Panašu, kad ilgą sąrašą žmonių, prakeikusių tą dieną, kai trauktis pasiryžusiai Jungtinei Karalystei visgi buvo leista dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, papildė dar 27 pavardės. Gegužę Europos Sąjungos piliečiai į Europos Parlamentą išrinko 751 parlamentarą – ir dar 27, kurie galės imtis darbo tik tada, kai (arba jei) pagaliau įvyks „Brexit“.
„Labai keista situacija. Niekas nežino, kuo viskas baigsis. Gali tekti laukti penkerius metus, gali – vos kelis mėnesius“, – sako Linea Søgaard-Lidell iš liberalios Danijos partijos „Venstre“. Ji – vienintelė papildoma šalies „Brexit“ atvejo parlamentarė.
Jeigu „Brexit“, kaip kad buvo planuota, būtų įvykęs kovo pabaigoje, naujasis Europos Parlamentas jau būtų atsisveikinęs su 73 parlamentarais iš Jungtinės Karalystės. Įvykus „Brexit“, planuojama 27 britams iki tol priklausiusius mandatus išdalinti keturiolikai Europos Sąjungos valstybių narių, kurių interesai šiuo metu ginami nepakankamai. Likę mandatai liks rezerve – galimai bloko plėtrai.
Paskutinę akimirką Jungtinės Karalystės narystę pratęsus iki spalio galo, aritmetiką teko kiek pakeisti. Užuot sumažinęs bendrą europarlamentarų skaičių ir pasidalijęs britų mandatus, Europos Parlamentas nusprendė naujai kadencijai pasilikti toks, koks buvo iki tol. Tai reiškia, kad dalis į Europos Parlamentą išrinktų asmenų atsidūrė savotiškoje aklavietėje – jie savo darbų Parlamente negali pradėti tol, kol iš Sąjungos nepasitrauks britai.
L. Søgaard-Lidell pergalės rinkimuose atveju planavo į Briuselį keltis kartu su savo vaikinu. „Tai turės didelę įtaką ne tik mano profesinei karjerai, bet ir asmeniniam gyvenimui“, – sako moteris.
Kiti rezerve atsidūrę europarlametarai neslepia pasipiktinimo, kad Europos Sąjunga leido susiklostyti tokiai situacijai. „Europa turi padėti tašką šioje groteskiškoje situacijoje; tai Europa, kuriai atėjo galas“, – sako buvęs Italijos ministras Sandro Gozi, kuris į Europos Parlamentą buvo išrinktas Prancūzijoje kartu su Emmanuelio Macrono politine jėga „La République en Marche“.
Nors jis pats ir pasisako prieš „Brexit“, S. Gozi meta kaltinimų Europos Vadovų Tarybai dėl prasto sprendimo leisti Jungtinei Karalystei dar kartą nukelti „Brexit“ atomazgą. „Būčiau labai laimingas, jeigu Jungtinė Karalystė nuspręstų pasilikti ar prisijungtų iš naujo, tačiau ir toliau situaciją vilkinti ir po spalio 31 dienos būtų absurdiška“, – sako jis.
Tai reiškia, kad S. Gozi ir kiti „Brexit“ laukiantys išrinktieji parlamentarai yra atsidūrę labai keistoje situacijoje: jų mandatas tiesiogiai susijęs su tuo, kam jie absoliučiai nepritaria.
Politinės jėgos „Fianna Fáil“ atstovas Barry Andrewsas, mandatą iškovojęs Dubline, mielai rinktųsi taip ir neaktyvuoti savo mandato Europos Parlamente, jeigu tik tai reikštų, kad Jungtinė Karalystė pasilieka Europos Sąjungoje.
„Aš nuoširdžiai viliuosi, kad „Brexit“ niekada taip ir nevirs tikrove. Airiją „Brexit“ paveiks labiausiai iš visų Europos Sąjungos valstybių narių. Akivaizdu, kad mano pergalė labai keista, ši situacija neturi precedento“, – pripažįsta politikas.
L. Søgaard-Lidell sako esanti nusivylusi savo pačios situacija, bet viliasi, kad „viskas tik į gerą“, jeigu britai visgi nuspręstų pasilikti Europos Sąjungoje. S. Gozi priduria: „Būčiau labai laimingas kaip europietis, net jeigu man tektų ir ilgiau palaukti mandato Europos Parlamente, jeigu jie atsisakytų 50-ojo straipsnio“.
Nepaisant to, Marine Le Pen radikaliosios dešinės politinės jėgos „National Rally“ Prancūzijoje narys Jeanas Linas Lacapelle situaciją vertina gana ramiai – galbūt todėl, nes mano, kad „Brexit“ turi įvykti. „Gerbiu žmonių sprendimą“, – sako jis.
„Ar bus „Brexit“, ar nebus... Nėra jokios tragedijos, jokio streso, jokių esminių problemų. Ir toliau aktyviai dalyvausiu politikoje“, – deklaruoja jis.
Tiek S. Gozi, tiek B. Andrewsas pabrėžia: teisiškai savo šalyse jie buvo išrinkti. „Aš turiu Dublino žmonių man patikėtą mandatą“, – akcentuoja B. Andrewsas.
Nepaisant to, Europos Parlamento atstovai spaudai tvirtina, kad tarp žemės ir dangaus pakibę 27 mandatai, kol neįvyko „Brexit“, „neturi jokio specialaus statuso“. Kitaip tariant, žvelgiant pro Europos Sąjungos prizmę, nors ir gavo mandatą per Europos Parlamento rinkimus, kol britai oficialiai nepasitraukė, šie asmenys – viso labo paprasti piliečiai.
S. Gozi tokiose situacijoje atsidūrusius rinkimų nugalėtojus pavadino „šaldytais parlamentarais“. „Jaučiuosi kaip šaldyta žuvis. Meldžiuosi, kad britiška vasara ištirpdytų ledus“, – šypsosi jis.