aA
Jau antrąją Rusijos karo prieš Ukrainą dieną Kaliningrado gyventojai socialiniuose tinkluose pradėjo nerimauti, kad Europos Sąjungą uždarys sienas prekių tranzitui. Po to, kai neseniai Lietuva uždraudė per savo teritoriją gabenti kai kurias prekes į šį Rusijos eksklavą, „Meduza“ žurnalistai papasakojo, kaip Kaliningrado srities vadovybė ir verslas tam ruošėsi ir ar įmanoma, kad Rusija pradėtų karą prieš NATO.
„Ne veltui turime čia tiek karinių dalinių“: ar Kaliningrado sritis ruošiasi kariauti su NATO?
© Reuters / Scanpix

„Viskas priklauso nuo to, kiek bus keltų“

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas patikino, kad tiek srities, tiek federalinė valdžia sieks, kad Lietuvos valdžia pakeistų sprendimą dėl tranzito, ir priminė, kad regione jau eksploatuojamas trečias keltas, o iš Novosibirsko perkeltas ir dar vienas laivas – balkeris „Ursa Major“. Iš viso Kaliningrado kryptimi kursuoja trys traukinių keltai (užpildyti iki pat liepos pabaigos) ir vienas balkeris, plukdantis konteinerius ir automobilius.

Iš viso, anot gubernatoriaus, tam, kad būtų užtikrintas normalus krovinių pervežimas, Kaliningrado kryptimi turėtų plaukioti mažiausiai septini laivai. Artimiausią savaitę į sritį bus pristatytas dar vienas balkeris.

Apie tai, kad linijoje Baltiskij-Ust Lug trūksta keltų, A. Alichanovas dar gegužę kalbėjosi su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tada, grįsdamas papildomų laivų poreikį, gubernatorius kaip tik ir argumentavo „galimais neigiamais, agresyviais mūsų kaimynų veiksmais“. Dabar regiono valdžia aktyviai ieško būdų, kaip perskirstyti krovinių srautus: jūrinis transportas perėjo prie sankcijų taikinyje atsidūrusių prekių pervežimo, o tranzitui „leidžiami“ kroviniai gabenami geležinkeliais. Remiantis Kaliningrado verslininkų vertinimais, metalo konstrukcijų gabenimas laivu atsieina praktiškai 30 proc. brangiau nei sausumos transportu, o pristatymo terminai – net kelis kartus ilgesni.

Logistikos ekspertas iš Kaliningrado Konstantinas Semionovas patikino, kad dėl po sankcijų įvedimo kilusių problemų krovinių gabenimo sausuma ir jūra terminai praktiškai susilygino. „Galimas dalykas, kad iš esmės kelionės trukmė (krovinio jūra lyginant su kelione geležinkeliu) ir prailgės trimis ar keturiomis dienomis. Viskas priklauso nuo to, kiek keltų dirbs“ – per interviu „Meduza“ sakė K. Semionovas.

„Vieną pirštą gali tekti paaukoti“

Sritys, skaudžiausiai nukentėjusios nuo tranzitui per Lietuvą pritaikytų apribojimų – gamybos pramonė ir statybos. Tik prasitęsę „sankcijų taikinyje“ atsidūrusių metalo, cemento ir kitų statybinių medžiagų pristatymo terminai visgi neturėtų skaudžiai atsiliepti jų darbui, įsitikinęs investicinio fondo „Lighthouse Capital“ valdantysis partneris, buvęs Kaliningrado srities senatorius Nikolajus Vlasenka.

„Pasikeitusi šių prekių kategorijų logistika – dalykas daugiau susijęs su psichologija, o ne su praktiniais pokyčiais. Pristatymo terminas gali prailgėti savaite ar dviem. Bet statybos juk gali tęstis ir kelerius metus, tad statybinių medžiagų pristatymas per mėnesį neturėtų labai smarkiai pasijusti“, – mano N. Vlasenka.

„Ne veltui turime čia tiek karinių dalinių“: ar Kaliningrado sritis ruošiasi kariauti su NATO?
© Reuters / Scanpix

Jau dabar Kaliningrado verslininkai mano, kad visiems vietos keltuose neužteks. „Mums pranešė, kad bus ir ketvirtas keltas, bet ir tiek bus per mažai kompensuoti kiekius, kurie anksčiau pasiekdavo geležinkeliu. Bet kokiu atveju, jei cemento deficito nebus, trūks metalo ar ko nors kito. Vieną pirštą vis tiek gali tekti paaukoti“, – vaizdžiai kalba bendrovių grupės „Tomas Beton“ savininkas Igoris Pleškovas.

Kaliningrado srities verslininkų interesams atstovaujanti Svetlana Nižegorodova sako tikinti, jog Kaliningradui visgi pavyks rasti kompromisą su Lietuva.

„Labai tikimės, kad kažkokių pakeitimų (Europos Sąjungos reglamente) vis tiek bus. Dabar Rusijos užsienio reikalų ministerija skelbia, kad dėl tų draudimų, kurie akivaizdžiai neteisėti, kontaktuoja tiek su Europos Sąjunga, tiek su Lietuvos Respublika. Galbūt sulauksime kažkokių švelninimų, kaip kad buvo anksčiau (pavasarį). Jūs gi pamenate, kaip vežėjams su Rusijos valstybiniais numeriais buvo draudžiama važinėti Europos Sąjungos teritorijoje, tačiau Kaliningrado tranzitui buvo padaryta išimtis“, – per interviu „Meduza“ sakė verslo ombudsmenė.

„Pinigus, kuriuos anksčiau uždirbdavo jie, dabar uždirbsime mes“

Rusijos reakcijos į sprendimą uždrausti tranzitą per Lietuvą ilgai laukti nereikėjo. Rusijos užsienio reikalų ministerija Lietuvos veiksmus pavadino „atvirai priešiškais“ ir pareikalavo nedelsiant juos atšaukti. Kremlius lietuvių sprendimą įvardijo kaip „neturintį precedento ir neteisėtą“ bei pažadėjo reaguoti „atsakomosiomis priemonėmis“.

„Lietuvos bandymai įvesti visišką Kaliningrado srities blokadą yra ne kas kita, kaip Rusijos suvereniteto pažeidimas minėtojo regiono atžvilgiu, ir gali tapti pagrindu Rusijai imtis labai griežtų ir absoliučiai teisėtų atsakomųjų veiksmų“, – savo „Telegram“ kanale rašė Rusijos Federacijos tarybos konstitucinės teisės komiteto pirmininkas Andrejus Klišas.

Birželio 21 dieną į Kaliningradą atvyko Rusijos Federacijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas. Jis Lietuvos pritaikytus ribojimus pavadino „Vakarų valstybių inicijuota blokada“: „Į tokius priešiškus veiksmus Rusija, be jokios abejonės, sureaguos. Atsakomosios priemonės šiuo metu svarstomos žinybų ir artimiausių metu bus įgyvendintos. Jų padariniai skaudžiai atsilieps Lietuvos gyventojams.“

„Mūsų kaimynai lietuviai mums krečia kiaulystes, bet mūsų butas didesnis, ir koridorius (bendras) jiems taip pat labai reikalingas. Esu tikras, kad susitarsime, o jeigu ne, tai „sąskaitos už komunalines paslaugas“ jiems vėl išaugs ir jau bus per vėlu skųstis namo valdytojui“, – savo „Telegram“ kanale rašė Kaliningrado gubernatorius A. Alichanovas.

Kiek vėliau jis patikslino, kad Rusijos atsakomosios priemonės turi būti ekonominės, o pinigai, kuriuos uždirba Baltijos šalys, dabar turi būti nukreipti į Rusiją: „Mes padarysime taip, kad pinigus, kuriuos anksčiau uždirbdavo jie, dabar uždirbsime mes.“ Daugiau nieko nepaaiškino.

„Ne veltui turime čia tiek karinių dalinių“: ar Kaliningrado sritis ruošiasi kariauti su NATO?
© AP / Scanpix

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis Rusijos reakciją pavadino „paruoštu teatru“ ir pasiūlė Rusijos valdžiai kreiptis į Europos Teisingumo Teismą. Europos Sąjungos pasiuntinys Maskvoje Markusas Edereris per susitikimą Rusijos užsienio reikalų ministerijoje kalbėjo apie būtinybę spręsti tranzito į Kaliningradą klausimą diplomatiniu keliu.

„Turėjau galimybę paaiškinti Europos Sąjungos poziciją, kad apie jokią blokadą negali būti nė kalbos, tranzitas žmonėms ir prekėms, nesantiems sankcijų sąraše, funkcionuoja įprastai. Lietuva nepriima vienašališkų sprendimų, tik pritaiko visos Europos Sąjungos priimtas priemones“, – aiškino M. Edereris.

Kaliningrado srities valdžia greičiausiai pasiūlys tris variantus, kaip išspręsti problemą: du iš jų siūlo pokyčių Europos Sąjungos reglamente „Dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje“. Trečias numato išaiškinimo siuntimą Lietuvos muitinės organams, kuriame kalbama apie tai, kad ribojimai, numatyti paskutiniuose trijuose Europos Sąjungos sankcijų paketuose, neturėtų būti taikomi prekių tranzitui į Kaliningrado sritį.

Visi „Meduza“ pašnekovai (verslininkai, politikai, visuomenės veikėjai) teigė neabejojantys „politiniu Lietuvos valdžios sprendimo motyvu“, nes „ekonomine prasme Lietuvai tai visai nenaudinga“.

„Mano nuomone, visos sankcijos, kurias per pastaruosius tris ar keturis mėnesius priėmė Europos Sąjungos valstybės narės, pirmiausia kenkia joms pačioms. Bet pasidavusios kažkokiai beprotybės isterijai, kur nerasi nė grūdelio racionalumo, jos ir toliau priiminėja tokius sprendimus. Dabar Lietuvai toks sprendimas prilygsta savižudybei“, – teigia Pramonininkų ir verslininkų sąjungos regioninio skyriaus vadovas Andrejus Romanovas. Jis įsitikinęs, kad „niekas neleis“ Europos Sąjungai pasiekti visiškos Kaliningrado srities transporto blokados.

Kaliningradui skirto verslo portalo „Rugrad“ vyr. redaktorius Nikita Kuzminas laikosi nuomonės, kad žodis „blokada“ – žiniasklaidos ištiražuota sąvoka, o apie realią situaciją kalbėti dar anksti. Visgi svarstyti apie scenarijaus nepalankumą Lietuvai, jo manymu, taip pat nekorektiška.

„Baltijos šalys dar nuo 2014-ųjų ganėtinai atkakliai laikėsi maksimalaus europietiškųjų normų (ES reglamento) vykdymo strategijos. Nors, tarkim, Prancūzija, Vokietija ir Belgija palaikė bent kažkokius pastovius santykius su Rusija, Baltijos šalių požiūris į mus tendencingai prastėjo, – mano N. Kuzminas. – Lietuviai jau anksčiau, dėl požiūrio į Baltarusiją atsisakė sau tenkančios naudos. Vadinasi, dabar tikslingai pasirinktas toks valstybės kursas, kad valstybinių įmonių – turiu omenyje Lietuvos geležinkelius – ekonomika netaptų nė menkiausiu priimamus sprendimus lemiančiu veiksniu.“

„Ne veltui turime čia tiek karinių dalinių“: ar Kaliningrado sritis ruošiasi kariauti su NATO?
© AP / Scanpix

Nuomonei, kad apie Kaliningradui taikomą visišką sausumos blokadą kol kas kalbėti dar neverta, pritaria Humanitarinių mokslų instituto profesorius, Baltijos regiono geopolitinių tyrimų centro mokslo darbuotojas Ilja Tarasovas. Vis dėlto jis galvoja, kad Lietuvos valdžios sprendimas – tai žingsnis būtent ta kryptimi.

Toli gražu ne visos Kaliningrado bendrovės sugebės atlaikyti susidariusią krizę, įsitikinęs įmonių grupės „Tomas Beton“ vadovas Igoris Pleškovas.

„Prasidės bėdos, abipusis nemokėjimas. Nebus darbo, nebus pajamų, nebus kuo mokėti nei žmonėms, nei sutarčių šalims. Susidarys piltuvas, kuris viską iš eilės įtrauks ir viskas bus kažkur nunešta. Kuo stambesnė įmonė, tuo sunkiau bus išgyventi. Esame situacijos įkaitai“, – mano jis.

Kol kas verslo bendruomenė laikosi nuomonės, kad skambūs Rusijos vyriausybės pareiškimai apie atsakomąsias priemones vis dėlto yra kalbos apie ekonomines sankcijas.

„Būtų protingiau tiesiog pasvarstyti, ar reikia apskritai reaguoti į tokius dalykus. Reikia pagalvoti, kiek tai naudinga Rusijai, ir tik tada bandyti kažką daryti, – samprotauja buvęs senatorius N. Vlasenka. – Suprantama, kad Lietuva jau seniai perėjo prie europietiško tiekimo. Net prie europietiškų energijos produktų neseniai perėjo. Todėl net nežinau, ką čia būtų galima sugalvoti.“

Kaip sakė portalo „Rugrad“ vyr. redaktorius N. Kuzminas, kol kas labai sunku prognozuoti sutrikus tranzitui įvyksiantį prekių, kurioms taikomos sankcijos, brangimą Kaliningrado srityje, tačiau kad kainos augs, abejonių nekyla. N. Kuzminas įsitikinęs, kad kai kurios prekės tikrai taps deficitinėmis.

Bet kokią kilpą nusitrauksime

Nors sankcijos ir kelia ekonominius sunkumus, o valstybės išgyvena santykių krizę, Kaliningrado gyventojų požiūris į lietuvius ir lenkus išlieka palankus, jau po tranzito uždraudimo patikino gubernatorius A. Alichanovas.

Kita vertus, Valstybės Dūmos deputatas iš Kaliningrado srities Andrejus Kolesnikas per interviu RTVI kalbėjo apie atsakomąsias priemones.

„Dabar [Lietuvos valdžia] mažais žingsneliais nutarė laisvą kilpą mums užnerti. Bet mes bet kokią kilpą nusitrauksime. Jei reikalai pakryps į bloga, tą kilpą jie savo pačių kaklais pajus“, – sakė jis.

Vėliau per tą patį pokalbį A. Kolesnikas pasiūlė paanalizuoti Klaipėdos ir viso Mėmelio krašto priklausymo Lietuvai teisėtumą.

„Rusija – SSRS teisių perėmėja. Gali būti, kad Mėmelio kraštas Lietuvai buvo perduotas atsižvelgiant į Potsdamo konferencijos rezultatus – kaip dovana, butelis vyno. Reikės pagalvoti ta tema“, – pažadėjo deputatas.

Naujienų portalo „Lithuania Tribune“ vyr. redaktorius Ruslanas Iržikevičius leidiniui „Bild“ nurodė, kad Lietuvą nustebino tai, jog atskirų sankcijų iš ketvirtojo paketo įsigalėjimas Rusijai tapo netikėtumu. Žurnalistas pridūrė, kad susidariusios padėties sprendimas kariniu keliu Lietuvoje vertinamas kaip visai tikėtinas.

Kaliningrado srities gyventojai taip pat neatmeta galimybės, kad konfliktas gali peraugti į karinę konfrontaciją, bet deda viltis į abiejų šalių sveiką protą.

„Kaliningradui tai, aišku, būtų katastrofa, – įsitikinęs portalo „Rugrad“ vyr. redaktorius. – Jei pamėgintume nuo emocijų pereiti prie sauso išskaičiavimo ir įvertinti nedidelės mūsų srities militarizacijos lygį, suprastume, kad imtis karinių veiksmų galima. Vis dėlto jokiu būdu nesinorėtų sužinoti nei tos militarizacijos masto, nei dar kokių nors skaitinių jos parametrų.“

„Ne veltui turime čia tiek karinių dalinių“: ar Kaliningrado sritis ruošiasi kariauti su NATO?
© AP / Scanpix

Trys–keturi pastarieji mėnesiai tiesiog persismelkę artėjančios katastrofos ir karinio konflikto su Baltijos šalimis nuojauta, sakė aktyvistas iš Kaliningrado Sergejus Dustinas.

„Apgailestaudamas turiu pastebėti, kad tų žmonių lūpomis deklaruojamai užsienio politikai būdinga tendencija peraugti į agresiją, karinę retoriką. Mes (opozicija) ir anksčiau kalbėjome apie tai, kad būtina plėtoti gerus kaimyninius santykius. Pirmiausia, tada palengvėtų Kaliningrado srityje gyvenančių žmonių gyvenimas. Deja, tada pilietinės visuomenės balsas nebuvo išgirstas, o dabar jis tuo labiau nėra girdimas. Dabar turime dar mažiau galimybių padaryti kokią nors įtaką vykstantiems procesams. Galime vien stebėti, kaip toli agresijos kryptimi nueis asmenys, atstovaujantys Rusijos Federaciją [tarptautinėje arenoje]“, – sakė S. Dustinas.

Kaliningrado miesto tarybos deputatė, RF Komunistų partijos atstovė Jelena Gladilina, priešingai, mano, kad virš regiono pakibusi karinė grėsmė atkeliavo iš Vakarų.

„Būtų labai kvaila be rūpesčių gyventi ir negalvoti apie tai, kad daugiausia iškastinių žaliavų turinti šalis niekam nereikalinga. Juo labiau, kad nereikalingas Kaliningradas, dėl savo padėties laikytinas strategiškai svarbiu objektu. Juk tokia daugybė karinių dalinių čia yra ne šiaip sau. Reikalas tas, kad esame būtent tas taškas, dėl kurio didžiąją Rusiją pavyks apginti nuo Europos“, – nurodė deputatė portalui „Meduza“.

J. Gladilina užsiminė, kad regionas prastai pasirengęs konfliktui su kaimyninėmis valstybėmis ne tik ekonominiu bei logistiniu, bet ir pilietinės gynybos požiūriu.

„Sovietų Sąjungos laikais visi žinojome, kur evakuotis, jei užpultų, o dabar tenka kelti klausimą dėl vietinių slėptuvių parengties, bet niekas į jį neatsako. Kur teks evakuoti žmones, jeigu kas nors atsitiktų? Nesuprantame net, kokia tų slėptuvių būklė – galbūt jos apsikritai netinkamos. Man buvo pasakyta: „Nekelkite bangų, nesėkite panikos.“ Bet aš manau, kad panikuoti teks tada, kai žmonės, patekę į ekstremalią situaciją, nežinos, ką daryti ir kur bėgti“, – kalbėjo J. Gladilina.

Regiono valdžia apskritai galėjo išvengti tokios situacijos, jei būtų buvusi labiau toliaregiška ir diplomatiškesnė, įsitikinęs Kaliningrado srities Visuomeninių rūmų narys, fondo „Regionalnaja strategija“ prezidentas Solomonas Ginzgurgas.

„Reikėjo kurti geranoriškus kaimyninius santykius. Niekas nebūtų trenkęs gubernatoriui per vieną vietą, jei jis normaliai bendrautų su Lietuvos užsienio reikalų ministerija, su [Lietuvos] prezidento administracija ir bent telefonu kalbėtųsi su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda. Juk žmogiški santykiai yra labai svarbūs. Manau, Rusijai užteks proto nežaisti naudojant raumenis. Ką sugebame, pademonstravome nuo vasario 24 d. Konkurencija su NATO mums reikštų geopolitinę savižudybę. Karui su Šiaurės Atlanto aljansu būsime pasirengę tik po 25–30 metų, be to, jei atitinkamai patobulėsime ir tik su sąlyga, kad NATO stovės vietoje“, – mano S. Ginzgurgas.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(107 žmonės įvertino)
4.2804

Top naujienos

Ekspertai abejoja, ar Vakarai paseks Lietuvos pavyzdžiu: ruošiasi visai kitiems scenarijams su Rusija (8)

Delfi kalbinti politologai abejoja, ar Vokietija , kitos Europos valstybės paseks Lietuvos...

Pigios elektros laikai baigėsi: ekspertai įvertino priemones, kurių būtų galima imtis Lietuvoje (18)

Lietuvoje pirmadienį vidutinė elektros paros kaina viršijo 500 eurų už megavatvalandę....

Karas Ukrainoje. Ukraina vėl smogė Antonivkos tiltui, Melitopolyje – didžiuliai rusų nuostoliai Rusijos karinėje vadovybėje – dideli pokyčiai (1)

Rusijos karinė vadovybė patyrė rimtų pokyčių dėl kariuomenės nesėkmių Ukrainoje.

Rusija vėl taikosi į didžiausią atominę elektrinę Europoje: pavojus kyla visiems, net blokai užminuoti

Rusai dar kartą apšaudė Zaporižios atominės elektrinės teritoriją, pataikė į aikštelę...

Kinijai vykdant karines pratybas, į Taivaną slapta išvyko dar viena Lietuvos delegacija papildyta (4)

Kinija mosuoja ginklais aplink Taivano salą, o Lietuva esą taikai gali sutrukdyti. Tarp asmenų...

Užfiksuota skaudi avarija Vilniuje: moterį partrenkęs kaltininkas pabėgo ir pasislėpė bėglį padėjo surasti pilietiški gyventojai

Šių metų liepos 24 d., apie 22 val., Vilniuje , Dzūkų g., automobilis VW, vairuojamas dvidešimt...

Kęstutis Girnius. Pelosi ir Pekinas

Beveik buvo galima prognozuoti scenarijų , kurį sukėlė JAV Atstovų rūmų pirmininkės N....

Energetikos ekspertas: rizikų nesuvaldžiusiai „Perlas energija“ nematau kitos išeities kaip tik bankrutuoti

Nepriklausomam elektros tiekėjui „Perlas energija“ paskelbus, kad vienašališkai keis planus...

Maksimo Galkino koncertas Jūrmaloje sustabdytas dėl kruvino incidento: agresyvaus vyro sulaikymo metu jam sulaužyta ranka specialiai Delfi iš Jūrmalos (3)

Jūrmaloje vykęs trečiasis Maksimo Galkino pasirodymas neapsiėjo be incidentų. Šou teko nutraukti...

„Volfas Engelman“ ieško naujų darbuotojų – paruoš itin retos profesijos atstovus, kuriems mokės nuo 1000 eurų į rankas

Tarptautinis alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamintojas „Volfas Engelman“ planuoja augimą...