Tik prieš šešerius metus Norvegijos politikai nusprendė, kad Rusija nebekelia jokios grėsmes, todėl galima parduoti itin slaptą povandeninę bazę pavadinimu „Olavsvern“. Ši bazė buvo paslėpta kalnuotoje teritorijoje ir aprūpinta pačia pažangiausia elektronine įranga. Slapta povandeninė bazė buvo įrengta šalia mažo Ramfjord miestelio, kuris įsikūręs visai netoli Norvegijos ir Rusijos sienos, rašo „Newsweek“.
„Mūsų karinis ir civilinis pasirengimas labai susilpnėjo“,– teigia Norvegijos gynybos asociacijos prezidentė Anne-Margrethe Bollmann. „Infrastruktūra buvo uždaryta, rezervo galimybės sumažintos, parengties planai užmiršti. „Olavsvern“ yra puikus pavyzdys to, kas buvo prarasta ir, kaip vėliau tapo aišku, tai nebuvo geras sprendimas“,– sakė Norvegijos gynybos asociacijos prezidentė Anne-Margrethe Bollmann.
A.M. Bollmann įsitikinusi, kad NATO aljanso būvimas Norvegijos šiaurėje yra labai svarbus dabartinės geopolitinės situacijos kontekste. Tokią nuomonę išsakė ir kiti Norvegijos gynybos pareigūnai.
„Ukrainos krizė parodė, kad turime skirti didesnį dėmesį veiksmams, kurie vykdomi mūsų strateginėse teritorijose“,– teigia Norvegijos gynybos ministras Eriksen Soreide ir pridūrė, kad „Mums reikia NATO, kuris suvokia, kaip suvaldyti regionines teritorijas“.
Kovo 16 d. V. Putinas surengė šalies Šiaurės laivyno kovinės parengties pratybas Rusijos šiaurinėje Arkties dalyje. Toks Rusijos žingsnis suprantamas kaip atsakas į neseniai Norvegijos surengtas karines pratybas tolimojoje šiaurėje. Tai buvo didžiausios pastarojo meto karinės pratybos.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu teigė, kad įsakymas buvo įvykdytas paties Rusijos prezidentu nurodymu. V. Putinas per dešimtmetį pažadėjo skirti daugiau nei 21 trilijoną rublių (315,52 mlrd. eurų) Rusijos karinės galios rekonstravimui.
Iš pradžių „Olavsvern“ povandeninė bazė buvo parduota, o vėliau savininkas ją išnuomojo Rusijai. Vyriausybė paskelbė apie šios karinės bazės pardavimą „finn.no“ puslapyje, kuris vadinamas Norvegiškuoju „ebay“. Nors vyriausybė tikėjosi už šią karinę bazę gauti ne mažiau nei 105 milijonus kronų (12,1 mln. eurų), „Olavsvern“ buvo parduota vietiniam verslininkui Gunnar Wilhelmsen už 38, 1 milijonų kronų (4,4 mln. eurų).
Didžiausiam Norvegijos ir NATO pareigūnų susirūpinimui, verslininkas šią povandeninę bazę išnuomojo Rusijos laivynai, kuriame Rusija išbando savo eksperimentinius laivus. Verslininkas, kuris iš Norvegijos vyriausybės nusipirko šią povandeninę bazę neatsakė į žurnalistų prašymus susitikti.
Norvegijos ekspertai teigia, kad Rusijos laivynas Norvegijos Šiaurėje yra rimta grėsmė saugumui.
„Rusijos eksperimentiniai laivai sudaro didelę dalį Rusijos vyriausybės jūros galios“,– teigia buvęs Švedijos karinių jūrų laivyno vadas Göran Frisk. „Rusijos jūrų pėstininkų didžiausia užduotis yra užtikrinti, kad šalies branduoliniai povandeniniai laivai galėtų laisvai judėti pasaulio vandenynuose. Rusijos eksperimentiniai laivai yra rimtas reikalas, nesuvokiama, kaip Norvegijos vyriausybė galėjo tai leisti“,– pridūrė Švedijos ekspertas.
Remiantis eksperto nuomone, Rusija šalia Švedijos, Suomijos ir Norvegijos pakrančių taip pat naudoja mini povandeninius laivus, skirtus žvalgybai ir pasirengimui karui, kai būtina ištirti jūros dugną ir hidrografines sąlygas.
Kaip teigia Norvegijos Tromsø regiono, kuriame įsikūrusi „Olavsvern“ karinė bazė, atstovas parlamente Øyvind Korsberg, šis objektas buvo strategiškai svarbus Norvegijos suverenitetui išlaikyti.
„Olavsvern“ buvo strategiškai svarbus Norvegijos ir NATO gynybos šiaurėje objektas. Gaila, kad kol mūsų kaimynas šiaurėje didina savo karinius pajėgumus, mes elgiamės priešingai“ ,– sakė Ø. Korsberg.
Nors Norvegijos vyriausybės atstovai reiškia susirūpinimą dėl šios karines bazės likimo, vietiniai gyventojai savigraužos nejaučia ir netgi mano, kas šis sprendimas pasitarnaus vietinei bendruomenei.
„Mes tikimės, kad naujasis šeimininkas į šią karinę bazę atgabens kiek tik galima daugiau laivų, nes tai teigiamai atsilieps vietinei ekonomikai“,– teigia miestelio, kuriame įsikūrusi karinė bazė, meras Jens Johan Hjort. Nors apie karinę bazę anksčiau niekas nebuvo girdėjęs, miestelio meras įsitikinęs, kad „labai gerai, kad tokia infrastruktūra gali atnešti pelno“.
Kiti Norvegijos verslo atstovai taip pat išreiškė nuomonę, kad tokie svečiai Norvegijos teritorijoje negali gąsdinti ir Rusijos karinių laivų bruzdėjimas pašonėje atrodo natūralus reiškinys.
Net jeigu Norvegijos vyriausybė pareikštų norą susigrąžinti šią karinę jūrų bazę, ji negalėtų priversti vietinio verslininko, kuris ją įsigijo, to padaryti, nes savininko sprendimas būtų galutinis, kol kas lieka neaišku, ar naujasis „Olavsvern“ šeimininkas svarsto galimybę šį objektą parduoti.
