Šis pareiškimas nuskambėjo po prezidento derybų su naujuoju premjeru Sadyru Žaparovu, raginančiu valstybės vadovą nedelsiant pasitraukti iš posto.
S. Žaparovas vyriausybės vadovu buvo patvirtintas anksčiau trečiadienį, šiai Centrinės Azijos valstybei ieškant išeities iš jau 10 dienų besitęsiančios krizės po anuliuotų parlamento rinkimų.
Nacionalistinių pažiūrų S. Žaparovas, anksčiau nuteistas kalėti dėl vienos įkaito pagrobimo bylos, bet savo šalininkų išvaduotas praeitą savaitę Kirgizijoje kilus sumaiščiai po ginčijamų rinkimų, reikalavo, kad prezidentas atsistatydintų jau šį vakarą, naujienų agentūrai AFP sakė S. Žeenbekovo atstovė spaudai Tolgonai Stamalijeva.
Tačiau jis pridūrė, kad prezidentas įžvelgia galimybę atsistatydinti tik po naujų rinkimų.
S. Žejenbekovas „pabrėžė, kad dabar jis neturi teisės palikti prezidento posto, nes tai gali vesti prie neprognozuojamos įvykių sekos, nenaudingos valstybei“, pridūrė ji.
Prezidentas pakartojo atsistatydinsiantis, „kai šalis grįš prie įstatymų viršenybės, po parlamento rinkimų ir paskelbus prezidento rinkimus“, aiškino T. Stamalijeva.
Pastangos išeiti iš aklavietės
Po ginčijamų rinkimų, kurių rezultatai vėliau buvo atšaukti, šalyje prasiveržęs smurtas tapo rimčiausiu iššūkiu Sooronbajui Žejenbekovui per trejus savo prezidentavimo metus.
Tačiau esama vis daugiau ženklų, kad politikai imasi žingsnių užbaigti krizę šioje prie Kinijos vakarinės sienos esančioje buvusioje sovietinėje respublikoje, kurią beveik visą nepriklausomybės laikotarpį krečia politiniai neramumai.
Išrinkus parlamento pirmininką, kurio partija palaiko S. Žejenbekovą, atrodė, kad prezidento pozicijos sustiprėjo.
S. Žaparovas, kurį praėjusią savaitę iš kalėjimo išvadavo jo šalininkai, po rinkimų kilus neramumams, kelis kartus bandė užsitikrinti premjero postą.
Galiausiai jo kandidatūrą po trečiadienį surengto nepaprastojo posėdžio patvirtino parlamentas, o vėliau – ir S. Žejenbekovas.
Tačiau daugelis premjero šalininkų, išėjusių protestuoti į sostinės Biškeko gatves, teigė, kad S. Žaparovas turėtų tapti prezidentu.
Apie 6,5 mln. gyventojų turinti Kirgizija laikoma demokratiškiausia šalimi posovietinėje Centrinėje Azijoje, tačiau ji taip pat yra pati nestabiliausia.
Nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais šioje priėjimo prie jūros neturinčioje šalyje per gatvės protestus buvo nuversti jau du prezidentai.
Rusija susirūpinusi
Neramumai, privertę sunerimti Biškeko sąjungininkę Maskvą, kilo tebesitęsiant ginčijamų prezidento rinkimų išprovokuotiems protestams kaimyninėje Baltarusijoje ir vykstant kovoms dėl Azerbaidžano separatistinio Kalnų Karabacho regiono.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovo pavaduotojas Dmitrijus Kozakas šią savaitę buvo atskridęs į Kirgiziją derybų su S. Žaparovu ir S. Žejenbekovu. Šis vizitas, regis, sustiprino prorusiško prezidento pozicijas.
Rusijos ambasada antradienį nurodė, kad per D. Kozako vizitą buvo akcentuotas „svarbus valstybės vadovo vaidmuo“ užtikrinant Kirgizijos tolesnį vystymąsi.
Dėl naujausios krizės, kurią išprovokavo įtarimai dėl balsų pirkimo per rinkimus, S. Žejenbekovas praeitą penktadienį pasisiūlė atsistatydinti iš prezidento posto, kai tik bus atkurta tvarka, suformuota nauja vyriausybė ir įvyks parlamento rinkimai.
Rinkimų rezultatai kilus protestams buvo anuliuoti, bet per protestuotojų ir milicijos susirėmimus buvo sužeista daugiau kaip 1,2 tūkst. žmonių; vienas žmogus žuvo.
Prezidentas penktadienį įvedė sostinėje nepaprastąją padėtį, bet laikinas protestų draudimas nesutrukdė S. Žaparovo šalininkams susirinkti.