Susirėmimas įvyko intensyvėjant smurtui kaimo vietovėse, dažnai apimančiam galvijų vogimą, plėšimus ir grobimus.

„Krūmuose rasti 45 lavonai. Banditai persekiojo gyventojus, kurie juos įveikę mobilizavosi ginti kaimo“, – sakė vienas kovotojas, kuris baimindamasis keršto prašė neskelbti jo pavardės.

„Tarp žuvusiųjų yra vaikų, kuriuos tėvai paliko per užpuolimą“ Gvaskos kaime Kadūnos valstijoje, sakė šaltinis.

„Užpuolikai aiškiai buvo ginkluoti banditai iš kaimyninės Zamfaros valstijos, kurie terorizavo Birnin Gvario rajoną“, – pridūrė jis.

Kadūnos valstijos policijos viršininkas Austinas Iwaras patvirtino užpuolimo faktą ir sakė: „Prasiveržė smurtas tarp kovotojų grupuočių, kurios yra labai galingos, ir banditų.“

Jis negalėjo pasakyti, kas yra žuvusieji, tik nurodė: „Kol kas žinome tik tiek, kad vakar buvo palaidoti 12 žmonių, o šiandien – 33.“

Minėtas kovotojas sakė, kad banditai užpuolė šeštadienį maždaug 14 val. 30 min. vietos (16 val. 30 min. Lietuvos) laiku ir laikėsi tris valandas, o paskui atsitraukė į savo bazę Zamfaros miškuose.

„Jie sudegino daug namų“, – pridūrė jis.

Praėjusią savaitę Zamfaroje per užsitęsusius galvijų vagių ir vietos civilių junginio susirėmimus žuvo 13 žmonių.

Paminėti išpuoliai akcentuoja Nigerijos grėsmių saugumui įvairovę ir didelę apkrovą armijai bei saugumo pajėgoms.

Kaimo bendruomenės Zamfaroje kelerius metus buvo apsiaustos galvijų vagių ir žmonių grobėjų gaujų, kurios puldinėdavo piemenų bendruomenes, žudydavo žmones, plėšdavo ir degindavo namus.

Norėdami apsiginti kaimai ir piemenys formuoja kovotojų grupes, bet ir jos dažnai kaltinamos žudymu be teismo ir nepabaigiamų keršto atakų provokavimu.

Be šio intensyvėjančio smurto Nigerija susiduria su saugumo krize klajokliams piemenims ir sėsliems ūkininkams kovojant dėl žemės bei išteklių.

Nigerijos prezidentas Muhammadu Buhari buvo kritikuojamas už nesugebėjimą pažaboti smurto, kuris tampa svarbiu klausimu prieš 2019 metais numatomus prezidento rinkimus.

Armija ir policija šalies šiaurėje kovoja su „Boko Haram“ džihadistais, naftos turtinguose pietuose – su kovotojais ir piratais, rytuose – su rusenančiu separatistų judėjimu, o didžiuliame centriniame regione – su kruvinu konfliktu tarp piemenų ir ūkininkų.