Baltųjų rūmų padėjėjai penktadienį paprašė papildomos informacijos apie G. Haspel vaidmenį dabar jau nebevykdomoje CŽA programoje, kai po 2001 metų rugsėjo 11-osios teroro atakų sučiupti įtariamieji būdavo kvočiami naudojant metodus, daugelio prilyginamus kankinimams.
Posėdį dėl G. Haspel kandidatūros patvirtinimo planuojama surengti trečiadienį. Pareigūnai sakė, kad jai buvo pasiūlyta paskelbti apie savo pasitraukimą maždaug tuo metu.
Pasak šaltinių, pageidavusių neviešinti jų vardų, G. Haspel, šiuo metu laikinai einanti CŽA direktorės pareigas, buvo patikinta, kad jos kandidatūra tebegalioja ir nebus atšaukta.
Šią žinią sekmadienį pirmasis paskelbė dienraštis „The Washington Post“.
G. Haspel turėtų tapti pirmąja moterimi, užėmusia CŽA vadovo postą. Ji taip pat yra pirmoji per kelis dešimtmečius CŽA operacijų karjeros pareigūnė, pasiūlyta vadovauti šiai tarnybai. Beveik visas ankstesnis jos darbas lieka įslaptintas.
Tačiau demokratai sako, kad G. Haspel turėtų būti diskvalifikuota, nes ji vadovavo slaptam sulaikymo centru Tailande, kur du įtariami teroristai buvo kvočiami imituojant skandinimą.
Pastarosiomis savaitėmis G. Haspel sakė įstatymų leidėjams, kad tvirtai priešintųsi bet kokiems mėginimams atnaujinti šią kontroversišką sulaikymo ir tardymo programą, penktadienį naujienų agentūrai „The Associated Press“ sakė minėti administracijos pareigūnai. Tikėtina, kad ji šią poziciją viešai pakartos šią savaitę.
Pasak vieno pareigūno, G. Haspel numano, kad ją gali ištikti toks pats likimas kaip ir veteranų reikalų sekretoriumi nesėkmingai siūlytą kandidatą Ronny Jacksoną, ir kad bus imtasi traukti į viešumą nešvarius CŽA darbus.
Laikinąja CŽA vadove ji buvo paskirta praeitą mėnesį, ankstesnį agentūros direktorių Mike'ą Pompeo prisaikdinus valstybės sekretoriumis.
Po G. Haspel pateikto pasiūlymo atsisakyti šių pareigų Baltųjų rūmų padėjėjai stengėsi ją patikinti, kad prezidentas tebepalaiko jos kandidatūrą.
Kaip ir skiriant kitus pareigūnus, šiame procese iškilo kliūčių, bet jis juda toliau, sakė padėtį išmanantis trečias administracijos pareigūnas.
G. Haspel pokalbiai su senatoriais tęsis prieš trečiadienį vyksiantį Senato žvalgybos komiteto posėdį dėl jos kandidatūros patvirtinimo ir vėlesnio visų Senato narių balsavimo.
Be to, CŽA perdavė Senatui medžiagos, kurios dalis yra įslaptinta, kada įstatymų leidėjai geriau susipažintų ne vien su G. Haspel darbu Kovos su terorizmu centre, prižiūrėjusiame šiurkščių kvotų programą, bet ir kitus 33 metus trukusios jos karjeros aspektus, įskaitant ilgiau kaip 30 metų trukusį darbą su priedanga.
Tvirtą palaikymą šiai kandidatei išsakė buvę žvalgybos, diplomatijos, kariuomenės ir nacionalinio saugumo pareigūnai, gyrę G. Haspel darbą žvalgyboje.
Tarp jos priešininkų – tokios organizacijos kaip Amerikos pilietinių laisvių sąjunga (ACLU), teigianti, kad G. Haspel turėjo pasipriešinti ankstesniems žmogaus teises pažeidžiantiems tardymo metodams.
Baltųjų rūmų atstovas Rajas Shahas sekmadienį tvirtino, kad G. Haspel yra labai kvalifikuota kandidatė.
„Jos paskyrimo nesužlugdys partijų kritikai, susivieniję su ACLU dėl CŽA dėl (klausimo), kaip turi būti užtikrinamas Amerikos žmonių saugumas“, – sakė jis.