Kaip paaiškina BBC, šis mokymo centras buvo įkurtas dar 2007-aisiais ir yra skirtas ruošti Ukrainos kariuomenės daliniams, dalyvaujantiems taikos palaikymo misijose.

Be to, šiame centre dažnai dislokuojami ir užsienio kariai. NATO dokumente apie šį centrą pabrėžiama, kad pagrindinis įstaigos tikslas ruošti išminavimo ir saugumo operacijose dalyvaujančius Ukrainos ir kitų šalių karius.

Anot BBC reporterės Myroslavos Petsos, tai yra vienas iš dviejų centrų Ukrainoje, kur vykdomos tarptautinės karinės pratybos. Ji taip pat pažymi, kad centras yra už 25 km nuo Ukrainos sienos su Lenkija – NATO ir Europos Sąjungos teritorija.

Kaip skelbia „The Guardian“, šis mokymo centras jau ilgą laiką įtariai buvo stebimas Kremliaus, o rusų žiniasklaida anksčiau yra tvirtinusi, jog tai yra slapta NATO bazė Ukrainoje.

Anot pranešimo, tarptautinės bendruomenės pastangomis ši bazė pastaruoju metu buvo gerokai modernizuota, joje savo misijas atliko Ukrainos kariuomenę apmokyti padėdavę JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės ir Lietuvos kariai.

Rusijos pajėgos savaitgalį toliau lėtai veržėsi Kijevo link ir bombardavo civiles teritorijas kituose Ukrainos miestuose, didėjant nerimui dėl padėties blokuojamame pietrytiniame Mariupolio uostamiestyje, kur, anot pareigūnų, jau žuvo daugiau kaip 1,5 tūkst. žmonių.

Šeštadienį oro pavojaus sirenos gaudė virtinėje miestų, įskaitant sostinę Kyjivą, Odesą, Dniprą ir Charkivą, nurodė ukrainiečių žiniasklaida.

Praėjus dviem savaitėms nuo pasaulį sukrėtusio Maskvos sprendimo įsiveržti į Ukrainą Jungtinės Tautos ir kiti perspėjo, kad Rusija tikriausiai vykdo karo nusikaltimus prieš tokius miestus kaip Mariupolis, jau kelias dienas atakuojamas prezidento Vladimiro Putino pajėgų.

Laikantis žiemiškiems orams, gyventojai stengėsi ištrūkti iš Rusijos bombarduojamo uostamiesčio, likusio be vandens ir šildymo, taip pat mažėjant maisto produktų atsargoms. Padėtis Mariupolyje tapo „desperatiška“, perspėjo organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF).

Vašingtonas vasario 26 dieną patvirtino sprendimą pasiųsti Ukrainai 350 mln. dolerių (per 320 mln. eurų) vertės karinės įrangos. Šis paketas yra didžiausias per JAV istoriją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vis emocingiau ragino padėti jo šaliai, užpultai Rusijos vasario 24 dieną. Jis pagalbos prašė iš Vašingtono, Europos Sąjungos ir NATO.

Memorandume JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui) J. Bidenas nurodė išskirti „iki 200 mln. dolerių bendros vertės gynybos priemonių ir Gynybos departamento paslaugų, taip pat [užtikrinti] karinį apmokymą ir treniruotes, siekiant suteikti paramą Ukrainai“.

Rusija šeštadienį pareiškė, kad jos pajėgos gali pradėti taikytis į Vakarų ginkluotės siuntas Ukrainoje. Anot Maskvos, ginklus gabenančios kolonos būtų „teisėti taikiniai“.

Savaitgalio Rusijos praradimai: du sraigtasparniai, du naikintuvai, du bepiločiai

Esminiai sekmadienį ryte išplatinto Ukrainos generalinio štabo pranešimo akcentai:

Rusijos kariuomenė kariniams tikslams naudoja civilinę infrastruktūrą, dislokuoja dalinius ir įrangą didelės rizikos objektuose, apšaudo ir neteisėtai apieško civilius asmenis.

Turimi informacijos šaltiniai leidžia teigti, kad dauguma sužeistų Rusijos karių yra gydomi pietrytiniuose Baltarusijos regionuose įrengtuose medicinos centruose. Atlikti chirurginėms operacijoms ima trūkti kraujo.

Moralinė Rusijos kariuomenės būsena toliau prastėja, daugėja dezertyravimo ir atsisakymo vykdyti nurodymus atvejų.

Dėl patirtų nuostolių Rusijos kariuomenė yra priversta formuoti naujus dalinius. Manoma, kad į Ukrainos teritoriją bus permesta daugiau nei 1500 jūrų pėstininkų iš Petropavlovsko-Kamčiatkos ir Ramiojo vandenyno bazių.

Per paskutines keletą dienų Ukrainos kariuomenė sunaikino du Rusijos sraigtasparnius, numušė du naikintuvus ir du bepiločius įrenginius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Dalintis
Nuomonės