Juo labiau kad jis, šnipinėjimas, turi daugybę formų: vienos kompanijos šnipinėja kitas kompanijas, kaip ir vienos šalys siekia išgauti kitų paslaptis. Be to, juk akivaizdu, kad šiuolaikiniame pasaulyje daug technologinio neatitikimo. Nenuostabu, kad atsilikimą kai kada mėginama likviduoti nebūtinai garbingomis priemonėmis. Spaudoje ėmė nuolat pasirodyti pranešimų apie modernių technologijų vagysčių iš žinomų Vakarų kompanijų grėsmę, taigi dėmesys šnipinėjimui grįžta.
Pirmoji pusė – straipsnis „Ekonominiai šnipai tampa vis įžūlesni“ iš „Handelsblatt“
„Vokietijos Konstitucijos apsaugos žinyba ketina aktyviau kovoti su ekonominiu šnipinėjimu. Reikalas tas, kad vokiečių kompanijos vis dažniau tampa užsienio šnipų aukomis. Pasak žinybos vadovo Heinzo Frommo, kitų šalių siekis gauti informacijos apie Vokietijos ekonomiką labai išaugo. Liuneburgo universiteto atlikto tyrimo duomenimis, vokiečių kompanijos dėl ekonominio šnipinėjimo kasmet praranda 50 mlrd. eurų. Tikslesnių duomenų gauti sunku, nes nė viena kompanija neinformuoja valdžios apie bandymus išgauti iš jos informaciją, mat nenori pakenkti savo įvaizdžiui.
Anksčiau šnipai siekė išgauti ekonominę informaciją iš tarptautinių koncernų, dabar juos jau domina vidutinės įmonės ir įsteigtos naujos bendrovės. Naujomis „made in Germany“ technologijomis domisi daug Vokietijos konkurentų – nuo besivystančių šalių iki pramoninių valstybių.
Vokietijos Konstitucijos apsaugos žinybos ekspertų teigimu, technologiškai menkiau išsivysčiusios šalys mėgina išgauti informaciją apie šiuolaikines technologijas, norėdamos išvengti išlaidų tyrimams ir licencijoms gauti. O pramonines šalis domina pramoninės idėjos, kompleksinių technologijų kūrimas ir rinkos strategijos. Ekspertai neabejodami nurodo Rusijos ir Kinijos specialiąsias tarnybas esant ekonominėmis šnipėmis, nes šių valstybių pastangos akivaizdžios. Rusijoje į žvalgybos oficialias pareigas seniai įeina technologiškai ir ekonomiškai vertingos informacijos rinkimas.
Valdžia nurodo, kad labiausiai užsienio valstybes domina automobilių pramonės, atsinaujinančių energijos išteklių gamybos kompanijos, chemijos ir komunikacijų srityse dirbančios įmonės – visos šios pramonės šakos sudaro Vokietijos ekonomikos ateities potencialą.
Daugelis kompanijų pasirodo esančios nepasiruošusios šnipų atakoms, todėl planuojama plėsti edukacinį darbą. Gegužės viduryje Vokietijoje pradėjo veikti kompanijoms skirtas Konstitucijos apsaugos žinybos interneto puslapis. Ponas H. Frommas kviečia su šnipais susidūrusias privačias bendroves atvirai kalbėti apie patirtus nuostolius ir sako, kad jo vadovaujama įstaiga tokiais atvejais turi galimybių padėti.
Panašių raginimų girdėti jau seniai. Daugelis kompanijų juos vertina santūriai. Remiantis praėjusių metų pabaigoje atlikta apklausa, tik 4 proc. nukentėjusių kompanijų prisipažino, kad atskleidė bandymus šnipinėti. Veikiausiai baimė apsinuoginti prieš konkurentus didesnė už baimę eilinį kartą patirti nuostolių. Siekdama padėti privačioms bendrovėms apsisaugoti, žinyba skatina savos rūšies savigyną: seminarai ir mokymai, kuriuose dalyvauja ekspertai, turi padėti kompanijoms išmokti apsisaugoti savo jėgomis.
Daugelio kompanijų kompiuterių tinklai visiškai neapsaugoti nuo atakų iš interneto. Užsienio specialiosios tarnybos būtent tuo ir naudojasi. Kai kuriais duomenimis, daugiau nei 750 tūkst. Vokietijos kompanijų kompiuterių užkrėsti šnipinėjimo programomis, vadinamaisiais Trojos arkliais.
Bet ir klasikiniai informacijos išgavimo būdai tebekelia rimtą grėsmę. Daugiausia jais naudojasi Kinijos specialiosios tarnybos. Ekspertai įspėja, kad Vokietijoje Kinija gali remtis vadinamaisiais neprofesionalais, prieinančiais prie vokiečių moderniųjų technologijų. Pirmiausia tai – kinai studentai arba praktikantai, kurie gauna vokiškų kompanijų vidaus informacijos ir vėliau perduoda ją Kinijos specialiosioms tarnyboms“.
Antroji pusė – straipsnis „Šnipai: naujos rūšies karas“ iš „Corriere della sera“
„Viskas gali prasidėti nuo elektroniniu paštu gauto laiško su pasiūlymu įdiegti naują programą. Arba nuo pasiūlymo verslininkui vykti į visiškai nemokamą kelionę į Kiniją. Arba – nuo malonaus pasimatymo su puošnia studente rytiete. Jei sutiksi, gali atsidurti patyrusių agentų, informacijos medžiotojų paspęstuose spąstuose. Tai ištisa Pekino mobilizuota agentų 007 armija. Ji privalo padėti panaikinti technologinį atsilikimą nuo Vakarų, išstudijuoti mūsų ekonomikos veikimo schemas ir išgauti naujausias pramonines bei karines paslaptis.
Bet kinai turi žiaurių konkurentų. Tai – rusai. Aleksandro Litvinenkos nužudymas Londone panaudojant polonį jau tapo prisiminimu, ir dabar žaidime veikia nauji pėstininkai. NATO žvalgybos analitikų išvadoje skelbiama, kad grįžtame prie Šaltojo karo.
Iš Maskvos atvykę šnipai mėgsta naujus skverbimosi metodus, tokius kaip internetas, bet ir tradicijų neužmiršta. Rusijos aviacija atnaujino žvalgybos skrydžius palei NATO narių sienas. Viduržemio jūroje kitaip: jie sugrąžino savo senus laivus šnipus, kurie panašūs į žvejų laivus, skiriasi tik tuo, kad turi daugybę antenų. Paprastai jie prisigretina prie NATO laivų laivagalio ir šnipinėja, kai vyksta mokymai. Kiti medžioja slaptus pranešimus. Izraelis pranešė, jog Sirija plečia Latakijos ir Tartuso uostus, kad galėtų priimti rusų laivus.
Bet ši veikla – niekis, palyginti su tuo, ką jie daro Londone, Vašingtone ar Monrealyje. Didžiojoje Britanijoje jie turi ne mažiau kaip 30 agentų, o dar „informatoriai“, dar – savo valandos laukiantys „miegantys“ agentai. Neseniai vieną tokį išaiškino Kanadoje. Jis gyveno su per nelaimingą atsitikimą žuvusio žmogaus dokumentais.
Šnipai dievina naujų variklių ar lėktuvų projektų brėžinius, naujo metalo lydinio arba modernios ryšio priemonės aprašymą. Visa tai jie mėgina pavogti. Šiandien kaip niekad išsitrynė riba tarp karinio ir pramoninio šnipinėjimo. Automobilio „Ferrari“ paslaptys prilygsta paslaptims apie naujausią naikintuvą. Šiandien idealus šnipų taikinys yra ne aukštas karininkas, bet inžinierius. Federalinis tyrimų biuras net parengė specialią instrukciją dirbantiems slaptose įmonėse, kaip elgtis esant tam tikroms situacijoms. Šeimos problemos, ekonominiai sunkumai, konkurencija darbe – štai landos, per kurias gali įsiskverbti šnipai.
Agentai 007 imasi ir naujų triukų. Didžiausią grėsmę kelia kompiuterių įsilaužėliai. Kibernetinių atakų iš Kinijos aukomis yra tapę Vokietijos kanclerė Angela Merkel, Pentagonas, Didžiosios Britanijos įstaigos. Pernai spalį Vokietijos kontržvalgyba pranešė, kad kibernetines atakas į šią šalį organizuoja kinų specialiosios tarnybos. Kinijos saugumo ministerija ir Gynybos ministerijos Antroji valdyba subūrė grupę jaunų studentų, panaudodamos originalų verbavimo metodą. Kiekvieno rajono kariniai departamentai turėjo surengti kompiuterių įsilaužėlių konkursus, po kurių buvo atrinkti geriausieji.
Kai kinams nepavyksta gauti, ko jie nori, pasitelkus kibernetinius karius, mėginama panaudoti vadinamuosius „Havanos agentus“. Ryžtingiausi yra su Kinijos komunistų partija susijusio Jungtinio darbo fronto funkcionieriai. Jie veikia kinų bendruomenėse užsienyje, mėgina verbuoti Vakarų mokslo ir ekonomikos specialistus. Daugiau nei porą metų jie dirbo Italijoje, koncentruodamiesi daugiausia į vidutinį ir smulkųjį verslą šalies šiaurės rytuose. Jie nori kopijuoti mūsų darbo organizavimo sistemą ir, be abejo, mūsų gaminius. Madinga avalynė, skoningi drabužiai, baldai neretai kainuoja brangiau nei raketos kodas“.
„Dvi pusės“ – antradieniais ir ketvirtadieniais 11.50 val. (kart. 16.50 val.).