Apie tai ir JAV vaidmenį savo straipsnyje „Foreign Policy“ svetainėje rašo „FP Group“ redaktorius ir vadovas Davidas Rothkopfas.

Sekmadienį Irakas pareiškė, kad taip pat dalijasi žvalgybos informacija su Rusija, Iranu ir Sirija.

„Gali būti, kad H. Rouhani pademonstravo savotišką tiesmukiškumą, kai tvirtino, kad nėra sudaręs koalicijos su Rusija: iš tiktųjų jis dalyvauja koalicijoje su Rusija, Iraku ir Sirija“, – rašo autorius.

Penktadienį H. Rouhani pabrėžė, kad Irano ir Rusijos požiūris į padėtį Sirijoje yra panašus, „tarsi veidrodžio atspindys“.

Pasak H. Rouhani, Vladimiras Putinas jam nurodęs, jog atskleidė Barackui Obamai savo planus, kad sustiprintų derybų su JAV prezidentu įkarštį. Atrodo, kad Jungtinės Valstijos visiškai nebuvo pasiruošusios Rusijos dalyvavimo Sirijoje eskalacijai, pažymi D. Rothkopfas.

Autorius kelia savo hipotezę: galbūt neefektyvi JAV kova su „Islamo valstybe“ yra grandiozinio B. Obamos plano dalis? B. Obama norėjo pasitraukti iš šio regiono. Jis nenorėjo įvesti ten amerikiečių sausumos pajėgas. Jis troško, kad deficitą patenkintų kažkas kitas ar visa regioninių jėgų grupė. Būtent tai jis ir turi, rašoma straipsnyje.
 Hassanas Rouhani, Vladimiras Putinas

Jungtinės Valstijos pastaruoju metu taikė priemones, kurios tik sustiprins Iraną, taip pat vilkino klausimus, kurie galėjo tik paaštrinti priešiškumą V. Putinui, B. al Assadui ir irakiečiams.

Pasak autoriaus, B. Obama trokšta palikti Siriją Rusijos ir Irano malonei, nes JAV neketina aktyviau kištis į šią situaciją.

„Tokia JAV pozicija dovanojo Rusijai Gruzijos ir Ukrainos teritorijas, taip pat paaiškina pralaimėjimą raumenimis Baltarusijoje ir Baltijos šalyse. Tai išplėtė Irano įtaką nuo Libano iki Jemeno (žinoma, nekalbant apie Siriją ir Iraką)“, - rašo D. Rothkopfas.

B. Obamai nerūpi, kad Rusija laikosi JAV varžovės pozicijos, o V. Putinas, kad išsaugotų savo reitingą, siekia atkurti Rusijos galybę tik per agresiją užsienyje. Nesvarbu, kad Artimuosiuose Rytuose svyruoja pusiausvyra tarp sunitiškų ir šiitiškų blokų, nes sunitai (iš esmės dėl savo pačių kaltės) patiria nesėkmes, naudingas Iranui. Nesvarbu, kad šios dvi valstybės (Rusija ir Iranas) yra vienos pavojingiausių žaidėjų pasaulyje, užimančios aukštas pozicijas potencialių priešininkių, kurios kelia nerimą Pentagonui, sąraše, pažymima straipsnyje.

„Mes nuo Antrojo pasaulinio karo pasaulėžiūros – „pergalės bet kokia kaina“ – perėjome prie B. Obamos laikų pasaulėžiūros – „atsitraukimo bet kokia kaina“, – teigia autorius.

Beje, tai nereiškia, kad Rusijos ir Irano komandai bus lengva įveikti ekstremistus. Autoriaus nuomone, Rusijai ir Iranui dabar svarbiausia ne sutriuškinti „Islamo valstybę“, o užsitikrinti sau svarbiausius svertus, politiškai sureguliuojant padėtį Sirijoje. Rusijos ir Irano strategija reikalauja, kad Damaske būtų išsaugota jų įtaka. Kadangi JAV, Europa, sunitai ir netgi izraeliečiai tam pritars mainais į „Islamo valstybės“ sutramdymą ir pabėgėlių srautų pažabojimą, tikėtina, kad Rusijos ir Irano gambitas suveiks, teigia D. Rothkopfas

Gali būti, kad Rusija ir Iranas taip pat pamėgins stabilizuoti padėtį Irake. Tačiau autorius kelia klausimą, kokių tikslų sieks šios valstybės ir ar norės jos atkurti Bagdado kontrolę visoje Irako teritorijoje.

Barackas Obama

„Kas bus, jei „Islamo valstybė“ liks aktyvi ir bus nustumta prie sienos su Jordanija? Kas bus, jei Irako sunitų interesai dar labiau susilpnės, o Irano grėsmė Persijos įlankos šalims smarkiai išaugs? Būtent tokius klausimus Vašingtonas turėjo iškelti, prieš perleisdamas lyderio vaidmenį tiems, kam nebūdingos B. Obamos vertybės, bet kurie yra pasiryžę imtis veiksmų, su kuriais B. Obamai striuka“, - rašoma straipsnyje.

D. Rothkopfas primena, kad neseniai jo tinklalaidėje „Editor`s Roundtable“ ekspertai ginčijosi, kuris iš pasaulio lyderių B. Obamos prezidentavimo metais labiausiai sustiprino tarptautinę savo šalies įtaką – V. Putinas ar Ali Khamenei. Trečiąją vietą užėmė „Islamo valstybės“ lyderis Abu Bakras al Baghdadi.

Geopolitikoje, kaip ir fizikoje, gamta nemėgsta tuštumos, daro išvadą D. Rothkopfas.