Naujais JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NVAA) duomenimis, birželį Žemėje buvo 340-ą kartą iš eilės šiltesnė nei vidutinė XX a. oro temperatūra, o nuo 1918 m. tai buvo penktas karščiausias birželio mėnuo (NASA duomenimis, birželis buvo antras karščiausias mėnuo nuo 1880 m.), informuoja qz.com.
Karšto oro laikotarpiu užaugo visa karta, pernai interneto žurnale „Grist“ rašė Philipas Bumpas.
Paskutinį kartą vidutinė pasaulinė žemės ir vandens temperatūra buvo žemesnė už ilgametę vidutinę 1985 m. vasarį.
Liepą Jungtinių Tautų Organizacija (JTO) rašė, kad pirmą šio amžiaus dešimtmetį didžiausias skaičius tautų patyrė rekordinius karščius.
Kaip skelbia NVAA, liepą Kanados šiaurėje, Rusijos šiaurės vakaruose, pietinėje Japonijoje, Filipinuose, pietvakarių Kinijoje ir centrinėje bei šiaurinėje Afrikos dalyse tvyrojo precedento neturintys karščiai.
Tiesa, ne visur buvo karšta. Pavyzdžiui, Ispanijoje liepa buvo vėsiausia nuo 1997 m. Jungtinėje Karalystėje liepa buvo apie 0,2 laipsnio Celsijaus žemesnė už ilgalaikę vidutinę. Drabužių pardavėjai skundžiasi, kad dėl vėsios ir lietingos vasaros Europoje, sumažėjo vasarinių drabužių pardavimai.
Na o pasaulinio atšilimo poveikį jau esame patyrę. Nuo XX a. pradžios vidutinė pasaulinė temperatūra pakilo 0,8 laipsnio Celsijaus. Tyrėjai informuoja, kad padaugėjo į ligonines guldomų žmonių ir padidėjo nusikalstamumas. Tirpstant Arkties ledynams, vien pernai laivininkystės apimtys padidėjo keturis kartus. Be to, pernai dėl aukštesnės temperatūros ir didesnio vandens lygio jūrose kilo uraganas, kuris nusiaubė rytinę JAV dalį.
JTO įspėjo, kad iki 2100 m. vidutinė temperatūra gali padidėti 4 laipsniais Celsijaus, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu. Dalies tyrėjų nuomone, tai sukels sumaištį, ekstremaliai aukštą temperatūrą, sumažės derlius, bus padaryta žala vandenyno ekosistemoms, kils grėsmė žmogaus sveikatai.