Galiausiai kovo 5 d. vyriausybė buvo priversta išmokas išvis stabdyti, paaiškėjus, kad milijonai eurų iš koronaviruso paramos fondo nuplaukė į sukčių sąskaitas. Kas dar pikčiau, fondo išmokomis pasinaudoti sugebėjo ir islamistai. Valstybės saugumas ir Berlyno prokuratūra tiria daugiau nei šimtą tokių, su islamistais susijusių, sukčiavimo atvejų.

„Veikta gaujų metodais“, – tyrėjų žodžius citavo „Welt am Sonntag“.

Iškeltos bylos 60 asmenų, be to, mečečių bendruomenėms ir organizacijoms, priskiriamoms islamistiniam spektrui. Bent trimis atvejais įtariama, jog koronaviruso paramos pinigai buvo panaudoti terorizmui Artimųjų Rytų karo zonose finansuoti, – rašė leidinys, remdamasis informacija, gauta iš Berlyno teisėsaugos institucijų.

Pirmadienį Berlyno prokuratūros atstovė spaudai patvirtino, kad dėl tokio įtarimo išties pradėtas tyrimas. Tačiau kol kas nesama įrodymų, jog pinigų sumos išties būtų buvusios persiųstos IS teroristams, – teigė ji Vokietijos spaudos agentūrai dpa.

Kaip kovo 14 d. rašė „Welt am Sonntag“, finansinę paramą iš pandemijos fondo gavo salafistinio ir antisemitinio susivienijimo Jama‘atu nariai. Tai tas pats susivienijimas, kurio aplinkai priklausė ir Anisas Amri, 2016 m. Berlyno kalėdinėje mugėje sunkvežimiu traiškęs žmones.

Apiplėšinėti „netikinčiuosius“ – ne nuodėmė

Panašios finansinio sukčiavimo istorijos nėra naujos. Dar pavasarį šalies medijos informavo, jog gauti koronaviruso finansinę pagalbą mikliai sugebėjo ne vienas islamistas, tarp jų – ir teroristo A. Amri patikėtinis.

Iš koronaviruso paramos fondo praėjusį balandį praturtėjo ir kurstytojiškais pamokslais garsėjantis, vidaus žvalgybos stebimas salafistas Ahmadas Armihas. Kaip remdamasis prokuratūros duomenimis pavasarį rašė „Bild“, teroristinę „Al Qaeda“ grupuotę A. Armihas savo pamoksluose vadina „palaimintu džihadu“, o musulmonus moko laikytis atokiai nuo „netikinčiųjų“.

Tačiau tai netrukdo pamokslininkui ir jo žmonai iš „netikinčiųjų“ valstybės gauti socialinę pašalpą. O pasinaudodamas koronaviruso krize, iš Berlyno žemės Investicijų banko apsukrus salafistas gavo 18 000 eurų paramos, pateikęs melagingus duomenis, esą, jis prekiauja medumi.

Kaip tame kontekste neprisiminus Berlyne įžūliai veikiančių arabų klanų, kurių nariai 90 procentų gyvena iš sacialinių pašalpų, nors važinėja prabangiomis mašinomis ir yra nekilnojamo turto savininkai?
Visa, kas yra už jų vidinės erdvės, jie vertina kaip „teritoriją plėšimams“, o Vokietiją laiko „grobio visuomene“, – toks yra jų požiūris į mus, – klanų psichologiją aiškina iš Libano kilęs vokiečių politologas R. Ghadbanas.

Doriems piliečiams tai – tarsi smūgis į veidą

Siekiant nustatyti panašaus sukčiavimo atvejus, kai koronaviruso paramos fondo pinigais buvo finansuojamas teorizmas, pernai Berlyne buvo organizuoti keli dideli reidai prieš islamistinės aplinkos asmenis bei grupuotes.

Pavasarį iš šio fondo islamistams pavyko pasigrobti 94 000 eurų, – bent jau tokią sumą tada nurodė Berlyno dienraštis „Tagesspiegel“.

Dabar bendra islamistų padarytos žalos suma siekia milijoną eurų, – remdamasis teisėsaugos tarnybų duomenimis, informavo „Welt am Sonntag“.

250 000 eurų pavyko surasti per kratas, kurias valstybinė kriminalinės policijos tarnyba (LKA) pastaraisiais mėnesiais atliko keletoje Berlyno mečečių, mečečių asociacijų biurų bei privačiuose butuose.

Šalies gyventojams, dėl užsitęsusių karantino suvaržymų atsidūrusiems ties egzistencine išgyvenimo riba, tokie įžūlūs valstybės apiplėšinėjimo atvejai – nelyginant smūgis į veidą, – reaguodamas į „Welt am Sonntag“ paskelbtą informaciją, komentavo žurnalo „Focus“ autorius Göranas Schattaueris.

Vokietija, anot jo, „yra valstybė, kuri iš savo piliečių efektyviai ir be nuolaidų išsireikalauja mokesčius ir rinkliavas. Tačiau tiems patiems piliečiams atsidūrus bėdoje, valstybė nesugeba finansiškai jiems padėti, nepatirdama akivaizdžių nesėkmių.“

Valstybė praranda svarbiausią kapitalą – piliečių pasitikėjimą

Vokietijos ūkio ministras Peteris Altmaieris (CDU), teisindamasis dėl vėluojančios finansinės pagalbos firmoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, aiškinosi, esą, kruopštus paraiškų finansinei pagalbai gauti tikrinimas reikalauja daug laiko. Dabar, į viešumą iškilus skandalingai informacijai apie sukčių pasigrobtas milžiniškas sumas, toks ministro teisinimasis, pasak G. Schattauerio, „skamba kaip pigus išsisukinėjimas“.

Iš koronaviruso fondo mėgino pasipelnyti ne vien islamistai. Kaip nurodo „Welt am Sonntag“, šešiolikoje federalinių žemių kriminalistinių tarnybų bei muitinei priklausančioje Financial Intelligence Unit šiuo metu pradėta apie 25 400 šio tipo bylų. Pagal dabartinius tyrimo duomenis, sukčiai, pateikę klaidingą informaciją, sugebėjo pasigrobti „didžiulę, šimtais milijonų eurų skaičiuojamą sumą“.

Karantino suvaržymai skaudžiai smogė verslo atstovams, – anot Vokietijos ekonominių tyrimų instituto (DIW) prezidento Marcelo Fratzscherio, reikia klausti „ne ar sulauksim įmonių bankrotų bangos, o kada jos sulauksim“.

Valstybės ūkį kuriantiems ir palaikantiems piliečiams juo skaudžiau žinoti, kad pinigai iš koronaviruso paramos fondo tekėjo ne jiems, o visuomenės pamatus ardantiems islamistams. Taip prarandami ne tik pinigai, bet ir svarbiausias valstybės kapitalas – piliečių pasitikėjimas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (188)