Belgijoje įsiplieskusi nauja politinė krizė vėl paskatino diskusijas apie šalies flamandiškosios ir valoniškosios dalių atsiskyrimą. Belgijos karaliui Albertui II šios savaitės pradžioje teko priimti šalies ministro pirmininko Yvo Letermo ir jo vadovaujamos vyriausybės atsistatydinimą. Valdančiojoje koalicijoje esančios flamandų ir valonų partijos nesugebėjo rasti bendros kalbos. Ši krizė kelia nerimą Briuselio koridoriuose – būtent Belgija po poros mėnesių turi perimti pirmininkavimą ES taryboje.
Belgijos karaliaus rūmai
© DELFI (E.Digrytės nuotr.)

Tautiniai nesutarimai

Naujausią politinę krizę šalyje sukėlė Flandrijos liberalų demokratų partijos „Open VLD“ pasitraukimas iš penkių partijų koalicijos ir ministro pirmininko Y.Letermo atsistatydinimas. Flamandų partija pasitraukė iš koalicijos po to, kai nepavyko pasiekti kompromiso derybose dėl prancūzakalbių valonų teisių flamandiškame Briuselio priemiesčių regione. Šiame regione prancūzakalbiams taikomos specialios rinkimų teisės. Y.Letermas pasiprašė atleidžiamas iš premjero pareigų jau trečią kartą.

Politinė krizė dar labiau išryškino Belgijos vidinį konfliktą, besitęsiantį nuo pat šios karalystės susikūrimo. Klestinčioje, ekonomiškai stiprioje šalyje iki šiol nėra susiformavusi vieninga belgų nacija. Flamandai (57 proc. visų šalies gyventojų) ir valonai (32 proc.) gyvena tarsi skirtingose valstybėse.
 
Flamandai, įsikūrę šiaurinėje ir vakarinėje Belgijos dalyje, kalba olandiškai, o valonai, gyvenantys šalies pietuose – prancūziškai. Sostinė Briuselis iš esmės yra prancūzakalbis miestas (85 proc. jo gyventojų kasdieniame gyvenime kalba prancūziškai ir tik 7 proc. – olandiškai), bet jo apylinkės – flamandiškos. Belgijos ypatybė yra ta, kad prancūziškai moka ir daugelis flamandų, bet tik nedidelė dalis valonų moka olandų kalbą (tiksliau, flamandiškąjį olandų kalbos dialektą).

Karališkoji šeima – prancūzakalbė

Tai susiklostė istoriškai – ilgus amžius prancūzų kalba Belgijoje buvo aukštuomenės, inteligentijos kalba (prancūzakalbė yra ir Belgijos karališkoji šeima, nors visi jos nariai moka ir olandų kalbą), o olandų kalba laikyta „valstiečių, žvejų ir pirklių kalba“. Bent iš dalies ši situacija primena paskutiniuosius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės gyvavimo amžius, kai valdovai, ponai, daugelis aukštųjų dvasininkų kalbėjo lenkiškai, o valstiečiai – lietuviškai.

Pastaraisiais dešimtmečiais Belgijoje, ypač sostinėje Briuselyje, įsikūrė labai daug imigrantų, visų pirma iš buvusios Belgijos kolonijos Kongo, kitų Afrikos šalių, taip pat romanų kalbomis kalbančių išeivių iš Pietų Europos – italų, portugalų, ispanų. Paprastai jie perima ne olandų, bet prancūzų kalbą.

Susiskirstymas į valoniškają ir flamandiškąją dalį Belgijoje itin ryškus. Šalyje nėra nė vienos ir flamandus, ir valonus vienijančios politinės partijos. Netgi futbolo klubai skirstomi į flamandiškus ir valoniškus. Skiriasi ir abiejų tautinių bendruomenių puoselėjama Belgijos ateities vizija. Daugelis flamandų pasisako už didesnę savų provincijų autonomiją ar netgi atsiskyrimą nuo Belgijos, o dauguma valonų linkę matyti Belgiją kaip centralizuotą valstybę.

„Tinginiai arba neprotingi“

Atsistatydinęs šalies premjeras Yvas Letermas daugelio buvo laikomas galimu Belgijos suvienytuoju. Jis gimė Vakarų Flandrijoje, flamandės ir valono šeimoje, puikiai kalba ir olandiškai, ir prancūziškai, yra labai mėgstamas flamandiškoje Belgijos šiaurėje, bet serga už „valonišką“ Lježo futbolo komandą. O valonai buvusį premjerą ne itin mėgsta. Prancūzakalbių šalies gyventojų antipatiją Y.Letermas užsitraukė keliais neatsargiais pasisakymais valonų atžvilgiu. Pavyzdžiui, jis pareiškė, kad „nenorintys mokytis flamandų (olandų – M.V.) kalbos prancūzakalbiai Belgijos gyventojai yra arba nepataisomi tinginiai, arba jiems stinga proto“.

Trečią Y.Letermo atsistatydinimą iš premjero posto, kaip ir du ankstesnius, lėmė nesutarimai tarp flamandų ir valonų partijų. Tautiniu pagrindu kylančios politinės krizės Belgijoje yra įprastos. Prieš porą metų Belgija net septynis mėnesius gyveno be normalaus ministrų kabineto – Y.Letermo partijai, laimėjusiai daugumą parlamento rinkimuose, niekaip nepavyko suformuoti vyriausybės, kurioje pagal konstituciją turi būti ir valonų atstovai, nes valonų partijos nesutiko su jokiais kompromisais ir atsisakinėjo sudaryti koaliciją.

Kova tarp valonų ir flamandų partijų aštrina ir gyventojų tautinių grupių nacionalistines nuotaikas. Kalbos apie galimą Belgijos suyrimą į dvi atskiras valstybes senos, kaip ir pati Belgijos Karalystė, bet pastaruoju metu separatistinės nuotaikos stiprėja. Prieš kurį laiką flamandų laikraščio „Het Laatste Nieuws“ atliktos apklausos duomenimis, pusė flamandų norėtų, kad Flandrijos regionas atsiskirtų nuo Belgijos.

Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Orai: sniegas neskubės tirpti, grįš šaltis (7)

Panašu, jog šalyje pagaliau įsitvirtins tikra žiema, su sniegu pasipuošusiomis apylinkėmis. Nors...

SEB paskelbė naujus įkainius – kai kas brangs dukart (401)

Kaip ir kiti komerciniai bankai, SEB bankas pranešė kad netrukus didins dalies paslaugų...

Gyvai / Vienuoliktasis Dakaro etapas: Žalą ištiko krachas, greičiausias buvo Juknevičius (404)

Vienuoliktajame jubiliejinio 40-ojo Dakaro ralio etape sportininkams trečiadienį reikėjo iš Beleno...

Lietuvio įspūdžiai iš audringiausio Hamburgo rajono: radau viską, nuo ko valdžia saugo mūsų šalies žmones (404)

Įsijautęs į nuo alkoholio, prostitucijos, rūkalų ir marihuanos išvalytos Lietuvos įvaizdį...

Avangarde finišavęs Juknevičius: labai gaila Vaido (6)

Vienuoliktasis Dakaro etapas vieniems Lietuvos sportininkams buvo sėkmingas, kitiems labai skaudus....

Šeškus tiki LiAngelo ateitimi: jam reikia pradėti mąstyti europietiškai (2)

Edvinas Šeškus praleido rungtynes dėl kelio skausmų, todėl jo tėvas ir vyriausiasis...

Kaip mylimajam pasakyti, kad vienas jo sekso judesys jums visai nepatinka? (35)

Kiekvieną mėnesį „Women`s Health“ svetainė su trimis „Men`s Health“ atstovais analizuoja...

Vasario 16-ąją bus leista valgyti mėsą (378)

Vasario 16-oji – Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metis – šįmet sutampa su pirmuoju gavėnios...

Jauna moteris dėl tampono neteko ir antros kojos (31)

Amerikietei manekenei, kuri dėl higieninio tampono sukelto toksinio šoko sindromo neteko dešinės...

Mokslininkai aptiko dar vieną vyrų ir moterų skirtumą: kas susijaudinus darosi jų galvose? (10)

Tai, kad moterys ir vyrai yra labai skirtingi, žino visi. Evoliucija ir per tūkstantmečius...