„Kai mąstau apie praeitį, kartais turiu sau įsidurti, kad įsitikinčiau, jog tikrai likau gyva“, – „NBC News“ sakė 90 metų senolė.

Elegantiškai atrodanti G. Turgel išgyveno ne vienoje ar dviejose, bet trijose nacių koncentracijos stovyklose, rašo „NBC News“.

Liūdniausiai pagarsėjusioje Aušvico – Birkenau stovykloje ji su šimtais kitų žmonių nuoga buvo įvaryta į dujų kamerą.

Tačiau G. Turgel, kuriai tuo metu buvo 21 metai, išėjo iš jos gyva.

Ji neturėjo supratimo, kad naciai norėjo ją nužudyti, kol viena pažįstama moteris jos neapšvietė: „Argi nežinai, kas ką tik įvyko? Tu buvai dujų kameroje!“.

G. Turgel vis dar negali patikėti, kad išvengė mirties.

„Visiškai praradau balsą, – teigė ji. – Niekada nesupratau, kad buvau dujų kameroje. Ji turbūt nesuveikė“.

G. Turgel gyvenimas skamba kaip karo istorija. Jai buvo 16 metų, kai 1939-ųjų rugsėjo 1-ąją, pačią pirmą karo dieną, jos gimtąjį Krokuvos miestą Lenkijoje subombardavo nacių karinės oro pajėgos „Luftwaffe“.

Jos šeima turėjo giminaičių Čikagoje, bet bėgti iš Lenkijos jau buvo per vėlu: vokiečiai iš karto uždarė Lenkijos sienas.

Krokuvos žydų gete ji neteko dviejų brolių, kovojusių su naciais. Tuomet ji buvo išsiųsta į Plašovo koncentracijos stovyklą, kur išgyveno du su puse metų, kol buvo pervežta į Aušvicą. Ji atlaikė liūdnai pagarsėjusio nacių gydytojo Josefo Mengelės patikrinimus.

Po dviejų mėnesių, kai prie Aušvico pradėjo artėti Raudonoji armija, ji buvo išsiųsta į „mirties žygį“: pirmiausia į Buchenvaldo koncentracijos stovyklą, o tuomet į Belseną, kur jai teko vienuose barakuose gyventi su mirštančia Olandijos paaugle Anne Frank.

Kai britai išlaisvino Belseną, laikinoje karo lauko ligoninėje ji sutiko jauną, išvaizdų karinininką Normaną Turgelį. Po šešių mėnesių jie susituokė.

Kiekviena išgyvenimo Aušvice istorija yra išskirtinė, bet G. Turgel likimas yra unikalus.

„Naudoju daug kvepalų, – prasitaria moteris. – Mane nuolat persekios šių stovyklų tvaikas ir aš stengiuosi jį įveikti“.

Tai nėra vienintelis siaubingų išgyvenimų fizinis palikimas.

Šalia jos ant kairiojo šono nuolat miegodavo jos 17 metų sesuo Miriam. Vokiečiai ją nušovė už tai, kad ji slapta į Plašovą įsinešdavo maisto. G. Turgel tvirtina iki šiol palei kairę ranką jaučianti nuolatinį šaltį.

Ją vis dar persekioja koncentracijos stovyklos ir jos šeimos narių (ji neteko septynių brolių ir seserų bei tėvo) vaiduokliai.

Kol ji vaikšto, jos akyse prisikaupia ašarų, bet ji neleidžia sau pravirkti.

Gena Turgel
„Pravirkęs Aušvice galėjai būti nušautas, – sako ji. – Turėjome būti stiprūs ir viską blokuoti“.

Anksčiau šį mėnesį islamo radikalams Paryžiuje nužudžius keturis žydus, G. Turgel apėmė šiurpas.

Tai sustiprino žinią, kurią ji mėgina skleisti mokyklose, kuriose nuolat lankosi: neapykanta žydams nėra nukeliavusi į istoriją, ji tebėra gyva ir su ja reikia kovoti.

Vėliau ji du kartus lankėsi Aušvice su savo anūkais, perduodama savo atsiminimus naujoms kartoms. Antradienį iš savo namų Londone ji stebės atminimo ceremoniją, skirtą 70-osioms Aušvico stovyklos išlaisvinimo metinėms.

G. Turgel yra pasiryžusi šiandien kalbėti, kad užtikrintų, jog žydams daugiau niekada neiškils tokia grėsmė.

„Tie žmonės buvo realūs. Tai buvo mamos ir tėčiai, dėdės ir tetos, gydytojai ir mokytojai, poetai, puikūs žmonės. Kompozitoriai. Ir dabar jie šaukia mums tylėdami“, – sako moteris.

„Mano istorija yra tik viena, tačiau yra šeši milijonai žmonių, kurie negali papasakoti savų istorijų. Buvau ir visada būsiu… masinių žudynių liudininkė“, – pažymėjo ji.

Dar viena išsigelbėjimo iš Aušvico istorija – DELFI TV reportaže:

Aušvicas-Birkenau – nacių Vokietijos diktatoriaus Adolfo Hitlerio genocido plano prieš Europos žydus, vadinamojo galutinio sprendimo, dalis – tuomet okupuotame Pietų Lenkijos Osvencimo mieste veikė nuo 1940 metų birželio iki 1945 metų sausio.

Iš daugiau kaip 1,3 mln. čia kalintų žmonių dujų kamerose ar nuo bado, išsekimo bei ligų mirė maždaug 1,1 mln., daugiausia – Europos žydai.

Bendrai naciai išžudė 6 mln. Europos žydų, kurių prieš karą buvo 11 milijonų.