aA
Garsusis ekonomistas Josephas Stiglitzas atkreipia dėmesį į tris realiausią grėsmę keliančius veiksnius, būtent – didėjančią nelygybę, pakirstus demokratijos principus ir klimato kaitą.
Josephas Stiglitzas
© Reuters / Scanpix

Nobelio premiją pelniusio ekonomisto siunčiama žinutė tikrai turėtų priversti susimąstyti, rašo „The Guardian“ Australijos tarnybos korespondentas Garethas Hutchensas.

„Prieš 40 metų mano šalis buvo visiškai kitokia, – sako jis, – tačiau palyginti greitai ėmė ristis nuokalnėn. Manau, kad JAV vykstantys procesai galėtų būti reikšmingas pavyzdys kitoms šalims, kaip nereikia pernelyg pasitikėti institucijomis. Bijau, kad situacija JAV gali dar labiau pablogėti.“

Kitą savaitę J. Stiglitzas lankysis Australijoje. Garsusis ekonomistas, Kolumbijos universiteto profesorius 2018 metais apdovanotas Sidnėjaus taikos premija. Ji buvo skirta už vienos iš mūsų laikams aktualiausių viešųjų politinių diskusijų, kurios objektas – ekonominės nelygybės sukelta krizė, iniciavimą.

J. Stiglitzo autoritetas pripažįstamas dėl jo iškeltos ir aktualizuotos 1 procento koncepcijos – teorijos, teigiančios, kad 1 proc. sudarantis aukščiausias amerikiečių visuomenės sluoksnis pastaraisiais dešimtmečiais įgijo pernelyg daug politinių galių ir tiek suklestėjo (veikdamas rinkėjus, vykdydamas rinkimų machinacijas ir darydamas įtaką pinigais), kad šalies ekonomika ėmė strigti, o demokratija atsidūrė pavojuje.

2011 metais, praėjus vos dvejiems Baracko Obamos pirmosios prezidentavimo kadencijos metams, jis perspėjo, kad politiniai neramumai, tuo metu krėtę tokias šalis kaip Egiptas, Tunisas, Libija, Jemenas ir Bahreinas, vieną dieną gali sulaukti atgarsio ir JAV – tik kiek kitokia, amerikiečiams priimtina forma. Dar tais pačiais metais Manhatano finansų rajone įvyko protestas „Užimk Volstritą“ („Occupy Wall Street“).

2012 metais pasirodžiusioje ir bestseleriu tapusioje savo knygoje „The Price of Inequality“ (Nelygybės kaina) J. Stiglitzas išsamiai aiškina, kaip su didėjančiu pagreičiu vyksta amerikiečių visuomenės susiskaldymas. Jis griežtai tvirtina, kad didžiulė nelygybė JAV randasi dėl konkrečių šalies vadovų pasirinkimų ir yra jų vykdomų strategijų, priimamų įstatymų bei reglamentų pasekmė.

Trumpo gerbėjai
Trumpo gerbėjai
© Reuters / Scanpix

Šį mėnesį žurnale „Scientific American“ paskelbtoje publikacijoje J. Stiglitzas dėsto, kad per 40 pastarųjų metų nelygybė tiek išaugo, jog ėmė kelti rimtą pavojų JAV demokratijai.

„Nors 0,1 proc. sudarančiam aukščiausiam visuomenės sluoksniui tenkanti pajamų dalis daugiau nei keturiskart padidėjo, o 1 proc. visuomenės pajamos beveik padvigubėjo, 90 proc. visuomenės pajamos, deja, sumažėjo“, – rašo ekonomistas.

„Mažiausios algos, pakoreguotos dėl infliacijos, yra beveik tokios pat, kokios buvo prieš maždaug 60 metų. Turto paskirstymas – dar netolygesnis“, – konstatuoja profesorius.

„Nors vis daugiau šalies piliečių ima suprasti, kodėl ekonominio progreso vaisiai paskirstomi taip netolygiai, kyla vis didesnė grėsmė, kad jie ims tikėti demagogais, norinčiais dėl šalies problemų apkaltinti kitus ir dalijančiais melagingus pažadus suardyti ydingą sistemą“, – teigia J. Stiglitzas.

Trumpo remėjos plakatas
Trumpo remėjos plakatas
© AP / Scanpix

„Nuojauta apie tai, kas gali nutikti, persekioja jau dabar. Situacija gali dar pablogėti“, – mano J. Stiglitzas.

Kalbinamas „Guardian Australia“ žurnalisto, profesorius paminėjo, kad jo šalis gali daug ko pasimokyti iš JAV.

„Viena iš priežasčių, kodėl ėmiausi rašyti „The Price of Inequality“, buvo noras perspėti kitas šalis“, – sakė jis.

„Kai kurios jėgos, ardančios tai, ką aš pavadinčiau socialine tvarka, <...> tie trumparegiai, priskiriami tam 1 proc., žino, kad tai, ko jie nori, yra visiškai priešinga veiksmingą demokratiją užtikrinančioms sąlygoms“, – tvirtina J. Stiglitzas.

„Daugelis amerikiečių nori, kad būtų pakeltas minimalus atlyginimas, nori, kad būtų įvesta ginklų kontrolė, kad taptų prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos, sugriežtinti finansus reguliuojantys įstatymai. Kaip rodo apklausos, šiems klausimams prioritetą teikia 75 proc. ar net daugiau piliečių. Deja, mūsų demokratija tokių galimybių suteikti nepajėgi“, – sako J. Stiglitzas.

„Kitoje barikadų pusėje esantys asmenys, norėdami užgniaužti akivaizdžios daugumos valią, turi žlugdyti demokratiją, ir jie ją žlugdo skatindami socialinį pasyvumą ir bejėgiškumą“, – teigia J. Stiglitzas.

Josephas Stiglitzas
Josephas Stiglitzas
© AFP/Scanpix

Pasak J. Stiglitzo, po Antrojo pasaulinio karo politikai siekė įgyvendinti kartu kovojusios darnios bendruomenės viziją, norėjo, kad visuomenėje kuo greičiai įsivyrautų lygybė. Septintajame praeito amžiaus dešimtmetyje šis siekis buvo papildytas reikalavimais įtvirtinti teisingumą rasinės, socialinės ir lyčių lygybės klausimais, kad dar labiau susilpnėtų ilgą laiką visuomenę skaidžiusios jėgos.

„Žvelgiant iš plačios istorinės perspektyvos, galima pamatyti, kad tai buvo tęstinis procesas, prasidėjęs išgyvendinus feodalizmą ir paveldimų privilegijų tradiciją, o tada žingsnis po žingsnio vedęs prie efektyvesnės socialinio teisingumo sistemos. Tokia tad buvo mūsų vizija, neatsiejama nuo kovos už pilietines teises“, – dėsto J. Stiglitzas.

Deja, Donaldo Trumpo išrinkimas JAV prezidentu ir respublikonų noras dar labiau padidinti ekonominę nelygybę reiškia tik tiek, kad seniai įgalinta socialinė lygybė bus dar labiau ardoma.

„Išsirinkome D. Trumpą – mizoginiškų, rasistinių pažiūrų fanatiką. Jis atvirai siekia šio tikslo. O daugumą sudarantys respublikonai balsuoja už mokesčių įstatymą, dėl kurio dar labiau išryškės nelygybė ir dar daugiau žmonių neteks draudimo teikiamos apsaugos. Visa tai dar labiau ardo socialinę lygybę ir atitolina senąją viziją“, – įsitikinęs profesorius.

Donaldas Trumpas
Donaldas Trumpas
© Reuters / Scanpix

J. Stiglitzas pažadėjo, kad savo nuomone šiais klausimais jis būtinai pasidalys atvykęs į Australiją. Profesorius taip pat ketina kalbėti apie klimato kaitos keliamas problemas ir savo nuostatas šiuo klausimu pavadino griežčiausia kapitalistinės sistemos kritika.

„Tai primena vieną iš Jaredo Diamondo pasakojimų apie Velykų salas. Žmonės jose nukirto paskutinį medį ir atsidūrė tokioje padėtyje, kad negalėjo nusiirti iki kokios nors kitos salos. Taip jie sužlugdė savo ateitį“ – sako J. Stiglitzas.

„Mes elgiamės taip pat. Problemos mastas – neįsivaizduojamas. O svarbiausia, kad, kaip parodė kai kurie mano atlikti tyrimai, kaina, kurią visuomenei tektų sumokėti sprendžiant šią problemą, yra minimali – ne daugiau kaip 2 proc. BVP, o nuostoliai, kuriuos tektų patirti jos nesprendžiant, būtų milžiniški“, – sako J. Stiglitzas.

Anot jo, bet kuri tinkamai funkcionuojanti visuomenė turėtų mąstyti apie poreikį eliminuoti klimato kaitos keliamą grėsmę.

„Ypač todėl, kad tai darant gali būti skatinama ekonomika“, – pridūrė jis.

Australijoje profesoriui J. Stiglitzui bus įteikta Sidnėjaus taikos premija. Premijos teikimo ceremonija vyks lapkričio 15 d. Sidnėjuje, kur profesorius skaitys paskaitą. Lapkričio 14 d. jis sakys kalbą Kanberos nacionaliniame spaudos klube, o lapkričio 19 d. – Melburne.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Svarbiausias metų sprendimas: valstiečiai savo valdžią pastatė ant kortos (212)

Seime valdantieji antradienį tikisi priimti rekordinį kitų metų biudžetą. Nuo pirminių...

Britanija, pripažink. Vokiškos maisto prekių parduotuvės tau prie širdies (20)

Maisto prekių parduotuvėje „ Aldi “, žvelgiančioje į gruoblėtą Kento pakrantę...

Sumaištis Prancūzijoje: Maskva grįžta ir gali smogti daug taikliau (47)

Emmanuelis Macronas sėkmingai išsisuko nuo kibernetinių atakų ir melagingų pranešimų, kurie...

Nauja mįslė Grafininos dingimo byloje: artimieji sulaukė keisto ženklo iš pačios Sandros? (43)

Mįslingomis aplinkybėmis dingusi Sandra Grafinina iki šiol nėra rasta. Kol kas vieninteliu...

Lietuvoje parduodamą „Volkswagen“ apžiūrėję ukrainiečiai pakraupo – tokiu nevažinėtų nė už ką (51)

Tai, kad Ukrainos ir aplinkinių Rytų šalių vairuotojai mielai superka Lietuvoje esančius...

Švietimui skiria milijonus, bet moksleivių rezultatai liūdina: pirštu beda į mažas mokyklas (73)

Pinigų skiriama vis daugiau, tačiau moksleivių pasiekimai – nė iš vietos. Taip galima...

Statkevičiui nepatiko Julijos Janus kritika, tad šis rėžė atgal: stora esi, bulvės veidu ir kugelio smegenim (1258)

Šeštadienio vakarą mados kūrėja Julija Janus išreiškė savo nuomonę apie lapkričio mėnesį...

Emocinga eros pabaiga: LeBronas ir Wade‘as Los Andžele stojo į paskutinę tarpusavio dvikovą

NBA pirmenybėse šią naktį buvo užfiksuota istorinė akimirka. Dukart čempionų titulą Majamio...

Dėl pūslelinės paralyžiavo veidą: gydytojos patarė, kaip gydant nesuklysti (8)

DELFI skaitytoja pasidalijo patirtimi, norėdama įspėti kitus: burnoje išdygusios puslelinės ji...