Balistinių raketų povandeniniuose laivuose tarnaujantys jūreiviai būdami po vandeniu negauna blogų žinių. Tai – įprasta praktika, skelbia AP. Vadai nori užtikrinti, kad pavaldinių dvasinei būklei nepakenktų jokia išorinio pasaulio informacija, pasakojo esami ir buvę karininkai, tarnavę Prancūzijos povandeniniuose laivuose, apginkluotuose branduolinėmis raketomis.
Vadinasi, visų prieš koronavirusui paplintant pasaulyje uostus palikusių povandenių laivų kapitonai nuo įgulos narių greičiausiai slepia duomenis apie sparčiai didėjančią krizę.
„Jie nesužinos, – pareiškė į atsargą išėjęs admirolas Dominique’as Sallesas, 2003–2006 m. vadovavęs Prancūzijos balistinių raketų povandeninių laivų eskadrai. – Vyručiai turi būti visiškai pasiruošę atlikti misiją.“
Išskirtinio interviu „Associated Press“ metu admirolas sakė, kad povandeniniuose laivuose tarnaujantiems jūreiviams apie pandemiją veikiausiai bus pranešta tik grįžtant į uostą, per paskutines dvi misijos dienas.
„Esantiems jūroje nereikia žinoti tokių dalykų, – teigė D. Sallesas, kuris taip pat buvo Prancūzijos branduolinėmis raketomis apginkluoto povandeninio laivo „L’Inflexible“ kapitonas. – Manau, jog kapitonai tikrai yra informuoti, kas vyksta, bet vargu ar gauna visas smulkmenas.“
Prancūzijos karinis jūrų laivynas neatskleis, kas buvo ar nebuvo pranešta povandeninių laivų įguloms. Taip pat nepasakys, ar kuris nors iš keturių balistinių povandeninių laivų, turinčių 16 raketų, kurių kiekviena gali nešti šešias branduolines galvutes, iš uosto išplaukė prieš Prancūzijai paskelbiant nacionalinį karantiną kovo 17 d.
„Dėl didžiulio saugumo ir konfidencialumo lygio neįmanoma sužinoti, ar tų povandeninių laivų jūreiviams buvo atskleista informacija apie dabartinę situaciją šalyje ir pasaulyje“, – aiškino Prancūzijos karinio jūrų laivyno atstovas kapitonas leitenantas Olivier Ribardas.
Prancūzijai priklausančiuose povandeniniuose laivuose misijos trunka 60–70 dienų, o vienoje misijoje paprastai dalyvauja maždaug 110 įgulos narių. Taigi, vasario mėnesio pabaigoje išplaukęs povandeninis laivas parplauks tik balandžio pabaigoje. Tokiu atveju jūreiviai grįš į pandemijos pakeistą pasaulį.
Kovo 1 d. Prancūzijoje buvo tik 130 patvirtintų COVID-19 atvejų ir dvi mirtys, tačiau mažiau nei po mėnesio šie skaičiai gerokai išaugo: daugiau nei 2 600 aukų ir daugiau nei 40 tūkst. infekuotųjų.
Daugeliui žmonių naujasis koronavirusas sukelia švelnius arba vidutinio sunkumo simptomus, tokius kaip karščiavimas ir kosulys, kurie praeina per dvi tris savaites. Visgi kai kuriems užsikrėtusiesiems, ypač vyresnio amžiaus suaugusiesiems ar kitų sveikatos negalavimų turintiems pacientams, COVID-19 gali baigtis rimta liga, pavyzdžiui, plaučių uždegimu, ir net mirtimi.
Iš gelmių grįžusius jūreivius gali ištikti šokas.
„Jie nebus patyrę krizės pradžios, kaip mes, nebus susidūrę su baime ir karantinu. Žinoma, jūreiviai galiausiai sužinos pandemijos istoriją, bet tai bus su jais susijusi istorija“, – sakė ketverius metus balistinių raketų povandeniniame laive „Le Triomphant“ tarnavęs karo medicinos gydytojas.
Jis sutiko duoti interviu „Associated Press“ su sąlyga, jog straipsnyje bus nurodytas tik jo vardas ir laipsnis, kaip reikalauja jo kariuomenės šakos taisyklės.
„Bet kokie įvykiai, galintys paveikti ar pakeisti įgulos narių dvasinę būklę, nuo jų yra slepiami, – tvirtino vyriausiasis gydytojas Gabrielis. – Kadangi povandeniniuose laivuose nėra interneto, radijo ar televizijos, visas naujienas atstoja kapitono gauti pranešimai, o kapitonas gerai apsvarsto, kokią informaciją paviešinti.“
Gydytojas buvo po vandeniu 2012 m., kai islamo ekstremistas iš pradžių nužudė tris Prancūzijos desantininkus, o vėliau – rabiną ir jo du mažus sūnus, taip pat pačiupo aštuonerių metų amžiaus mergaitę ir šovė jai į galvą. Karininkas tik vėliau sužinojo apie išpuolius. „Kai kalbuosi su žmonėmis apie šią tragediją, jiems labai sunku tuo patikėti“, – sakė jis.
„Vienintelė vieta, kur iš tikrųjų esi atkirstas nuo visų informacijos šaltinių, yra po vandeniu, nes net kosminiame laive veikia radijas, televizija ir internetas“, – pabrėžė Gabrielis.
Kai 2004 m. keliuose Madrido traukiniuose sprogo bombos, D. Sallesas apie incidentus nepranešė jo vadovaujamos balistinių raketų povandeninių laivų eskadros jūreiviams.
Admirolo manymu, sunkiausia bus ateinančiomis savaitėmis iš uosto išplauksiančių povandeninių laivų įgulų nariams, nes jie žinos, kad mylimus žmones palieka siaučiant pandemijai ir, tikėtina, tebegaliojant karantinui. Prancūzijos vyriausybė jau kartą pratęsė įsakymą likti namuose (naujojo termino pabaiga – balandžio 15-oji) ir sakė galinti pratęsti ir vėl.
D. Sallesas spėjo, kad šios įgulos reguliariai gaus naujienas apie koronavirusą, tačiau apie mirusius artimuosius bus informuojamos tik povandeniniams laivams grįžtant į bazę „I’lle Longue“, esančią netoli Bresto, Bretanės pusiasalyje.
Į atsargą išėjęs admirolas buvo jūroje, kai mirė jo tėvas. Šią skaudžią žinią nuo jo slėpė iki pat 60 dienų trukmės misijos pabaigos.
„Kad ir koks rimtas įvykis nutiktų, povandeniniame laive esantis jūreivis ničnieko negali padaryti. Kadangi nieko negali padaryti, tai bus geriau, jeigu nieko ir nežinos, – samprotavo D. Sallesas. – Jie žino, kad nežinos, ir su tuo susitaiko. Tai tarnybos dalis.“