Pasaulinės ekonominės krizės neaplenktoms Jungtinėms Valstijoms Irako karo našta gana sunki, juolab kad amerikiečiai dabar vis daugiau dėmesio skiria Afganistanui. Be to, baigti karą Irake B. Obama žadėjo dar per savo rinkimų kampaniją. „Būtent tai aš, kaip prezidentas, ir darau“, – pareiškė B. Obama. Jis patikino, kad JAV pasirengusios visiškai išvesti savo karius iš Irako iki šių metų rugpjūčio pabaigos, o pajėgas iš Afganistano pradės išvesti kitų metų viduryje.
„Mūsų pajėgos vyksta namo“
„Irako liaudis liks mūsų partnerė palaikant taiką regione. Tačiau klaidos nebus: karas baigtas, ir mūsų pajėgos vyksta namo. Mes išvesime visus kovinius dalinius iš Irako iki rugpjūčio pabaigos“, – sakė B. Obama.
Kartu jis pažadėjo materialinę, techninę, metodinę pagalbą Irako vyriausybei. „Mes padėsime Irako vyriausybei, besirengiančiai naujiems rinkimams šalyje, ir bendrausime su irakiečiais, siekdami prisidėti prie regiono saugumo ir klestėjimo“, – sakė JAV prezidentas. Išvedus pagrindines pajėgas iš Irako, šalyje turėtų likti tik amerikiečių karo instruktoriai, patarėjai ir JAV objektus (ambasadą, konsulatus ir pan.) saugantys kariai.
Panašiai B. Obama, be abejo, norėtų kalbėti ir apie padėtį Afganistane. Deja, ten padėtis kol kas gerokai blogesnė nei Irake. „Afganistane mes didiname karių skaičių ir mokome Afganistano vyriausybines pajėgas, kad jos galėtų perimti situacijos šalyje kontrolę 2011 m. liepą, ir mūsų kariai galėtų grįžti namo“, – sakė JAV prezidentas.
Namo tikriausiai norėtų grįžti ne tik amerikiečių, bet ir kitų šalių sąjungininkių, tarp jų – Lietuvos, kariai, tačiau aštuonerius metus trunkantis Afganistano karas vargu ar baigsis kitąmet. Jei šalies prezidento Hamido Karzai'aus vyriausybei pavyktų susitarti su Talibano judėjimo lyderiais, tai būtų milžiniška sėkmė. Apie galimybę pradėti konstruktyvias derybas ir sukviesti „loja džirgą“ – visuotinį afganų genčių vadų susitikimą šią savaitę buvo kalbama ir tarptautinėje konferencijoje Afganistano klausimu Londone.
Toliau žudo tautiečius
B.Obamos metinės kalbos išvakarėse Bagdade nugriaudėjo trys sprogimai, žuvo 37 ir buvo sužeisti 104 žmonės. Atsakomybę už šiuos sprogdinimus prisiėmė grupuotė „Irako islamo valstybė“, laikoma „al Qaedos“ filialu Irake. Anot teroristų, tai ketvirtoji Irako išvadavimo iš okupacijos kampanijos banga. Pernai vasarą ir rudenį nuvilnijusi trečioji „išlaisvinimo“ banga pražudė daugiau kaip 400 irakiečių. Sutikite, europiečio akimis kiek neįprastas būdas kovoti su okupacija, sprogdinimo taikiniais dažniausiai pasirenkant niekuo dėtus savo tautiečius.
Beje, sprogimai Bagdade nugriaudėjo praėjus vos penkiolikai minučių, kai pasklido žinia, kad įvykdytas mirties nuosprendis Saddamo Husseino pusbroliui Ali Hasanui al Madžidui, labiau žinomam pravarde „Cheminis Ali“. Vyras buvo nuteistas ir pakartas už karo nusikaltimus. „Cheminis Ali“ buvo vienas artimiausių valdžioje esančio diktatoriaus parankinių ir vadovavo įvairioms baudžiamosioms akcijoms prieš S. Husseino oponentus. Tarp kitų nusikaltimų jam buvo inkriminuotas maždaug 5 tūkst. kurdų tautybės žmonių išnuodijimas dujomis Šiaurės Irako Halabžos mieste 1988 metais.
Taps federacine valstybe?
Net jei amerikiečių pajėgos išties bus išvestos iš šalies, kaip žada B. Obama, Irako ateitis lieka miglota. Taip ir nepavyko išspręsti prieštaravimų tarp Irako šiaurėje gyvenančių, amerikiečiams lojaliausių kurdų, buvusį S. Husseino režimą labiausiai palaikančių sunitų, vyraujančių šalies centrinėje dalyje, ir šalies pietuose dominuojančių šiitų. Sunitai jaučiasi pažeminti, nes buvo nuverstas S.Huseino režimas ir jie neteko vyraujamų pozicijų valdžioje.
Didelė dalis šiitų nusivylė centrinės Irako vyriausybės ir amerikiečių negebėjimu iki galo palaužti kovotojų (daugiausia sunitų).
Kurdai apskritai siekia kuo didesnės Irako autonomijos. Amerikiečiai kurdų klausimui taip pat teikia daug dėmesio: savaitės pradžioje Vašingtone Irako kurdų lyderis Masudas Barzanis susitiko su JAV prezidentu B. Obama ir viceprezidentu Joe Bidenu. Kaip pranešama, prezidentas pasisakė už kurdų, gyvenančių naftos turtingose šiaurinėse regiono provincijose, dalykišką dialogą su centrine Bagdado valdžia ir teigiamai įvertino galimybę ateities Iraką kurti kaip kurdų, sunitų ir šiitų federacinę valstybę. Tačiau ar tokios Irako federacijos ateityje neištiks buvusios Jugoslavijos federacijos likimas?
Šalies pajėgos dar silpnos
Antrasis Irako karas prasidėjo 2003 m. pavasarį. Ilgą laiką amerikiečių ir jų sąjungininkų pajėgų šalyje tik gausėjo (viršūnė pasiekta 2007-aisiais, kai šalyje buvo dislokuota 170 tūkst. užsienio karių). Sąjungininkų, tarp jų ir lietuvių, karių skaičius Irake bėgant laikui nukrito nuo 25 tūkst. iki penkių šimtų. Šiuo metu Irake dislokuota iki 50 tūkst. JAV karių ir nedidelis skaičius kitų šalių karių (daugiausia instruktorių).
Dabar pagrindinė ginkluota, saugumą šalyje užtikrinti turinti jėga yra Irako kariuomenė ir policija. Irako ginkluotosiose pajėgose tarnauja per 550 tūkst. vyrų. Tačiau šios pajėgos kol kas yra prastai parengtos, aprūpintos, o svarbiausiu motyvu užsivilkti naujojo Irako kario ar policininko uniformą daugeliui tampa ne kokios nors ideologinės, pilietinės paskatos, tik atlyginimas.
Natūralu, kad tarnyba ginkluotosiose pajėgose yra patraukli šalyje, kurioje nedarbas siekia 50–70 proc.
Kaip rašo Lenkijos karinis analitinis žurnalas „Raport“, vyriausybinių Irako pajėgų kariai nori gauti algą, tačiau retai nori stoti į mūšį su kovotojais. Prisimenamas atvejis, kai reikėjo slopinti sunitų sukilimą Faludžioje: du ten nusiųsti Irako kariuomenės batalionai tiesiog išsilakstė. Praėjusių metų pabaigoje iš 184 Irako kariuomenės batalionų, kaip vertina užsienio instruktoriai, tik 25 buvo visiškai parengti.
Karo aukos
Žmogaus teisių gynimo organizacijos „Iraq Body Count“ duomenimis, nuo 2003 m. iki šiol Irako karas nusinešė apie 80 tūkst. civilių šalies gyventojų gyvybių. Kituose šaltiniuose pateikiami ir kiti, mažesni arba net gerokai didesni skaičiai. Irako kovotojų nuostoliai (įskaitant savižudžius sprogdintojus) yra daugiau nei 20 tūkst. žmonių. Per karą žuvo daugiau nei 1100 užsieniečių, tarp jų – 92 žurnalistai.
Tarptautinės koalicijos pajėgos iki šiol neteko 4694 karių, iš jų 4377 – amerikiečiai. Daugiausia aukų Irake patyrė šios JAV sąjungininkės: Didžioji Britanija (179 žuvusieji), Italija (33 žuvusieji), Lenkija (23 žuvusieji), Ukraina (18 žuvusiųjų). Kaimynai latviai Irake neteko trijų, o estai – dviejų karių. Lietuvos karių aukų Irake pavyko išvengti.