Vyriausybės veikiau turėtų sutelkti dėmesį į nepasiskiepijusiųjų vakcinaciją ir luktelėti, kol bus surinkta daugiau duomenų apie tai, kurios stiprinamosios vakcinos būtų efektyviausios ir kokiomis dozėmis, medicinos žurnale „The Lancet“ publikuotoje apžvalgoje tvirtino autoriai, tarp kurių yra ir du garsūs JAV Maisto ir vaistų administracijos (FDA) ekspertai.
Apžvalgos autorių vertinimai paremti įvairiais realiais stebėjimo tyrimais, taip pat klinikinių tyrimų duomenimis.
„Nė viename iš tyrimų nepateikta patikimų įrodymų dėl ženkliai mažėjančios apsaugos nuo sunkios ligos formos“, – rašė autoriai. Taip pat gali būti papildomų šalutinio poveikio rizikų, jeigu stiprinamosios dozės būtų švirkščiamos per anksti ar per plačiai, rašė jie.
Dauguma valstybių, turinčių dideles vakcinų atsargas, diskutuoja, ar skirti stiprinamąsias dozes, siekiant palaikyti imunitetą ir galimai padėti sustabdyti labiau užkrečiamos delta atmainos plitimą. Jungtinės Valstijos planuoja pradėti taikyti stiprinamąsias dozes nuo rugsėjo 20 dienos, nors pasiūlymui dar turi pritarti FDA ir Ligų kontrolės ir prevencijos centrai (CDC).
Mokslininkai anaiptol nėra vieningos nuomonės dėl stiprinamųjų dozių. Net nedidelis veiksmingumo kovoje su COVID plitimu sumažėjimas gali apsunkinti sveikatos priežiūros sistemą, ir „todėl nėra „vieno visiems tinkančio“ požiūrio“, sakė Azra Ghani, Londono karališkojo koledžo infekcinių ligų epidemiologijos katedros vedėja, nedalyvavusi rengiant minėtą apžvalgą.
Iškart po apžvalgos publikacijos vakcinų gamintojų akcijų vertė nukrito. Bendrovės „BioNTech SE“ Amerikos depoziutoriumo pakvitavimai (American Depository Receipt, ADR) nukrito 7,7 proc., – tai didžiausias dienos nuosmukis per beveik mėnesį, o jos partnerės „Pfizer Inc.“ ADR smuko 2,5 procento. „Moderna Inc.“ taip pat neteko 7,7 proc. 11.12 val. Niujorko prekyboje, o „AstraZeneca Plc.“ Londone – 1,2 procento.
Ši analizė yra smūgis prezidentui Joe Bidenui, kuris paskelbė apie savo stiprinamųjų dozių programą rugpjūtį, netrukus po to, kai sulaukė bendro neeilinio pareiškimo iš savo geriausių patarėjų medicinos klausimais, tokių kaip CDC direktorė Rochelle Walensky, Anthony‘is Faucis, ilgametis Nacionalinis alergijos ir infekcinių ligų instituto vadovas, ir laikinai FDA komisarės pareigas einanti Janet Woodcock.
J. Bideno patarėjai tuomet teigė, kad duomenys patvirtina stiprinamųjų dozių poreikį ir kad jie pradės tam ruoštis, kartu pažymėdami, kad tokiems planams bet kokiu atveju turės pritarti reguliavimo institucijos. Kai kurie ekspertai suabejojo papildomų dozių būtinybe, tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) paragino paskelbti jų moratoriumą, kol daugiau neturtingų šalių gyventojų galės įgyti apsaugą.
Viena Jungtinės Karalystės vyriausybinė patariamoji grupė ruošiasi greitu laiku paskelbti rekomendacijas, ar pereiti prie plataus trečiosios vakcinos dozės naudojimo. Britanija jau siūlo stiprinamąsias dozes asmenims su smarkiai nusilpusia imunine sistema, kaip ir daugelis Europos Sąjungos šalių. Europos vaistų agentūra (EVA) taip pat tikrina duomenis apie stiprinamąsias vakcinas, gaunamus iš „Pfizer“ ir „BioNTech“, ir „ Moderna Inc.“.
Kas gelbsti gyvybes?
Tarp mokslininkų, rengusių straipsnį žurnalui „The Lancet“, buvo Marion Gruber, kuri vadovauja FDA Vakcinų tyrimų ir peržiūros biurui, ir jos pavaduotojas Philipas Krause‘ė. Jie abu pasiskelbė atsistatydinsiantys vėliau šiais metais. Anot vieno šaltinio, susipažinusio su situacija, tiek M. Grubor, tiek Ph. Krause‘ė priklausė FDA personalo grupei, kuri pernai priešinosi Donaldo Trumpo administracijos spaudimui paspartinti COVID vakcinų autorizavimą.
PSO mokslininkai Soumya Swaminathan, Ana-Maria Henao-Restrepo ir Mike‘as Ryanas taip pat darbavosi prie apžvalgos. PSO teigimu, būtų prasmingiau visuomenės sveikatos požiūriu susitelkti ties skiepijimu tų, kurie dar nėra paskiepyti nė viena doze, – ar dėl vyraujančių nuotaikų prieš skiepus šalyse, turinčiose dideles vakcinų atsargas, ar dėl to, kad šie žmonės gyvena vietovėse su ribota prieiga prie vakcinų.
„Net jeigu galiausiai paaiškėtų, kad stiprinamoji dozė sumažina vidutinės trukmės rizikas susirgti sunkia ligos forma, dabartinės vakcinų atsargos galėtų išgelbėti daugiau gyvybių, jeigu jos būtų panaudotos iki šiol nepasiskiepijusioms populiacijoms“, – rašė autoriai.
Kaip rodo iki šiol atlikti stebėjimo tyrimai, vakcinacija užtikrina vidutiniškai 95 proc. veiksmingumą prieš sunkios formos ligą, įskaitant ir labiau užkrečiamas atmainas, tokias kaip delta, ir daugiau nei 80 proc. veiksmingumą, siekiant užkirsti kelią bet kokiai infekcijai, nustatė apžvalgos autoriai. Netgi tose šalyse, kur vakcinacijos lygis aukštas, būtent nepasiskiepijusieji skatina viruso plitimą – ir tie, kuriems gresia didžiausia rizika sirgti sunkiai, nustatė tyrimas.
