Ilgalaikis ES biudžetas diktuoja Europos Sąjungos ateities viziją. Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris sakė: „Biudžetas nėra apskaitos priemonė – jis atspindi mūsų prioritetus ir užmojį. Jis paverčia mūsų ateitį skaičiais. Taigi pirmiausia aptarkime, kokios Europos norime. Tada valstybės narės turi paremti savo užmojį atitinkamu finansavimu“.
Nuo situacijos šiandien, smarkiai priklauso, kuo gyvensime 7 metus. Šiuo metu būsimas biudžetas kuriamas 2021–2027 metams. Milžiniškame finansiniame plane galima rasti viską, kas mus svarbu kiekvieną dieną, nuo finansavimo ūkininkams ir energetikai, iki paramos inovacijoms bei jaunimo mokymosi mobilumui.
Ką darysime be D. Britanijos pinigų?
VU TSPMI vadovas prof. dr. Ramūnas Vilpišauskas teigia, kad pagrindinis sunkumas, susijęs su D. Britanijos išstojimu yra įplaukų į ES biudžetą sumažėjimas: „Jungtinė Karalystė yra tarp didžiausių mokėtojų į ES biudžetą ir jos pasitraukimas reikš maždaug 10 mrld. Eur sumažėjimą. Tiksli suma priklausys nuo to, kokiose programose šalis ir toliau dalyvaus – pavyzdžiui, jei bus susiderėta su ES, kad Jungtinė Karalystė dalyvaus mokslo tyrimų programose, ji finansiškai prisidės prie jų rėmimo“.
„Brexit“, žinoma, yra nuostolis ES ateities biudžetui, tačiau tam yra ruošiamasi. Pasak R. Vilpišausko Europos Komisija pateikė tokias daugiametes perspektyvas, kurios jau įvertina Didžiosios Britanijos išstojimo poveikį: „Daugiausia neaiškumo šiuo metu kelia Jungtinės Karalystės indėlis artimiausiais dviem metais po išstojimo. Jei Jungtinė Karalystė išstotų iš ES be susitarimo, jos mokėjimai į ES biudžetą šiais ir kitais metais veikiausiai būtų nutraukti“.
Euro zonos svajonė
Praėjusių metų pabaigoje Prancūzijos lyderis Emmanuelis Macronas bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel aktyviai stengėsi susitarti dėl atskiro euro zonos biudžeto projekto. Tai – biudžetas biudžete, skirtas valstybėms, kurių valiuta euras. Nepaisant to, kad jau prieš ketverius metus Lietuvoje įsivedėme eurą, šiomis permainomis mums nėra ko džiaugtis. „Jei euro zonos svajone laikytume gilesnę integraciją, pavyzdžiui suformuojant atskirą biudžetą nedidelei euro zonos šalių grupei, manau, kad tai nebūtų naudinga Lietuvai, nes didintų skirtumus tarp ES šalių. Kaip tik todėl jam nėra tvirto pritarimo ES“, – sako politologas.
Panašu, kad euro zonos biudžetas kurį laiką dar neišaugs į didelį projektą. „Be to, vadinamosios Šiaurės šalys kritiškai vertina Prancūzijos norą didinti perskirstymą, nes tai ateityje gali sukurti poreikį remti finansinių problemų turinčias pietines euro zonos šalis. Tad bent artimiausiais metais labiau tikėtinas simbolinis euro zonos biudžetas, kuris būtų dalis visos ES biudžeto (vadinamosios daugiametės finansinės perspektyvos), o jo suma būtų labai nedidelė“, – komentuoja R. Vilpišauskas. Būtent šiuo metu yra sutarta dėl simbolinio euro zonos biudžeto.
Norime gauti, bet duoti – nelabai
Kaip ir paprastas žmogus yra labiau linkęs gauti, negu duoti, taip ir ES narės valstybės. Nesutarimai tradiciškai kyla dėl kiekvienos valstybės indėlio. Gauti norisi tiek pat, o po „Brexit“ mokėti daugiau niekas nenori. Taigi būsimo ES biudžeto dydis dar nėra nuspręstas. Dabartinis ES biudžetas 2014–2020 m. sudaro 963,5 mlrd. Eur (2011 m. kainomis). Pirminis siūlymas 2021–2027 m. biudžetui buvo 1279 mlrd. Eur.
„Europos Komisija yra pasiūliusi, kad biudžetas sudarytų 1,11% ES BNP (bendrų nacionalinių pajamų - red.past.), tačiau kai kurios Šiaurės šalys nesutinka, kad jis būtų didesnis nei 1% ES BNP, argumentuodamos, kad pirmiausia reikia siekti efektyviau naudoti lėšas, kurios skiriamos žemės ūkiui ir sanglaudai, labiau orientuoti ES biudžeto išlaidas į tas sritis, kur ES finansavimas sukuria pridėtinę vertę. Ir kad apskritai didinti ES biudžetą, kai išstoja viena pagrindinių mokėtojų D. Britanija, yra politiškai nepriimtina. Veikiausiai galutinis sprendimas priklausys nuo to, kiek galiausiai savo įnašą sutiks padidinti Vokietija“, – tikina R. Vilpišauskas.
Kai kalba pasisuka apie pinigus, visos narės valstybės pasidaro egoistėmis. Šalia ginčo, kiek kiekviena šalis skirs ES biudžetui, vyksta ir kiti tradiciniai ginčai. „ES šalys yra pasidalinusios į skirtingas stovyklas, priklausomai nuo to, kokioms sritims jos gauna didžiausią finansavimą iš ES biudžeto, nes kiekviena šalis nori išsaugoti gaunamą finansavimą, pavyzdžiui, žemės ūkiui, ar, kaip Baltijos šalių atveju, sanglaudos lėšas“, – sako politologas.
Lėšos, skiriamos Lietuvai, mažės
Daugelis narių valstybių nerimauja, ar finansavimas, skiriamas joms, išliks tokio paties dydžio. Panašu, kad tiems, kas šoks pagal ES dūdelę, skiriamas finansavimas gali būti netgi didesnis.
„Naujas nemažai diskusijų keliantis Europos Komisijos siūlymas susijęs su tuo, kad ES parama būtų susieta su įstatymo viršenybės principo laikymusi, be to, kad dalis ES lėšų būtų skiriama toms šalims, kurios įgyvendins rekomenduojamas reformas“, – R. Vilpišauskas priduria, jei būtų priimtas toks ES biudžetas, kokį pasiūlė Europos Komisija, sumažėtų Lietuvos gaunamos sanglaudos lėšos, tačiau svarbiausia to priežastis – auganti Lietuvos ekonomika.
Tuo tarpu „Swedbank“ Lietuvoje vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis mano, kad iššūkiai, susiję su ES paramos mažėjimu, šiek tiek per daug dramatizuojami:
„Palyginamosiomis kainomis grynoji parama – skirtumas tarp pajamų iš ir įmokų į ES biudžetą – Lietuvai sumažės daugiau nei ketvirtadaliu. 2014-2020 laikotarpiu ši grynoji parama siekė apie 10 mlrd. eurų, o ateinančiame finansiniame periode sumažės iki 7,3 milijardo eurų“.
Suma atrodo nemaža, tiesa? Tačiau ekonomistas pateikia aiškias gaires, kas šį šoką šiek tiek sušvelnins. „Visų pirma Lietuva iš praėjusios paramos yra sukaupusi daugiau nei milijardą eurų įvairiuose fonduose ir galės šias lėšas reinvestuoti ateityje. Antra, per šį laikotarpį gyventojų skaičius sumažėjo 5 procentais, todėl vienam gyventojui parama mažėja ne taip drastiškai, nors šis veiksnys gal ir nelabai guodžia – infrastruktūrą vystyti ir išlaikyti reikia nepriklausomai nuo to, kiek gyventojų čia gyvena. Trečia, jau dabar akivaizdu, kad didelė dalis šio finansinio periodo paramos nebus panaudota. Tai reiškia, kad kitą dešimtmetį paramą skirstant efektyviau realią neigiamą įtaką būtų galima amortizuoti“, – komentuoja N. Mačiulis.
Pašnekovas priduria, kad remiantis jo skaičiavimais dėl sumažėjusios grynosios ES paramos neigiama įtaka Lietuvos BVP augimui ateinančiu laikotarpiu sieks apie 0,2 procentinio punkto per metus. Nemalonu, bet tikrai ne knygos verta drama.
Ar suspėsime į traukinį?
Dabartinio ES biudžeto tvirtinimas vėlavo. Jei toks vėlavimas pasikartotų, 2021 m. nebūtų galimybės laiku pradėti daugiau nei 100 tūkst. ES finansuojamų projektų tokiose svarbiose srityse kaip parama verslui, energijos vartojimo efektyvumas, sveikatos priežiūra, švietimas ir socialinė įtrauktis, o šimtai tūkstančių jaunų žmonių negalėtų pasinaudoti mainų programa „Erasmus+“.
Pasak R. Vilpišausko, daug įtakos sudėtingoms deryboms dėl ES biudžeto turi skirtingi valstybių narių interesai ir būtent dėl to priėmimas užsitęsia ir jį tvirtins jau naujai išrinktas Europos Parlamentas. Prie to taip pat prisideda ir išliekantis neapibrėžtumas dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš ES sąlygų.
Nepaisant visų nesutarimų ir kylančių iššūkių, Europos Komisijos Pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris išreiškia užtikrintumą ir optimizmą dėl ateities biudžeto: „Visi turime suprasti, kad būsimose diskusijose nebepavyks išsiversti tik įprastomis priemonėmis, tačiau tvirtai tikiu, kad galime padaryti neįmanomą dalyką ir susitarti dėl biudžeto, kuris būtų naudingas visiems“.
Siekiama sustiprinti sąsają tarp ES biudžeto tikslų ir to, kaip jis finansuojamas. Europos Sąjunga raginama tęsti finansinę paramą žemės ūkio politikai bei sanglaudos politikai, užtikrinti pažangą kovojant su jaunimo nedarbu ir remti mažąsias bei vidutines įmones. Kartu pabrėžiamas Europos Parlamento pasiryžimas stiprinti dvi pavyzdines ES programas – bendrąją mokslinių tyrimų programą ir programą „Erasmus+“, pastarajai finansavimą netgi padvigubinant.