Tačiau, būdama 22-ejų, princesė tapo nėščia nuo vokiečių pirklio, už kurio nebuvo ištekėjusi. Tai sukėlė skandalą, tad, baimindamasi dėl savo gyvybės, princesė pabėgo iš Zanzibaro į svetimą kraštą.

Jos spalvinga ir tragiška istorija įkvėpė moterį parašyti knygą, tačiau jos pasakojimas liko menkai žinomas.

„Salme sulaužė moterų švietimo tradicijas – ji mokėsi rašyti“, – BBC sakė Princesės Salme muziejaus Zanzibare įkūrėjas ir vadovas Saidas el-Gheithy.

Princesė Salme dažnai laikoma pirmąja Rytų Afrikos moterimi, parašiusia autobiografiją.

Ji kalbėjo keliomis kalbomis: svahili, arabų, turkų ir vokiečių.

„Netgi Vokietijoje (į kurią ji galiausiai pabėgo) ji metė iššūkį įprastam Rytų Afrikos ir Rytų suvokimui. Ji buvo tikra tarpkultūrinio pasakojimo žanro pradininkė ir pirmoji moteris, užfiksavusi savo pastebėjimus apie žmonių gyvenimo būdą Vokietijoje ir Zanzibare. Salme ypač rūpėjo nuo šalčio ir bado kenčiantys maži Europos vaikai, moteris bandė palengvinti jų dalią“, – pridūrė S. El-Gheithy.

Sayyida Salme

Vaikystė ir jaunystė Zanzibare

1844-aisiais Zanzibare, Indijos vandenyne esančiame salyne, kuris dabar yra Tanzanijos dalis, gimusi sultono Saido Ibn Sultano Al Bu-Saido ir Čerkesijos (istorinio Šiaurės Kaukazo regiono, esančio dabartinės Rusijos teritorijoje) kurtizanės dukra Salme nuo pat mažumės buvo maištinga.

Vaikystėje ji kopijuodavo arabiškos abėcėlės raides – rašydavo jas ant balintos kupranugario mentės, kad taip išmoktų rašyti.

Vyresnysis Salme brolis Majidas po jų tėvo mirties 1856-aisiais paveldėjo sostą. Tačiau įvyko rūmų perversmas tarp Majido ir kito jos brolio Barghasho.

Kaip ir dauguma jos brolių ir seserų, Salme palaikė Barghashą ir tapo jo pagrindine sekretore. Būdama 15 metų, ji rašė laiškus vadams, nusprendusiems palaikyti jos maištaujantį brolį.

Tačiau Barghasho sukilimas buvo užgniaužtas anksčiau, nei buvo galima tikėtis.

Salme pasidavė sultonui Majidui ir prarado daugumos savo brolių ir seserų paramą.

Bendravimas su europiečiais

Apleista savo brolių ir seserų ir besijausdama vis vienišesnė, Salme ėmė jausti trauką kitiems pašaliečiams – tiksliau kalbant, Zanzibare buvusiems europiečiams.

Šalia naujųjų Salme namų Stountaune gyveno jaunas vokiečių pirklys Rudolphas Heinrichas Ruete. Neilgi truko, kol jiedu vienas kitą įsimylėjo.

„Jų romanas supurtė tiek karališkąją šeimą, tiek Zanzibare veikiančią užsienio prekybos kompaniją. Užsienio prekeiviai manė, kad R. H. Ruete rizikavo nuo geros sultono valios priklausančių europiečių gyvybėmis“, – pasakojo S. El-Gheithy.

Sayyida Salme šeima

Pora kartais palikdavo Stountauną, tačiau vis vien buvo pakankamai matomi, kad būtų pastebėti. Apie keletą tokių poros pasirodymų drauge Vokietijos kompanijos pranešė sultonui.

„Vokiečiai laikė Rudolphą neatsakingu, o vietiniai manė, kad jis, pasinaudodamas princese, bando įgyti įtaką“, – aiškino S. El-Gheithy.

Pabėgimas iš Zanzibaro

Kai sultono Majido ausis pasiekė gandai apie jo seserį ir vokietį, jis pasiuntė ieškoti Salme ir po ranka turėjo budelį. Kaip pasakojama, sultoną nuramino tik jo pamotė, raginusi palaukti ir pažiūrėti, ar gandai yra teisingi.

Tačiau, kai Salme nėštumas ėmė matytis, sultonas įsakė jai keliauti į Saudo Arabiją.

„Sayyida buvo protinga mergina, ji girdėjo pasakojimų apie panašioje situacijoje atsidūrusias moteris, kurios būdavo išsiunčiamos į kelionę, tačiau nukeliaudavo tik į vandenyno dugną“, – sakė S. El-Gheithy.

Tad ji pabėgo į Adeną, uostą Jemene, kur pagimdė ir tragiškomis aplinkybėmis neteko kūdikio.

Kai Salme mylimasis vokietis po kelių mėnesių prie jos prisijungė, jiedu susituokė, persikėlė į Vokietiją ir susilaukė dar trijų vaikų.

Atvykusi į šalį, Salme pasikeitė vardą į Emily Ruete.

Tačiau tragedija supurtė dar sykį: netrukus po jų jauniausiojo vaiko gimimo Rudolphas žuvo tramvajaus avarijoje. „Ji buvo nepaguodžiama“, – sakė S. El-Gheithy.

Salme buvo svetimoje šalyje, visiškai viena, be skatiko kišenėje ir su trimis mažais vaikais.

Netrukus ji prisivertė parašyti knygą apie savo tragišką ir spalvingą gyvenimą.

Salme mirė 1924-aisiais ir buvo palaidota drauge su mažu krepšeliu, kuriame buvo Zanzibaro paplūdimių smėlio. Kaip pasakojama, moteris šį krepšelį visuomet nešiodavosi kartu su savimi.

Zanzibaro pakrantė

Palikuoniai Amerikoje

„Nuėjau į paplūdimį, kuriame prieš savo pabėgimą iš Zanzibaro paskutinį kartą buvo matyta princesė Salme. Pasiėmiau buteliuką ir prisipyliau į jį paplūdimio smėlio“, – BBC pasakojo Salme palikuonis Michaelas Baueris Ruete.

Į pensiją išėjęs šerifo pavaduotojas gyvena Floridoje su žmona ir penkiais vaikais.

M. Bauerio Ruete senelė Olga Ruete buvo Salme anūkė.

„Augdamas nedaug žinojau apie mūsų šeimos istoriją. Mano senelė visuomet laikė tai paslaptyje, tačiau jai mirus radau visus su Zanzibaru susijusius dalykus: Zanzibaro karališkosios šeimos dokumentus, senas nuotraukas, skrynias, pilnas daiktų, kurių niekuomet anksčiau nebuvau matęs“, – pasakojo vyriškis.

Anglijoje užaugusi Olga įsimylėjo amerikiečių diplomatą ir persikėlė gyventi į Jungtines Valstijas. Čia gimė Anne – Michaelo motina.

Sayyida Salme kapas

„Prieš kelerius metus sužinojau apie mūsų gimines Zanzibare. Nuvykome į Angliją su jais susitikti, įskaitant ir paskutinįjį Zanzibaro sultoną, Jo Didenybę Jamshidą Khalifą. Mums atsivėrė visiškai nematytas gyvenimas“, – pasakojo M. Baueris Ruete.

Nepaisant ją ištikusių tragedijų, M. Baueris Ruete regi teigiamą Salme gyvenimo pusę. Jis sako: „Nors jos gyvenimas buvo nelengvas, ji vis dar prisimenama ir gerbiama dėl savo stipraus charakterio bei pasiaukojimo ir sudėtingų sprendimų, kuriuos jai teko priimti“.