.

„Panašu, kad V. Putinas nepasitiki net savo artimiausia aplinka, nors Rusijoje yra sukurta atskira specialiųjų tarnybų valdyba, kurios funkcija – saugoti prezidentą ir kitus aukšto rango politikus“, – rašoma straipsnyje.

Jokių kitų dalykų V. Putinas, panašu, nebijo, rašoma toliau straipsnyje.

Vieno iš padavėjų teigimu, kartą V. Putinas pajuokavo, kad net rykliai neišdrįstų jo suėsti, nes jis jiems parodytų KGB darbuotojo pažymėjimą.

Taip pat Rusijos prezidentas tiki, kad būtent bebaimiškumas jam sutrukdė padaryti puikią žvalgo karjerą.

J. Prigožino aiškinimu, kai V. Putinas 1998 metais buvo paskirtas Federalinės saugumo tarnybos direktoriumi, jis paprašė atnešti jam jo seną bylą iš KGB archyvų.

Ją išstudijavęs V. Putinas suprato tikrąją priežastį, kodėl buvo nušalintas nuo „slaptosios žvalgybos“.

„Sumažintas jautrumas pavojui. Taip parašė psichologai“, – esą sakė V. Putinas.

Vakarų šalių lyderių, pavyzdžiui, Amerikos prezidento Baracko Obamos, kaip teigiama J. Prigožino protokole apie V. Putino pokalbį su Silvio Berlusconi, V. Putinas nelabai gerbia.

Tie žmonės, kurie valdžioje tėra „tik“ ketverius, ir ne daugiau nei aštuonerius metus, V. Putino nuomone yra „konformistai“ ir neturi daug galimybių pakeisti valdymo sistemą.

Svarbius sprendimus, kaip teigiama toliau, V. Putinas yra linkęs priimti pats vienas.

Pavyzdžiui, atsakydamas į S. Berlusconi klausimą, ar neskaito prieš miegą laikraščių, V. Putinas esą atsakė, kad „laikraščių neskaito ne tik prieš miegą, bet stengiasi apskritai jų neskaityti – kad jo asmeninės nuomonės ir sprendimų nepaveiktų žurnalistų ir redaktorių nuomonė.

„Focus“ rašo, kad nieko nėra žinoma apie dokumentų autentiškumą, ir vargu ar verta laukti oficialios prezidento reakcijos.

Tačiau svarbus tas faktas, kad kol kas nė viena iš šios nutekintos informacijos aukų nepareiškė apie suklastotą informaciją.