Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu, remdamasis Rusijos prezidento Vladimiro Putino įsaku išvesti kariuomenę iš Sirijos, nurodė nuo kovo 15 d. pradėti pagrindinės Rusijos ginkluotųjų pajėgų dalies perdislokavimą atgal į Rusijos teritoriją.
Ekspertai linkę manyti, kad derybos Ženevoje suteiks galimybę įvertinti Rusijos karinių oro pajėgų veiksmų sėkmingumą Sirijoje.
Apie šį S. Šoigu nurodymą pranešė Rusijos gynybos ministerijos atstovai.
„Techninis aviacinės bazės personalas pradėjo ruošti lėktuvus tolimam skrydžiui į aerodromus Rusijoje. Kariai krauna įrangą, technines ir materialiąsias priemones bei turtą į karinius transportavimo lėktuvus“, - teigiama paskelbtame pranešime, rašo newsru.com.
V. Putinas diena anksčiau nurodė nuo kovo 15 d. pradėti Rusijos kariuomenės atitraukimą iš Sirijos, nes, anot V. Putino, Rusijos ginkluotosioms pajėgoms iškelta užduotis įvykdyta. Buvo pabrėžiama, kad Rusijos karinės bazės Sirijoje funkcionuos tuo pačiu režimu.
Kaip rašo leidinys „Rossijskaja gazeta“, savo spendimą V. Putinas suderino su Sirijos prezidentu Basharu al Assadu. Vis dėlto tenka pripažinti, kad šis V. Putino pareiškimas buvo netikėtas į renginį tarptautine tematika Kremliuje sukviestiems žiniasklaidos atstovams, nes jokių detalių iš anksto pateikta nebuvo. Kai į V. Putino kabinetą užėjo S. Šoigu ir Rusijos užsienio ministras Sergejus Lavrovas, tapo aišku, kad ketinama aptarti Sirijos klausimą.
Amerikiečių žvalgybinės-analitinės įmonės „Stratfor“ ekspertai mano, kad Rusijos operacijų sėkmingumą Sirijoje bus galima vertinti tik tada, kai Ženevoje vykstančių derybų dėl taikaus sureguliavimo metu bus pasiektas susitarimas.
„Tą pačią dieną kaip ir taikios derybos Ženevoje tarpininkaujant JTO prasidedantis kariuomenės išvedimas galimai liudija apie proveržį derybų procese. Svarbu stebėti bet kokius signalus iš Ženevos dėl artėjančio susitarimo ir ES nurodymus, kurie gali būti vertinami kaip užuomina dėl potencialiai didelio sandorio“, - teigiama „Stratfor“ internetinėje svetainėje.
Analitikai primena, kad veiksmus Sirijoje Rusijos valdžia mėgino sieti su kitais užsienio politikos klausimais t. y. konfliktu Ukrainoje ir diskusija dėl Rusijai taikomų Europos Sąjungos (ES) bei JAV sankcijų. „Stratfor“ ekspertai mano, kad iki šiol nėra aišku, ar Rusija yra pasiekusi progresą dėl pagrindinio savo tikslo.
Taip pat analitikai nurodė, kokios naudos Rusija gavo vykdydama karinių oro pajėgų operaciją Sirijoje. Rusija demonstravo ir bandė naujausius savo ginklus, kurie šiuo metu reikšmingai modernizuojami, o tai savo ruožtu gali paskatinti sandorių dėl ginklų pardavimo sudarymą, įskaitant ir sandorius su Iranu.
Maža to, Rusijai pavyko reikšmingai susilpninti „Islamo valstybės“ pozicijas, nors Rusijos indėlis – tai tik dalis kur kas didesnio masto daugiašalių pastangų, kurias taip pat dėjo ir JAV vadovaujama koalicija, sukilėlių ir kurdų pajėgos. „Visiškai nugalėti „Islamo valstybės“ nepavyko, tačiau jos pajėgos Sirijoje ir Irake dabar kur kas silpnesnės nei buvo prie penkis mėnesius“, - patikino ekspertai.
Dar analitikai atkreipė dėmesį į tai, kad vykdydama antpuolius iš oro Rusija pastebimai sustiprino Sirijos režimo pozicijas ir nustekeno sukilėlių pajėgas, besipriešinančias oficialiai Damasko valdžiai, todėl šiuo metu Sirijoje persvarą įgijusios B. al Assado režimo pajėgos.
Tiesa, sukilėlių pajėgos nebuvo visiškai nukautos, o dėl Rusijos karinio dalyvavimo Sirijoje sumažėjimo situacija ir vėl gali atsinaujinti. Vis dėlto ekspertai linkę priminti, kad Rusija veikė Sirijoje ne viena, o po Rusijos kariuomenės pasitraukimo lojalistiško nusiteikimo palaikymo gali imtis Iranas.
B. Obama ir V. Putinas aptarė Rusijos pajėgų „dalinį pasitraukimą“ iš Sirijos
JAV prezidentas Barackas Obama ir Rusijos vadovas Vladimiras Putinas pirmadienį aptarė Maskvos planus atitraukti savo pajėgas iš Sirijos, praėjus kelioms valandoms po netikėto pranešimo apie šį sprendimą, kuris galbūt žymi naują etapą jau penkerius metus besitęsiančiame konflikte.
„Jie aptarė prezidento Putino šiandien paskelbtą dalinį Rusijos pajėgų atitraukimą iš Sirijos ir tolimesnius žingsnius, kurie reikalingi iki galo įgyvendinti karo veiksmų nutraukimą“, – rašoma po prezidentų pokalbio Baltųjų rūmų išplatintame pranešime.
Amerikiečių pareigūnai neskubėjo vertinti V.Putino sprendimo nuo antradienio pradėti Rusijos karinio kontingento Sirijoje „pagrindinės dalies“ išvedimą.
„Šiuo metu ketiname pažiūrėti, kaip šie dalykai bus įgyvendinami per kelias artimiausias dienas“, – naujienų agentūrai AFP sakė savo pavardės nenorėjęs skelbti aukštas Baltųjų rūmų administracijos pareigūnas.
Rusija rugsėjį Sirijoje pradėjo aviacijos antskrydžius prieš sukilėlių pozicijas, o vėliau pasiuntė į šią šalį didelį sausumos pajėgų kontingentą.
Tai pakeitė ilgo ir brutalaus karo Sirijoje eigą prezidento Basharo al Assado naudai ir išgelbėjo jo režimą nuo žlugimo.
V.Putinas, regis, sąmoningai pasirinko paskelbti apie šį sprendimą tuo metu, kai Ženevoje prasidėjo taikos derybos, temdomos aštrių nesutarimų dėl B.al Assado politinės ateities.
Sprendimo paskelbimo laikas ir skuba kelia klausimų, ar Rusija vis dar taip pat tvirtai remia B.al Assadą.
Maskva ilgą laiką atkakliai priešinosi Sirijos opozicijos grupių, Jungtinių Valstijų ir didžiųjų Europos valstybių raginimams būsimame susitarime dėl Sirijos konflikto sureguliavimo numatyti B.al Assado pasitraukimą iš valdžios.
„Smurtui Sirijoje nutraukti būtina politinė pereiga“, – sakė B.Obama.
Neseniai paskelbtas „karo veiksmų nutraukimas“ buvo nekart pažeistas, bet atvėrė kelią „labai reikalingam smurto mastų sumažėjimui“, sakė JAV lyderis.