Pastarosiomis dienomis Šiaurės Korėja išbandė kelias trumpoji nuotolio raketas, vieną iš bandymų Pchenjanas pavadino iškilmingu perspėjimu Seului, kad šis atsisakytų vykdyti pratybas su Vašingtonu.
„Ruošiamės mūsų bendroms pratyboms. Jos skirtos įvertinti, ar Pietų Korėja yra pakankamai pajėgi karo atveju perimti karinių operacijų kontrolę“, – sakė ministerijos Seule atstovas.
Pagal JAV–Pietų Korėjos susitarimą, įsiplieskusio karo atveju bendroms abiejų šalių pajėgoms imtų vadovauti JAV generolas, vis dėlto Seulas jau kurį laiką siekė pakeisti tokią padėtį.
Analitikai teigė, kad abiejų pusių karinė veikla gali pristabdyti diskusiją dėl Šiaurės Korėjos ginklavimosi.
Po metų grasinimų ir augančios įtampos JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas pernai susitiko istorinio pokalbio Singapūre, kurio metu Kim Jong Unas pasirašė neapibrėžtą pasižadėjimą siekti „Korėjos pusiasalio branduolinio nusiginklavimo“.
Antrasis susitikimas Hanojuje vasarį žlugo dėl šalių nesutarimo – Šiaurės Korėja nepasakė, ko būtų pasiryžusi atsisakyti mainais už sankcijų palengvinimą.
D. Trumpas ir Kim Jong Unas susitarė sugrįžti prie branduolinio nusiginklavimo klausimo per birželio susitikimą demilitarizuotoje zonoje, kuri dalija Korėjos pusiasalį. Vis dėlto produktyvus dialogas iki dabar dar nebuvo pradėtas.
Branduolinių ginklų turinti Šiaurės Korėja, kuri 1950 metais sukėlė Korėjos karą, visada buvo nepatenkinta JAV–Pietų Korėjos pratybomis, ji teigė, jog šalys treniruojasi tam, kad galėtų pradėti invaziją.