Pasirodžiusioje naujoje knygoje pateikiama į naujų įrodymų, kad Anne Frank ir jos artimuosius išdavė žydė, kuri po Antrojo pasaulinio karo buvo nubausta mirties bausme už bendradarbiavimą su naciais.
Anne Frank
© AFP / Scanpix

Oficialiems tyrėjams ir akademikams iki šiol nedavė ramybės klausimas, kaip Frankus surado 1944 m. rugpjūtį slaptame priestate Amsterdamo Prinsengracht kanale.

Jau anksčiau buvo minėta Ans van Dijk – 1948 m. ją nubaudė mirties bausme, nes ji prisipažino padėjusi suimti 145 žmones, tarp jų ir savo brolį su šeima. Tik „Anne Frank House“ muziejus ir tyrimų centras, nepaisant policijos ir jų pačių tyrimų, niekaip negalėjo suprasti, kas įvyko.

Dabar pasirodžiusioje olandų pasipriešinimo dalyvio sūnaus Gerardo Kremerio (70 m.) knygoje rašoma, kad jo tėvas Kremeris pažinojo A. van Dijk.

Kaip rašoma knygoje, Kremeris vyresnysis, kuris mirė 1978 m., dirbo biurų pastato prižiūrėtoju Amsterdamo biurų pastate Westermarkt rajone, prie Prinsengracht kanalo. Per Nyderlandų okupaciją šio pastato du aukštus buvo užėmę vokiečių pareigūnai ir nacių organizacijos Nacionalinis socialistų judėjimas nariai.

Rašoma, kad 1943 m. Velykų sekmadienį A. van Dijk suėmė nacių žvalgybos tarnyba „Sicherheitsdienst“. Vėliau A. van Dijk ėmė dažnai lankytis pastate, tiesa, užsimaskavusi. Ji taip pat skambindavo iš kabinetuose buvusių telefonų, teigė G. Kremeris.

Knygoje rašoma, kad 1944 m. rugpjūčio pradžioje Kremeris nugirdo, kaip A. van Dijk nacių kabinetuose kalba apie Prinsengracht kanalą, kur slėpėsi Frankai. Frankus suėmė rugpjūčio 4 d., o A. van Dijk išvyko į Hagą.

Anne Frank dvejus metus slėpėsi nebenaudojamame priestate virš kanalo sandėlio su savo tėvu Ottu, motina Edith ir seserimi Margot.

15-metę išsiuntė į Westerbrko tranzitinę stovyklą, vėliau – į Aušvicą, o galiausiai – į Bergen-Belseną, kur 1945 m. vasarį ji mirė nuo šiltinės. Jos vėliau išspausdintame dienoraštyje aprašomas slapstymosi laikotarpis nuo 1942 iki 1944 m.

„Anne Frank House“ muziejaus atstovė spaudai teigė, kad muziejus susisiekė su knygos „The Backyard of the Secret Annex“ („Slaptojo priestato galinis kiemas“) autoriumi, tačiau nėra A. van Dijk kaltės įrodymų.

„Gerardo Kremerio knygą pagarbos išraiška tėvams, ji parašyta, remiantis tuo, ką jis atsimena ir ką girdėjo. 2016 m. muziejus „Anne Frank House“ atliko tyrimą dėl Frankų šeimos ir dar keturių asmenų, besislapsčiusių slaptame priestate, suėmimo. Šiame tyrime A. van Dijk laikyta potencialia išdavike. Mums nepavyko rasti nei šios teorijos, nei kitų išdavystės teorijų įrodymų.“

Knygų leidyklos „Lantaarn“ atstovas spaudai Simone‘as van Hoofas teigė: „Negalime 100-u procentų tvirtinti, kad tai – atsakymas, bet manome, kad tai – dalis dėlionės, kuri gali papildyti istoriją.“

Pernai FTB agentas pradėjo Frankų šeimos, kurią 1944 m. rado Gestapas, bylos tyrimą. Vince‘o Pankoke‘o vadovaujami 19 teismo medicinos ekspertai pasitelkė pastarąjį dešimtmetį išrastas tiriančias technologijas. S. van Hoofas teigė, kad V. Pankoke‘o vadovaujami tyrėjai analizavo knygoje pateiktus teiginius.

2010 m. pasirodžiusioje buvusio „Het Parool“ laikraščio vyriausiojo redaktoriaus Sytze van der Zee knygoje rašyta, kad daugelis A. van Dijk aukų gyveno netoli Prinsengracht kanalo.

Olandų karo, Holokausto ir genocido tyrimų instituto profesorius Davidas Barnouwas gana atsargiai pakomentavo teiginius knygoje – jis teigė, kad Frankus galėjo aptikti absoliučiai atsitiktinai.

Laikraščio „De Volkskrant“ korespondentui D. Barnouwas sakė, kad knygoje trūksta neginčijamo įrodymo. Jis teigė: „Svarstau, ar kada aptiksime tą neginčijamą įrodymą. Bijau, kad jau per vėlu daryti išvadas, kas buvo kaltininkas.“

Po karo A. van Dijk išvyko gyventi į Hagą. Ten 1945 m. birželio 20 d. ją sulaikė draugės namuose. Po dvejų metų jai pateikė kaltinimus dėl valstybės išdavimo. Specialiajame Amsterdamo teisme A. van Dijk prisipažino kalta dėl visų jai pateiktų kaltinimų ir buvo nuteista mirčiai.

Ji bandė paduoti apeliaciją ir gauti karališkąjį atleidimą, motyvuodama, kad taip elgėsi, gelbėdama savo gyvybę. 1948 m. sausį šaulių būrys įvykdė jai mirties bausmę Bijlmerio forte, Amsterdame. Išvakarėse prieš mirties bausmę ji perėjo į Romos katalikų tikėjimą.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Populiariausios nuomonės
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Top naujienos

Analizė parodė žiaurią realybę: tai, kas vyksta Lietuvos ligoninėse, netelpa į jokius rėmus (175)

Apie darbo vietų ir gydymosi paslaugų išsaugojimą regionuose garsiai kalbantys politikai dėl...

Netikėtas inspektorių reidas prekybos centre: svorį ant pakuotės atitiko ne visos prekės (30)

Vasarą galima pavadinti tikru ledų karštinės sezonu. Tačiau ar tikrai nusipirkus tam tikro...

Ukrainiečiai automobilius graibsto net iš metalo supirkėjų (33)

„Parduoti galima viską, kas dar kruta“, - juokiasi Kauno automobilių turgaus vadovas...

Putinas pripažino siūlęs Trumpui sandėrį dėl Ukrainos (59)

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas , pasak naujienų agentūros „Bloomberg“ šaltinių,...

5 mitai apie išgyvenimą gamtoje, kuriais tikėti pavojinga (8)

Būdami vaikais dažnai žiūrėjome dokumentiką apie gamtą. Joje dažnai sukosi vaizdai apie...

71-erių milijonieriaus Stasio Brundzos žmona kreipėsi į teismą dėl skyrybų (21)

Verslininkas, automobilių kolekcionierius, buvęs garsus lenktynininkas bei politikas Stasys Brundza...

Dvi skirtingos Amerikos: kodėl vienos gyventojai nesididžiuoja būdami amerikiečiai (20)

Politikoje įprasta, kad dvi pusės siekia to paties, tik skirtingomis priemonėmis, deja, JAV...

Daugumai įprasti dalykai, kurie paverčia namus nejaukiais ir netvarkingais

Namuose yra daugybė dalykų, prie kurių esame pripratę ir kuriuos laikome naudingais. Tačiau tiesa...

Visų taip mėgstami ledai: kiek, kada ir kokių? naminių ledų receptas (1)

Mitybos specialistė, tinklaraščio „ vaikumityba .lt“ autorė Vaida Kurpienė įsitikinusi,...

Ekspertė: lietuvių specialistai panašūs į norvegus, bet šykšti investicijų (1)

„Pagal specialistų paruošimą neatsiliekame nuo norvegų, tik vis dar šykštime investicijoms“,...