Šis pranešimas pasirodė po to, kai penktadienį devynios NATO rytinio flango valstybės paragino aljansą sustiprinti savo kariuomenės pajėgas regione.
Praėjusiais metais, nepaisant aršių Rusijos prieštaravimų, Norvegijos centrinėje dalyje esančiame Vernese buvo dislokuota 330 JAV jūrų pėstininkų.
Oslas sako dabar norintis padidinti jų skaičių iki 700 ir perkelti karius labiau į šiaurę prie Stermueno, esančio už 420 kilometrų nuo Rusijos.
Taip pat planuojama peržiūrėti JAV karių dislokavimo sutartį, pratęsiant ją penkerių metų laikotarpiui.
„NATO gynyba priklauso nuo mūsų NATO sąjungininkų paramos, kaip ir daugelio kitų NATO šalių atveju“, – sakoma gynybos ministro Franko Bakke-Jenseno pareiškime.
„Tam, kad ši parama būtų efektinga krizės ir karo atveju, mes esame visiškai priklausomi nuo bendrų mokymų ir pratybų taikos metu“, – pridūrė jis.
Bulgarija, Čekija, Estija, Vengrija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija ir Slovakija penktadienį paragino NATO apsvarstyti galimybę sustiprinti kariuomenės buvimą regione kitą mėnesį įvyksiančiame aljanso viršūnių susitikime Briuselyje.
Pasak Vidurio ir Rytų Europos šalių grupės, būtina stiprinti dabartines NATO sausumos pajėgas, didinant oro ir jūrų gynybinius pajėgumus.
Nerimas rytinėse NATO šalyse dėl Maskvos veiksmų ypač išaugo 2014 metais, kai Rusija aneksavo Krymo pusiasalį.
Pernai kiekvienoje Baltijos šalyje ir Lenkijoje buvo dislokuoti tarptautiniai NATO batalionai, tačiau Vidurio ir Rytų Europos valstybės sako, kad to negana.
Nors antradienį su Rusijos ambasada Osle susisiekti nepavyko, pernai ji ne kartą kritikavo JAV karių dislokavimą Norvegijoje.
Norvegijos užsienio reikalų ministrė Ine Marie Eriksen Soreide sakė, kad jeigu naujų pajėgų dislokavimas įvyks, jis „visvien vyks per pagarbų atstumą nuo Rusijos sienos“.
„Bet nematome jokios rimtos priežasties, kodėl Rusija turėtų reaguoti. Nors mes ir tikimės, kad ji sureaguos ir šį kartą, nes visada taip būna, kai vyksta bendros karinės pratybos ir mokymai“, – kalbėjo ministrė.
Prieš įstodama į NATO 1949 metais Norvegija pasistengė sumažinti Maskvos nuogąstavimus, pasižadėjusi nedislokuoti užsienio kovinių pajėgų savo teritorijoje, kol šalis nebus užpulta arba nejaus galimos atakos grėsmės.
Šis įsipareigojimas vėliau buvo kiek pakeistas, kad užsienio kariai galėtų atvykti į Norvegiją dalyvauti pratybose.
Norvegijos vyriausybė tvirtina, kad NATO kariai nuolat dalyvauja pratybose šioje šalyje ir dislokavimas su rotacija nėra tas pats kaip nuolatinės JAV bazės atidarymas.