„Nord Stream 2 AG“ paraiška dujotiekio „Nord Stream 2“ atkarpai netaikyti reguliavimo taisyklių buvo atmesta“, – teigiama „Bundesnetzagentur“ praėjusį penktadienį paskelbtame pranešime, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.
Bendrovė „Nord Stream 2 AG“ tokią paraišką Vokietijos reguliuotojui pateikė šių metų sausio 10-ąją.
Anot „Interfax“, „Nord Stream 2 AG“ dėl tokio „Bundesnetzagentur“ sprendimo teiks apeliaciją Diuseldorfo teisme.
Pernai pavasarį priimtos ir įsigaliojusios ES dujų direktyvos pataisos skelbia, kad vamzdynų iš trečiųjų šalių atkarpoms ES šalių teritorijose, taip pat ir jų teritoriniuose vandenyse galioja tokie pat reikalavimai kaip ES vidaus dujotiekiams.
„Kai taisyklės įsigalios, „Nord Stream 2“ turės atitikti Vokietijos reguliavimo institucijos keliamus reikalavimus ir Europoje taikomas taisykles dėl atskyrimo, tinklo prieigos ir tarifų reguliavimo“, – nurodė Vokietijos federalinė tinklų agentūra „Bundesnetzagentur“.
Taigi problema akivaizdi, tačiau Rusijos dujų gigantas „Gazprom“, „Nord Stream 2“ akcininkas, dar gali priimti tam tikrus sprendimus.
Tenka kalbėti apie tris pagrindinius reikalavimus, kuriuos turės atitikti 1,2 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekis, kad juo, nepažeidžiant įstatymų, būtų galima tiekti dujas, kai tik statyba bus baigta.
Pirmiausia, dujotiekio operatorius turi atsisieti nuo dujų tiekėjų – tai vadinama veiklos rūšių atskyrimu. Antra, bet kuriam eksploatuoti dujotiekį norinčiam tiekėjui turi būti suteikta teisė ir galimybės tai daryti – tai vadinama prieigos trečiosioms šalims suteikimu. Ir, trečia, „Nord Stream 2“ tarifų metodika turės būti patvirtinta Vokietijos reguliavimo institucijos.
Dabar, kai „Nord Stream 2“ paraiška atmesta, bendrovei tenka susidurti su konkrečiais iššūkiais, kurių poveikis gali pasireikšti ir plačiau, rašo žurnalas „Politico“.
Sprendimas tęsti statybą, kol bus vykdomas teisinis nagrinėjimas
Pirmas galimas žingsnis – apskųsti sprendimą atmesti paraišką.
„Palauksime oficialaus sprendimo, o tada jį įvertinsime ir apsispręsime dėl tolesnių savo teisių gynimo veiksmų, įskaitant ir sprendimo apskundimą Vokietijos teismams, – sakė „Nord Stream 2“ atstovas spaudai Sebastianas Sassas. – Pateikti skundą galima per mėnesį nuo sprendimo paskelbimo.“
Yra ir kitų teisinių priemonių, kuriomis įmonė gali pasinaudoti.
Liepos mėnesį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT) įmonė pateikė ieškinį, kuriuo siekė, kad būtų anuliuoti Antrosios dujų direktyvos pakeitimai, kaip pagrindą nurodydama diskriminaciją ir kitas aplinkybes. Rugsėjį ji inicijavo arbitražo procedūrą prieš ES pagal Energetikos chartijos sutartį.
Vidutiniškai bylos nagrinėjimas ESTT užtrunka 20 mėnesių, vadinasi, šiuo atveju sprendimo derėtų laukti tik 2021 metų kovą, t. y. maždaug tuo metu, kai, pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, dujos galėtų pradėti tekėti, jei dujotiekio statyba būtų atnaujinta ir vyktų pagal grafiką. Visgi, kad nagrinėjimas vyktų taip, kaip tikimasi, „Nord Stream 2“ turi turėti tvirtą pagrindą pareikšti ieškinį.
Arbitražo procedūra paprastai užsitęsia 2–4 metus, bet gali trukti ir ilgiau. Rusijos įmonė nori išgirsti nutarimą, kad dujų direktyvos pakeitimai diskriminuoja „Nord Stream 2“ investuotojus, todėl tuos pakeitimus būtina pakoreguoti. Ji taip pat tikisi sulaukti kompensacinių išmokų.
Kol kas dėl tų bylų direktyvos galiojimas nebus atšauktas, tačiau jeigu „Gazprom“ laimės, taisyklėmis numatytos griežtos priemonės jai gali būti nepritaikytos, o patirta žala – kompensuota, rašo politico.eu.
Galimybė perleisti dujotiekio kontroliavimą
Vadovaujantis ES direktyva, jei nori tiekti dujas per „Nord Stream 2“, „Gazprom“ negali kontroliuoti šios infrastruktūros. Dabar Rusijos įmonė yra vienintelė projekto akcininkė, operatorė ir dujų tiekėja. Ką gi ji gali padaryti?
Ji gali apskritai parduoti dujotiekį arba likti jo savininke, bet leisti kitam subjektui užsiimti jo valdymu.
Viena vertus, „Gazprom“ galėtų likti dujotiekio savininke, bet visą jo valdymą perleisti vienai iš savo antrinių įmonių, pagrįsdama šį žingsnį atsiskyrimo įrodymais, formaliai reiškiančiais, kad taisyklės nepažeidžiamos, sakė Katia Jafimava, vyr. specialistė iš Oksfordo energetikos tyrimų instituto.
Kita vertus, anot jos, „Gazprom“ taip pat galėtų likti savininke, bet suformavusi naują perdavimo sistemos operatorių, priklausantį jos antrinei įmonei ir kuriam nors dabartiniam Europos operatoriui.
Galų gale, „Gazprom“ galėtų likti viso dujotiekio savininke ir valdyti Rusijos atkarpą, bet atsakomybę už paskutinius 54 kilometrus perleisti kuriam nors Europos perdavimo operatoriui.
Vis dėlto galutinis sprendimas, ar tokio tipo pakeitimų pakaktų, kad būtų galima teigti, jog taisyklių laikomasi, priklauso Vokietijos tinklų agentūrai „Bundesnetzagentur“.
„Jei įmonei „Gazprom“ ir toliau priklausys atkarpa nuo Rusijos pakrantės iki Vokietijos teritorinių vandenų ribos, bet atsiras jai pavaldi įmonė [kuriai priklausys paskutiniai 54 kilometrai], tai galės būti įvertinta kaip nukrypimas nuo atsiskyrimo taisyklių“, – pernai duodamas interviu portalui „Politico“ sakė Energetikos generalinio direktorato direktoriaus pavaduotojas Klausas Dieteris Borchardtas.
„Gazprom“, kaip eksporto monopolijos, vaidmens persvarstymas
Problema, su kuria susiduriama kalbant apie prieigos suteikimą trečiosioms šalims, yra ta, kad „Gazprom“ užima monopolinę poziciją Rusijos dujų eksporto rinkoje.
Jokiai Europos įmonei nėra racionalu mokėti už tai, kad jos dujos būtų nukreiptos į šiaurę, o tada sugrąžintos per „Nord Stream 2“.
Tokia padėtis gali paskatinti persvarstyti „Gazprom“ vaidmenį.
Konkurencija su „Gazprom“ Rusijoje tęsiasi nuo 1998 metų, o 2014-aisiais Sankt Peterburge, netoli nuo tos vietos, kurioje prasideda „Nord Stream 2“, buvo įsteigta dujų birža SPIMEX.
„Jei [Rusija] tikrai būtų suinteresuota tokio tipo plėtra ir norėtų leisti kitoms įmonėms konkuruoti su „Gazprom“ [eksporto srityje], ateityje galėtų atsirasti tam tikrų galimybių, – sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas. – Tačiau tai priklauso nuo Rusijos, o jos paveikti mes negalime.“
„Gazprom“ galėtų likti eksporto monopolija, tačiau pardavinėti savo dujas per įmonės elektroninę platformą, paskirstydama jas iš „Nord Stream 2“. Trečiosios šalys tokiu atveju galėtų mokėti už teisę naudotis „Nord Stream 2“.
„Reikalai, aišku, komplikuotųsi, tačiau nėra tokių sunkumų, kurių nebūtų įmanoma nugalėti“, – sakė energetikos įstatymų specialistas profesorius Kimas Talusas, dirbantis Rytų Suomijos ir Helsinkio universitetuose.
Teks ruoštis aukštesnėms kainoms
Jei Rusija bus priversta laikytis ES direktyvos, tai, pasak K. Taluso, galima tikėtis jos tiekiamų dujų kainų padidėjimo.
Visos tiekimo sutartys, kurių sąlygas „Gazprom“ buvo suderinusi prieš prasidedant projektui, turės būti atitinkamai pakoreguotos.
„Dėl šių veiksmų pakils „Gazprom“ dujų kaina ir su tuo galiausiai teks taikstytis vartotojams Europoje, tačiau kiti tiekėjai, pavyzdžiui, U.S. LNG, gali imti atrodyti patrauklesni“, – sakė K. Talusas.
Ar taikstytis su padidėjusia kaina siekiant nenukrypti nuo strateginių tikslų, ar pirkti pigiausias dujas norint sumažinti ekonomikai tenkančią naštą, pasak K. Taluso, yra du skirtingi klausimai.
Vokietijos tinklų tarifai irgi augs, nes „Bundesnetzagentur“ juos nustato atsižvelgdama į viso jos jurisdikcijai priklausančio dujotiekio, t. y. galutinės 54 kilometrų ilgio „Nord Stream 2“ atkarpos, kaštus.
Konkrečių skaičių reguliavimo institucija viešai dar nepaskelbė, tačiau, kaip rodo „Nord Stream 2“ užsakyta ir leidinyje „Handelsblatt“ pristatyta PwC analizė, papildomi mokesčiai, kuriais bus apdėti Vokietijos vartotojai, gali siekti 50 mln. eurų per metus.
Sprendimai kitų dujotiekių atžvilgiu gali būti kitokie
Nors pagrindiniu dujų direktyvos pakeitimų taikiniu turėjo tapti „Nord Stream 2“, įvestos taisyklės taikytinos ir kitiems į ES iš trečiųjų šalių nutiestiems dujotiekiams.
Ir per Italiją, ir per Ispaniją eina dujotiekiai, kurių pradžia – Alžyre. Ši šalis, kaip ir Rusija, turi valstybei priklausančią dujų eksporto monopoliją „Sonatrach“. Nė viena iš minėtų valstybių nepasirūpino, kad iki nurodyto termino (vasario 24 d.) pakeistos dujų direktyvos nuostatos būtų perkeltos į šalies įstatymus.
Kol šitai nepadaryta, nebuvo galima kreiptis dėl su dujotiekiais susijusių išimčių, kurios, laikantis direktyvos nuostatų, gali būti suteiktos tik iki gegužės 24 d. Vis dėlto, kaip nurodė vienas Europos Komisijos narys, net jei ir bus pavėluota, verta žinoti, kad taip nutinka reguliariai, ir tai negarantuoja nesėkmės: Komisija gali pasielgti ir griežčiau, ir nuosaikiau.
Vis dėlto „Nord Stream 2“ prašymo leisti nukrypti nuo reikalavimų atmetimas dėl to, kad buvo nesilaikyta statybų termino, ir išimčių sudarymas kitų dujotiekių savininkams, net jei jų prašymai būtų pateikti pavėluotai, gali sustiprinti „Nord Stream 2“ teiginių apie diskriminaciją pagrįstumą.