O neseniai nutekinti elektroniniai laiškai atskleidė visą minėtos partijos ryšių su Kremliaus ideologu, „Eurazijos judėjimo“ lyderiu Aleksandru Duginu ir rusų oligarchu Konstantinu Malofejevu, kuris, manoma, finansiškai remia separatistinį judėjimą Ukrainoje, trukmę ir mastą, „Radio Free Europe“ rašo Robertas Coalsonas.
Europos kraštutinės dešinės partijas tyrinėjantis Antonas Šechovcovas sako, kad „Syriza“ ir jos partnerė koalicijoje, dešinioji partija „Nepriklausomi graikai“ atvirai prijaučia Rusijai.
„Graikijoje apskritai jaučiamas prielankumas Rusijai, – sako A. Šechovcovas. – O šių dviejų partijų užsienio politika yra atvirai prorusiška. Tai, kad naujosios vyriausybės vadovas Aleksis Cipras visų pirma susisiekė su Rusijos ambasadoriumi Graikijoje, ko gero reiškia, kad jis sieks užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su Rusija.“
Nutekintas susirašinėjimas
Keliose dešimtyse elektroninių laiškų atskleidžiami G. Gavrišo ir partijos „Syriza“ narių pokalbiai, sako žiniasklaidos investuotojas ir tinklaraštininkas Christo Grozevas, rašantis informacijos Rytų Europoje klausimais.
Pranešimai parodo „itin glaudų bendradarbiavimą strategijos, viešųjų ryšių ir kitais klausimais“, anot Ch. Grozevo. Jo teigimu, „Syriza“ konsultantai A. Duginui ir G. Gavrišui siųsdavo „strateginius memorandumus“ dėl partijos pozicijos ir politikos, prašydami juos pakomentuoti ir pateikti pasiūlymus.
G. Gavrišas Graikijoje gyveno kelerius metus iki kokių 2013 m. „Per tuos penkerius metus jis [G. Gavrišas], akivaizdžiai veikė kaip A. Dugino įgaliotinis, ieškodamas pastarojo bendraminčių arba Graikijos politikų ir visuomenės veikėjų, linkusių pasiduoti jo įtakai, ir bandydamas juos sudominti A. Dugino ideologija, pagrįsta eurazizmo ir atlantizmo priešprieša“, – sako Ch. Grozevas.
Rusijos bendražygiai Graikijoje
Vienas iš susirašinėjime dalyvavusių asmenų – graikų intelektualas Nicolas Laosas, konsultavęs partiją „Syriza“ verslo ryšių su Rusija klausimais.
Jis yra Rusijos korporatyvinio saugumo įmonės „R–Techno“ partneris.
Viename iš nutekintų laiškų N. Laosas rašo A. Duginui: „Puikiai žinau, kaip veikia priešas, o jūsų vadovaujamas galiu kirsti stiprų ir veiksmingą atsakomąjį smūgį.“
Kitas pranešimas akivaizdžiai susijęs su „Nepriklausomų graikų“ partijos vadovu Panu Kammenu, kuris yra naujasis Graikijos gynybos ministras. 2014 m. spalio 25 d. dienos pranešime – kurį parašė įtakingas tinklaraštininkas Dimitris Konstantakopoulas, konsultavęs „Syrizą“ strategijos klausimais – aptariamas Atėnuose įsikūręs Geopolitinių tyrimų institutas, kurį P. Kammenas įsteigė su savo draugu, profesoriumi Filippu Tsalidžiu.
„Vos prieš mėnesį Panas atrodė kupinas entuziazmo, prašė reguliaraus bendradarbiavimo. Po to asmeniniais tikslais išvyko į Maskvą, kaip mums pranešė, (į draugo vestuves), o tada gan įspūdingai dingo nuo žemės paviršiaus. Man labai smalsu, ar kada pavyks sužinoti, kaip jis paaiškins savo dingimo priežastis“, – rašoma pranešime.
Praėjus mėnesiui po šio pranešimo, P. Kammeno institutas pasirašė „susitarimo memorandumą“ su įtakingu Rusijos strateginių studijų institutu (RSSI). RSSI priklausė Rusijos užsienio žvalgybos tarnybai, o 2009 m. tapo pavaldus Rusijos prezidentui. Jo vadovas Leonidas Rešetnikovas yra į atsargą išėjęs Užsienio žvalgybos tarnybos generolas leitenantas.
A. Duginas taip pat siejamas su naujuoju Graikijos Užsienio reikalų ministru Niku Kotziu (Nikos Kotzias). 2013 m. balandžio mėn. N. Kotzias , kuris tuo metu buvo profesorius Pirėjaus universitete, pakvietė A. Duginą skaityti paskaitos apie Tarptautinę politiką ir Eurazijos viziją.
Skaitydamas paskaitą A. Duginas pareiškė, kad Graikija neturėtų jungtis prie Rusijos vadovaujamos Eurazijos Sąjungos, o verčiau turėtų imtis perkurti Europos architektūrą ir kartu su Serbija bei kitomis šalimis suformuotų Europos Sąjungoje rytinį Europos tapatybės polį.
„Fašistinė programa“
„Daugiau nei 20 metų jis yra glaudžiai susijęs su įvairiais dešiniojo sparno intelektualais Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, Didžiojoje Britanijoje, – sako A. Umlandas. – Jis skaito juos, o jie skaito jį. Kai kurios jo knygos išverstos. Ši veikla nėra labai viešinama, ji vyksta leidybos, pseudoakademiniuose intelektualų ratuose, elito diskurse.“
Ši veikla nesulaukė daug dėmesio, kol A. Duginas nesujungė jėgų su milijardieriumi, konservatyviu rusų stačiatikių nacionalistu Konstantinu Malofejevu.
2014 m. sausio 20 d. A. Duginas K. Malofejevui parašė laišką, kuriame įvardijo pagrindinius potencialius sąjungininkus Vakarų Europoje.
Ch. Grozevo teigimu, A. Duginas ragino K. Malofejevą užmegzti ryšius su šiais asmenimis ir sukurti „elitinį politikų klubą“, remiantį Rusijos liniją.
Žiniasklaidos teigimu, 2014 m. gegužės pabaigoje A. Duginas ir K. Malofejevas susitiko su šių judėjimų, įskaitant partiją „Syriza“, atstovais slaptoje konferencijoje Vienoje.
Konferencijoje, anot A. Šechovcovo, A. Duginas ir K. Malofejevas taip pat susitiko ir su Austrijos, Bulgarijos bei Prancūzijos ultradešiniųjų partijų atstovais.
„Jie abu, jau nebe vienas A. Duginas siekė užmegzti ryšius ir taip propaguoti Rusijos užsienio politiką“, – pridūrė jis.
Ch. Grozevas pabrėžia, kad nėra tiesioginių įrodymų, jog A. Duginas ar K. Malofejevas teikė paramą ar finansavo „Syriza“ ar kokią kitą partiją.
Tačiau, jo teigimu, A. Duginas ir G. Gavrišas į adresatų sąrašą dažnai įtraukdavo žmones, artimus K. Malofejevui.
Vienas iš K. Malofejevo bendrininkų, kurio pavardė laiškuose figūruoja dažniausiai – Aleksejus Komovas, stačiatikis verslininkas, atstovaujantis Rusijai konservatyviame Pasaulio šeimų kongrese.
2014 m. vasarį A. Komovas pasakė kalbą Nacionaliniame spaudos klube Vašingtone ir apkaltino „Volstrito bankininkus“, kad šie esą įvedė komunizmą Rusijoje.
Ch. Grozevas sako, kad jį nustebino misticizmo, kurį jis įžvelgia Graikijos ir A. Dugino atstovų susirašinėjimuose, mastas. Konkrečiai, Nicolas Laosas ir G. Gavrišas nuolat kalba apie vadinamuosius laisvuosius masonus Graikijos politinėje aplinkoje, kurie, anot jų, yra didžiausi Rusijos politinės linijos priešai.
Ideologijos principai yra painūs ir prieštaringi. A. Umlandas A. Dugino viziją apibūdina kaip radikalią antivakarietiškumo formą, kuri iš esmės yra fašistinė programa.
„Jis fašistas, – sako A. Umlandas kalbėdamas apie A. Duginą. – Jis skleidžia ideologiją, pagrįstą rusų tautos kaip naujosios Eurazijos tautos atgimimu visiškai pertvarkant ir pasaulio, ir Rusijos vidaus politiką. Anksčiau jis yra aukštinęs SS, dviprasmiškai pasisakęs apie Trečiąjį reichą, Italijos fašizmą, Vokietijos nacizmą. Save jis mato kaip fašistinės tradicijos tęsėją.“