Tūkstančiai karių atidavė pagarbą prezidentui Petro Porošenkai toje pačioje aikštėje, kurioje 2014 metais per proeuropietiškų jėgų sukilimą buvo nuverstas Maskvos palaikomas lyderis. Dėl šio revoliucijos įtūžusi Rusija ėmėsi atsakomųjų priemonių.
P.Porošenka trečiadienį nepraleido progos priminti Rusijos prezidento Vladimiro Putino minties, kad Sovietų Sąjungos žlugimas 1991-aisiais buvo „didžiausia XX amžiaus geopolitinė katastrofa“.
„Mes buvome tie, kurie sukūrė tai, ką Putinas vėliau pavadino didžiausia geopolitine katastrofa“, – P.Porošenka pareiškė kreipdamasis į tautą, kai drėgnas vėjas aikštėje plaikstė šimtus Ukrainos geltonai žydrų vėliavų.
„Žvelgdami atgal į daugiau negu dvejus karo metus, galima su užtikrintai sakyti, kad mūsų priešui nepavyko pasiekti nei vieno tikslo – jis nesugebėjo parklupdyti Ukrainos“, – pridūrė prezidentas.
Jau per 9,5 tūkst. žmonių žuvo, o apie 2 mln. buvo priversti palikti savo namus dėl kautynių tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų separatistų kovotojų dviejose rytinėse išvystytos sunkiosios pramonės srityse, dabar iš dalies kontroliuojamose sukilėlių.
Ukraina taip pat prarado strategiškai svarbų Krymo pusiasalį, aneksuotą V.Putino įsakymu 2014-ųjų kovą, dar prieš įsiplieskiant konfliktui su separatistais Rytų Ukrainoje.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry savo pranešime rašo: „Nepaisydami Rusijos agresijos Rytų Ukrainoje ir jos įvykdytos neteisėtos Krymo okupacijos, jūs nuosekliai dirbote, kad sukurtumėte stipresnes ir veiksmingesnes politines, ekonomikos ir kultūros institucijas.“
„Šios pastangos reikalavo atkaklumo ir pasiaukojimo – dėl to jus giriu“, – pridūrė diplomatijos vadovas.
Vis dėlto padėtį Ukrainoje tebetemdo korupcija, dėl kurios stringa Tarptautinio valiutos fondo (TVF) skirtų pagalbos lėšų pervedimas.
Be to, šalyje išlieka aštri vidinė politinė priešprieša, panaši į nulėmusią provakarietiškos vyriausybės griūtį po 2004-2005 metų Oranžinės revoliucijos.
Sovietų Sąjunga subyrėjo po 1991 metų rugpjūtį surengto nesėkmingo griežtosios linijos komunistų pučo. Perversmininkai tikėjosi sustabdyti Sovietų Sąjungos skilimo procesą, kurio pradžią žymėjo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas 1990 metų kovą.
Žlugus 1991-ųjų rugpjūčio 19 dieną prasidėjusiam pučui, Estija paskelbė nepriklausomybę rugpjūčio 20-ąją, Latvija – rugpjūčio 21-ąją. Kitos respublikos pasekė jų pavyzdžiu – Ukraina atsiskyrė rugpjūčio 24-ąją, o Baltarusija ir Moldova – rugpjūčio 27-ąją.
Maskva atskirai mini Rusijos dieną, žyminčią 1990 metų birželio 12-ąją paskelbtą respublikos suverenumo deklaraciją, vadovaujant velioniui Borisui Jelcinui.