Panašiai kaip ir pavojingas „vilties žygis“ per ledinę Makedonijos pasienio upę kovo viduryje. Kaip masinis žygis pėsčiomis Vengrijos autostrada pereitų metų rugsėjį. Kas tie akcijų organizatoriai ir kokie jų siekiai?
Kaip antradienio rytą pranešė Graikijos televizijos kanalas Skai, Idomeni graikų ir makedonų policija ir toliau yra parengties būklėje, nes kairieji aktyvistai nesiliauja kurstę migrantų iš naujo šturmuoti pasienį.
Sekmadienį aktyvistų raginimai neliko be atgarsio: Makedonijos pusėje esančios pabėgėlių stovyklos vadovo Zorano Lazarovskio teigimu, šimtai pabėgėlių ir migrantų trijose vietose mėgino išgriauti tvorą. Be to, kai kurie jų svaidė į pasienio pareigūnus akmenimis. Saugumo pajėgos reagavo į puolimą ašarinėmis dujomis, kurtinamosiomis granatomis ir guminėmis kulkomis.
Humanitarinių organizacijų bei tarnybų duomenimis, iš viso sužeista apie 300 žmonių. Kaip liudija įvykių vietoje buvusi vokiečių žurnalistė Julia Niemeyer, kryptį pakeitęs vėjas ašarinių dujų debesis nunešė tiesiai į Idomeni stovyklą, todėl nuo jų nukentėjo ir šturme nedalyvavę pabėgėliai, tarp jų – ir vaikai.
Karingi pagalbininkai dygsta kaip grybai po lietaus
Ir nors skrajučių dalintojai nebuvo sučiupti už rankos, tačiau Graikijos ir Vokietijos žiniasklaida teigia, kad šio savaitgalio šturmą, kaip ir ankstesnes pavojingas akcijas, inicijavo savanoriai pagalbininkai, siekiantys savų politinių tikslų: panaikinti Europoje visas sienas.
„Nevalstybinės organizacijos dygsta Idomeni kaip grybai po lietaus“, - kritikavo Graikijos televizijoje Idomeni meras. Dabar vietoje jų priskaičiuota 16, o Idomeni apylinkėse – mažiausiai 36.
Policija negali joms nieko padaryti, nebent kontroliuoti pagalbininkų asmens dokumentus.
Iš principo pagirtina, kad į Idomeni stovyklą iš įvairių Vakarų Europos šalių atvyko būriai jaunų žmonių, pasiruošusių padėti pabėgėliams. Didžiosios dalies jų pagalba išties reikalinga, - pasakoja „Welt“ korespondentas Borisas Kálnoky.
Kairiesiems aktyvistams labiau rūpi jų „pasaulio be sienų“ vizija nei pabėgėlių likimai
Tačiau kai kurie jų veikia vadovaudamiesi keistomis politinėmis idėjomis, kaip antai principu: „no borders“ - „be sienų“. Sienos jiems – vienareikšmiškas blogis, su kuriuo būtina kovoti. Net ir griebiantis manipuliacijų bei melo.
Taip jaunieji pasaulio be sienų ideologai kovo viduryje Idomeni išdalintose skrajutėse ragino pabėgėlius į pavojingą „vilties žygį“ per sraunią, ledinę upę, gąsdindami, esą, tai paskutinis jų šansas, nes Graikija ruošiasi visus stovyklos gyventojus deportuoti į Turkiją.
Deportacijos išvengti galima tik vieninteliu būdu – perbridus upe į Makedonijos pusę. O jau iš ten jų niekas nebesulaikys – tikino „vilties maršo“ organizatoriai. O viskas baigėsi tuo, kad apie 2000 upę perbridusių migrantų buvo grąžinti atgal, trys žmonės nuskendo.
Tačiau pasaulį apskriejo įspūdingi, ideologiškai paveikūs su sraunia upe kovojančių pabėgėlių, taip pat ir vaikų, vaizdai: štai, žiūrėkit, prie ko priveda pasaulis su sienom. Vokietijos valstybinis televizijos kanalas ARD tokį kairiųjų aktyvistų elgesį, kai rizikuojama žmonių sveikata ar net gyvybe, pavadino beatodairišku ir cinišku.
Aktyvistai daro politikams spaudimą
Boriso Kálnoky žurnalistiniai tyrimai atskleidė, kad tariamai spontaniškai kilusios akcijos iš tikro buvo inicijuotos jaunųjų aktyvistų. Pasak jo, toks buvo ir rugsėjo mėnesio „vilties žygis“ pėsčiomis autostrada iš Budapešto į Vieną. Kuo ši akcija baigėsi – žinome: Austrijos ir Vokietijos sienų atidarymu pabėgėliams ir po to sekusia nekontroliuojama imigracija į šias šalis.
Kairieji aktyvistai jau ne sykį vedė migrantus į „mūšį“, tarkime, pereitų metų vasarą prie Vengrijos sienos ar rudenį – prie Slovėnijos sienos, - nurodo B. Kálnoky. Be to, aktyvistai išmoningai organizuoja ir medijų darbą. Tarkime, tuo pat metu, kai Briuselio viršūnių susitikime ES vadovai ieškojo sprendimo pabėgėlių krizei, Idomeni stovykloje staiga imta mojuoti Vokietijos vėliavomis ir skanduoti: „Mama Merkel, padėk mums!“.
Tokie ir panašūs vaizdai puikiai tinka televizijos vakaro žinioms ar pirmiesiems spaudos puslapiams. Tuo būdu irgi galima daryti spaudimą politikams, - aiškina „Die Welt“ žurnalistas.
Po visą Europą nusidriekusio „no border“ tinklo šalininkus neseniai kritikavo ir Prancūzijos vidaus reikalų ministras Bernardas Cazeneuve. Pasak ministro, jie „neatsakingai“ ir „ciniškai“ kursto imigrantus prieš valstybines institucijas ir instrumentalizuoja medijoms paveikias akcijas.
Sienų gynimas migracijos ideologams – valstybinio terorizmo apraiška
Atėnų universiteto tarptautinės teisės profesoriui Angelos Syrigos su judėjimu „už pasaulį be sienų“ teko susidurti ne vien teorinėje plotmėje, - nuo 2012-ųjų jis trejus metus kaip Graikijos vyriausybės narys buvo atsakingas už migraciją bei pabėgėlius.
Vokietijos dienraščio „FAZ“ korespondentui Michaeliui Martensui profesorius papasakojo, kaip 2014 metų lapkričio mėnesį Sintagmos aikštėje Atėnuose staiga išdygo pabėgėlių sirų stovykla. Pabėgėliai darė spaudimą vyriausybei, reikalaudami leisti jiems toliau važiuoti į Vokietiją.
Protestuotojai nesileido į kalbas su A. Syrigos nusiųstais Graikijos socialiniais darbuotojais. Paaiškėjo, kad taip elgtis pabėgėliams patarė radikalūs migracijos aktyvistai: esą, tie, kas leisis registruojami graikų, bus išsiųsti atgal.
Angelos Syrigos prisimena, kad tos aktyvistų organizacijos vadinosi „Rosa“ (nuo garsiosios komunistės Rozos Luxemburg), „Rosinante“ ir „Politinių bei socialinių teisių sąjunga“, - nedidelės, 200-300 aktyvistų grupuotės. Jų radikaliu požiūriu, žmonės turi teisę sienas ignoruoti bei pažeidinėti.
Tokie aktyvistai žmonių kontrabandininkams – „naudingi idiotai“
Panašių grupuočių esama ir daugiau: nuo antifašistinio judėjimo „Antifa“ iki „Pabėgėlių tarybų“ ar „Buvimo teisė visiems“, - jos susijusios su žaliųjų ir kairiųjų partijomis, o Europos viešuomenę aprūpina širdį gildančiomis nuotraukomis iš kritiškų situacijų, kurias jie patys ir sukūrė“ - apibendrina „FAZ“ redaktorius Jaspersas von Altenbockumas.
Ragindami nepasitikėti valstybinėmis institucijomis, tokie aktyvistai netiesiogiai prisideda prie kontrabandininkų verslo, dirba su jais ranka rankon, tampa jiems „naudingais idiotais“, - aiškina profesorius A. Syrigos.
„Kontrabandininkai nenori, kad pabėgėlių procedūros būtų pradedamos jau Graikijoje, nes jie galės pasipelnyti tik tada, jei žmonės toliau keliaus į Vokietiją ar Švediją. Kas pasiprašo politinio prieglobsčio, tą jie praranda kaip potencialų klientą. O „aktyvistai“ nenori, kad žmonės prašytų politinio prieglobsčio, nes jie iš principo neigia valstybes ir sienas.
„Refugee-Welcome“ tramvajus Diuseldorfe
„No Border – Refugees Welcome“ ir „Keine Grenze – Flüchtlinge Willkommen“ (Jokios sienos – sveiki atvykę, pabėgėliai), - linksmomis spalvomis šviečia užrašas ant Diuseldorfo miesto tramvajaus. Tai viena iš reklaminių kairiųjų aktyvistų judėjimas „Be sienų“ akcijų. Šis tramvajus su radikalaus svetingumo ir atvirumo šūkiu važinės po miestą ištisus metus.
Kas nori iš arčiau susipažinti su šios rūšies aktyvistais, gali pasidairyti internetiniame puslapyje „No Border“. Jų tikslas – pasaulis be sienų. Pasaulis, kuriame kiekvienas be jokių suvaržymų gali gyventi bet kurioje Europos Sąjungos šalyje. „Pabėgėliai turi teisę gyventi privilegijuotoje Europoje,“ - įsitikinę kairieji aktyvistai.
Jie siekia atskleisti visuomenei, kokia griežta esanti Europos politinio prieglobsčio politika, kaip giliai, iki pat visuomenės vidurio, įsišaknijęs rasizmas ir nepakantumas svetimiems. Jie – už solidarumą, pagarbą, toleranciją.
Ir jiems labiausiai patiktų, jei tramvajai ir traukiniai su užrašais „Refugee-Welcome“ važinėtų po visą Europą – be sienų.
