D. Trumpas nepraleidžia progos išreikšti teigiamos nuomonės apie buvusį Irako diktatorių S. Husseiną, akcentuodamas jo nuopelnus ryžtingai kovojant su terorizmu. S. Husseinas ir iš tiesų ryžtingai kovojo. Galbūt nedaug suklystume, jei dėl nuožmios jo vykdomos agresijos pavadintume jį genocido pradininku. Deja, terorizmą jis veikiau skatino, o ne su juo kovojo.
S. Husseino vadovaujamas Irakas ištisus dešimtmečius buvo vienas iš pagrindinių terorizmo rėmėjų. 8-ajame ir 9-ajame dešimtmečiais Irakas rėmė pagrindines radikaliausias bei nuožmiausias Palestinos teroristines grupuotes, tarp kurių buvo ir su Wadi Haddadu bei liūdnai pagarsėjusiu Abu Nidaliu siejamų grupių.
W. Haddadas buvo atsakingas už 1976 m. liepos 4 d. įvykdytą „Air France“ oro linijų lėktuvo užgrobimo operaciją, per kurią Izraelio specialiosios pajėgos išlaisvino Entebėje, Ugandoje, laikytus įkaitus.
Po metų jo vadovaujama grupuotė užgrobė „Lufthansa“ oro linijų lėktuvą, kurį Vokietijos specialiosios pajėgos perėmė Mogadiše, Somalyje. Abiejų išpuolių scenarijai buvo rengiami W. Haddado bazėje Bagdade. Galop Izraelio specialiųjų užduočių tarnyba „Mossad“ suorganizavo W. Haddado nunuodijimą: jam buvo atsiųsta užnuodyto belgiško šokolado.
Kai 1982-ųjų birželį buvo sužlugdyta S. Husseino invazija į Iraną ir Iranas ruošėsi užgrobti Iraką, diktatorius parėmė A. Nidalio Londone suorganizuotą išpuolį prieš Izraelio ambasadorių Shlomo Argovą.
Kaltę dėl išpuolio buvo planuojama suversti Yasirui Arafatui ir taip išprovokuoti Izraelį imtis Libano atžvilgiu priešiškų veiksmų. S. Husseinas vylėsi, kad Iranas bus priverstas atsisakyti ketinimo užgrobti Iraką ir prisijungs prie Izraeliui besipriešinančių pajėgų.
Ambasadorius Sh. Argovas buvo sunkiai sužeistas prie Dorčesterio viešbučio Londone. Pagrindinis teroristinio išpuolio vykdytojas buvo Irako specialiųjų užduočių pareigūnas pulkininkas Nawafas al Rosanas, taigi, nusikaltėliai pabėgo į Irako ambasadą. A. Nidalio vadovaujama Irake veikianti grupuotė vėliau vykdė žudynes Romos ir Vienos oro uostuose. 2002 m. Bagdade A. Nidalis mirė neaiškiomis aplinkybėmis.
1982 m. S. Husseinui pavyko išprovokuoti Izraelio invaziją į Libaną, kuri baigėsi Beiruto blokada ir žudynėmis Sabroje bei Šatiloje, bet jam nepavyko sulaikyti Iranp revoliucijos vado Ayatollaho Khomeini nuo įsiveržimo į Iraką. S. Husseinui kariaujant su Iranu žuvo pusė milijono žmonių, bet tik nedaugelis iš jų buvo teroristai. Karo pabaigoje S. Husseinas įsakė dujomis nunuodyti Irake gyvenančius kurdus, kurie, anot jo, buvo teroristai.
1990 m. į Kuveitą įsiveržusi S. Husseino kariuomenė išlaisvino „Hezbollah“ kalinius, suimtus dėl bandymo nužudyti Kuveito emyrą ir sprogdinimų prie JAV ambasados. Kai 1991-aisiais JAV rengėsi Kuveito išlaisvinimo operacijai „Audra dykumoje“, S. Husseinas suplanavo keletą su operacijos pradžia turėjusių sutapti teroristinių išpuolių, nukreiptų prieš JAV ir jos sąjungininkus. Po tiksliai įvykdytų CŽA vadovaujamų antiteroristinių operacijų S. Husseino planai buvo sužlugdyti, o Irako ambasados, kuriose buvo saugomi ginklai ir sprogmenys, uždarytos.
1993-iaisiais S. Husseinas įsakė Irako specialiųjų užduočių tarnybai nužudyti buvusį JAV prezidentą George‘ą H. W. Bushą jam lankantis Kuveite. Automobilyje įtaisytas sprogmuo buvo visiškai toks pat kaip prieš porą metų Irako ambasadoje per antiteroristinę operaciją aptiktas sprogstamasis įtaisas. Prezidentas Billas Clintonas įsakė paleisti sparnuotąsias raketas ir susprogdinti Irako specialiųjų užduočių tarnybos būstinę Bagdade.
Tiesa, kad S. Husseinas nesusijęs su 2011 m. rugsėjo 11 d. įvykdytu teroro aktu. Jis nėra susijęs ir su „Al Qaeda“. Bet tiesa ir tai, kad po rugsėjo 11-osios jis džiūgavo dėl JAV neva sulaukto atsako už Kuveito išlaisvinimą ir Irako suvaržymą.
2003-iaisiais pradėtas karas su Iraku, aišku, buvo didžiulė klaida. Galbūt net labiausiai nevykęs sprendimas užsienio politikos srityje per visą JAV istoriją. Deja, Hillary Clinton buvo viena iš šio sprendimo šalininkų.
Bet mintis, kad S. Husseinas kovojo su teroristais, kurie 2001-aisiais buvo nusitaikę į JAV, tiesiog absurdiška. Osama bin Ladenas nekentė S. Husseino ir Baath partijos režimo, bet S. Husseinas niekada nesiėmė jokių kovos su O. bin Ladenu veiksmų.
O. bin Ladenas ir jo šalininkas Abu Musaibas al Zarqawi Irake paspendė pinkles G. W. Bushui ir Tony Blairui, į kurias šie kaipmat įkliuvo. „Al Qaedos“ lyderiai labai kruopščiai planavo visas po S. Husseino režimo žlugimo įvykdytas operacijas. Jie padidino takoskyrą tarp sunitų ir šiitų. Jų pastangomis kilęs pilietinis karas ligi šiol neslopsta Artimuosiuose Rytuose.
S. Husseinas tikrai nėra teroristų priešas. Jis, veikiau, nuožmus despotas, kurio agresyvūs veiksmai ir neracionalūs sprendimai sukėlė niekaip nenumalšinamą sumaištį.