Bet plintanti pavojinga koronaviruso atmaina sujaukė šalies reakciją į pandemiją, o visas pasaulis smarkiai sunerimo, kad prieš mutavusias viruso atmainas šiuo metu turimos vakcinos gali būti neveiksmingos, rašo „NBC News“.

„Dabar mūsų laukia katės-pelės žaidimas tarp mutuojančio viruso ir vakcinų gamintojų, priverstų greitai koreguoti savo vakcinas, – sakė Devi Sridhar, Edinburgo universiteto pasaulinės visuomenės sveikatos profesorė. – Tad pamoka aiški: turime išlaikyti žemą užsikrėtimų lygį, kad neatsirastų vis daugiau ir daugiau viruso atmainų, apsunkinančių vakcinacijos procesą.“

Pirmųjų ženklų, privertusių sunerimti, atsirado spalį, kai gydytojai pastebėjo, kad atvejų skaičius grėsmingai auga, ypač aplink Nelsono Mandelos įlanką, vaizdingos Pietų Afrikos pakrantės rytinį kraštą, dar vadinamą „sodo maršrutą“.

Per penkias savaites mokslininkai nustatė atmainą su grėsmingai mutavusiu spyglio baltymu, viruso dalele, leidžiančia SARS-CoV-2 virusui prisijungti prie žmogaus ląstelės. Dabartinės COVID-19 vakcinos taikosi į spyglio baltymą, bet dėl mutacijų antikūnai, sukelti vakcinų, gali tapti mažiau veiksmingi. Be to, mutavus virusui, žmonės, kurie yra persirgę koronavirusu, gali tapti labiau imlūs pakartotiniam užsikrėtimui.

„Asmenims, kurie buvo anksčiau užsikrėtę SARS-CoV-2 ir kuriems pasigamino antikūnų tam virusui, tie antikūnai gali nebeatpažinti šios naujos viruso atmainos dėl spyglio baltymo pokyčių, – sakė Richardas Lesselsas, genetinės sekos nustatymo laboratorijos, „KwaZulu-Natal Research Innovation and Sequencing Platform“, aptikusios šią atmainą, vyriausiasis mokslinis bendradarbis. – Tai reiškia, kad ši atmaina galimai geba pakartotinai užkrėsti žmones ir kad tai galbūt prisideda prie to, kad virusas dabar ir vėl daug lengviau plinta visuomenėje.“

Pietų Afrika patyrė skaudžiausią viruso smūgį žemyne, smarkiai nukentėjusi per pirmąją koronaviruso bangą, kurios pikas buvo pasiektas liepą, viduržiemį pietiniame pusrutulyje. Vyriausybė paskelbė griežtas karantino priemones, uždarydama sienas, įvesdama komendanto valandas ir net uždrausdama prekybą alkoholiu, tikėdamasi užkirsti kelią „neatsakingam elgesiui“, kurį gali išprovokuoti svaiginimasis alkoholiu.

Apie rugsėjo pabaigą atvejų skaičiai sumažėjo, ir vyriausybė paskelbė švelninanti karantino ribojimus, atverdama šalį turistams ir keliaujantiems verslininkams. Tačiau tokie atlaisvinimai suteikė naujajai viruso atmainai erdvės, būtinos jos plitimui, paspartinę antrąją bangą, kuri smogė skaudžiau ir staigiau nei pirmoji.

Daugiau nei 48 000 Pietų Afrikos gyventojų mirė nuo koronaviruso, o Pietų Afrikos atmaina nustatyta daugiau nei 40-yje šalių, įskaitant Jungtines Valstijas.

Sveikatos ekspertai perspėja, kad pasaulinės vakcinacijos pastangos privalo būti paspartintos siekiant apsisaugoti nuo daugiau mutacijų ir atmainų. Kitai atmainai, atskirai kilusiai Brazilijoje, taip pat būdingos panašios, kaip ir Pietų Afrikos atmainos, mutacijos, ir ji taip pat gali pakartotinai infekuoti jau persirgusius COVID-19 žmones.

Kaip rašo „Bloomberg“, Pietų Afrikoje buvo užfiksuota apie 4 000 pakartotinių COVID-19 užsikrėtimų, sakė Barry Schoubas, šalies ministerijos patariamojo komiteto vakcinų klausimais pirmininkas. „Taip yra didele dalimi dėl viruso atmainos“, pirmą kartą aptiktos šioje šalyje, trečiadienį per vaizdo seminarą kalbėjo B. Schoubas.

Mutacija, mokslininkų žinoma kaip B.1.351, šalyje buvo nustatyta praėjusiais metais ir tapo dominuojančia atmaina visuomenėje. Pietų Afrika, kurioje koronaviruso infekcija užsikrėtė per 1,5 mln. žmonių ir beveik 50 000 mirė, yra sunkiausiai nuo pandemijos nukentėjusi šalis žemyne.

JAV prezidentas Joe Bidenas sausį pasirašė įsaką dėl kelionių ribojimų, draudžiančių atvykti keliautojams iš Pietų Afrikos, taip stengdamasis suvaldyti atmainos plitimą. Tačiau užsikrėtimams vis dar neslūgstant kitose valstybėse ir jau prabilus apie galimas trečiąją ir ketvirtąją bangas, virusas gali ir toliau mutuoti ir tapti atspariu šiuo metu prieinamoms vakcinoms.

Cyrilas Ramaphosa

„Mes dalyvaujame lenktynėse su virusu, turime jį aplenkti, sumažinti plitimą, paskiepyti visus pasaulio gyventojus, kol šis virusas neevoliucionavo kryptimi, kurios nuspėti esame nepajėgūs“, – sakė Jeremy Farraras, „Wellcome Trust“, su sveikatos apsauga susijusio labdaros fondo Jungtinėje Karalystėje, direktorius.

Mutacijos smarkiai sutrikdė Pietų Afrikos vakcinacijos planus. Tyrimas, kuriame dalyvavo apie 2000 žmonių, parodė, kad „AstraZeneaca“ vakcina daug mažiau veiksminga prieš naująją atmainą, apsauganti žmones tik 22 proc. geriau nei placebas. Tyrimo išvados paskatino Pietų Afrikos vyriausybę stabdyti vakcinaciją, kurią buvo ketinta pradėti vasario 8 dieną.

Užuot pradėjusi vakcinaciją, vyriausybė skubiai pakeitė planus ir susikoncentravo ties kita vakcina: „Johnson & Johnson“ sukurta vienos dozės vakcina, kuri daug plačiau buvo ištirta Pietų Afrikoje ir kuri, kaip paaiškėjo iš tyrimų rezltatų, yra geresnė apsauga nuo naujosios atmainos.

Vakcinacija, kaip dalis „įgyvendinimo tyrimo“, kuris turėjo patikrinti jos veiksmingumą, prasidėjo trečiadienį, pirmiausia paskiepijus sveikatos apsaugos sistemos darbuotojus. Prezidentas C. Ramaphosa taip pat buvo paskiepytas.

Pietų Afrikai iškilo rimta problema: ką daryti su milijonais „AstraZeneca“ vakcinos dozių, kurios jau pasiekė šalį ir kurių galiojimas baigiasi balandį.

Šalies sveikatos apsaugos ministras Zwelis Mkhizė šią savaitę paskelbė, kad vyriausybė pasiūlė Afrikos Sąjungai nepanaudotas vakcinos dozes paskirstyti kitoms žemyno šalims, kurios ne taip smarkiai nukentėjo nuo Pietų Afrikos atmainos, pareikšdamas, kad nebus „jokių švaistūniškų ir nepagrįstų išlaidų“.

Vyriausybė pranešė sudariusi sutartis dėl „Pfizer“ vakcinos, nors naujasis laboratorinis tyrimas taip pat pasėjo abejonių dėl vakcinos veiksmingumo prieš Pietų Afrikos atmainą, ir tai gali sukelti dar didesnį galvos skausmą šaliai.

Tuo tarpu Oksfordo universiteto grupė, bendradarbiavusi su „Astra Zeneca kuriant vakciną, informavo apie planus darbuotis prie naujos versijos, galinčios atpažinti naująją atmainą. Mokslininkė, kuri vadovavo vakcinos kūrimo darbams, vakcinologijos profesorė Sarah Gilbert, BBC naujienų tarnybai sakė, kad modifikuota vakcina gali būti parengta iki rudens.


Naujos atmainos kelia nerimą dėl COVID pakartotinių užsikrėtimų

Kaip skelbia AP, daugėja įrodymų, kad persirgimas COVID-19 gali neapsaugoti nuo pakartotinio užsikėtimo kai kuriomis naujomis atmainomis. Žmonės gali pakartotinai užsikrėsti ir ankstesnėmis koronaviruso versijomis, jeigu pirmojo susirgimo metu jie įgijo silpną apsaugą, rodo naujo tyrimo duomenys.

Kuriam laikui įgyjamas imunitetas nuo natūralios infekcijos, yra vienas iš itin svarbių pandemijos keliamų klausimų. Mokslininkai vis dėlto mano, kad pakartotiniai užsikrėtimai yra gana retas reiškinys ir paprastai ne tokie sunkūs kaip pirmieji, bet naujausi pokyčiai pasaulyje kelia susirūpinimą.

Vasario 8 d. skelbta, kad Pietų Afrikoje atliktas vakcinų tyrimas nustatė, kad du procentai žmonių, kurie anksčiau buvo infekuoti ankstesne viruso versija, užsikrėtė viruso atmaina.

Brazilijoje buvo nustatyti keli panašūs užsikrėtimo naująja atmaina atvejai. Mokslininkai tiria, ar pakartotiniai užsikrėtimai padeda paaiškinti naujausią protrūkį Manauso mieste, kur trys ketvirtadaliai gyventojai, manoma, buvo užsikrėtę anksčiau.

Jungtinėse Valstijose atliktas tyrimas nustatė, kad 10 proc. jūrų pėstininkų naujokų, kurie buvo užsikrėtę koronavirusu anksčiau ir kuriems prieš pradedant bazinius mokymus buvo nustatytas neigiamas viruso testas, vėliau vėl užsikrėtė. Tas tyrimas buvo atliktas dar prieš pradedant plisti naujosioms atmainoms, sakė vienas iš tyrimų vadovų dr. Stuartas Sealfonas iš Niujorke įsikūrusios Icahno medicinos mokyklos (Icahn School of Medicine at Mount Sinai).

„Ankstesnis užsikrėtimas nesuteikia tau „garanto“, – sakė jis. – Didelė pakartotinio užsikrėtimo rizika išlieka.“

Pakartotiniai užsikrėtimai kelia visuomenės sveikatos problemą, ne tik asmeninę. Net tais atvejais, kai pakartotinai užsikrėtus nepasireiškia jokių simptomų arba jie tik nežymūs, žmonės vis tiek gali platinti virusą. Štai kodėl sveikatos apsaugos pareigūnai skatina vykdyti vakcinaciją kaip ilgesnės trukmės sprendimą ir ragina gyventojus dėvėti kaukes, laikytis fizinio atstumo ir dažnai plauti rankas.

„Reikia laikytis politikos, apie kurią mes be paliovos kalbame: paskiepyti kiek įmanoma daugiau žmonių ir tą padaryti kiek įmanoma greičiau, – sakė Dr. Anthony Faucis, JAV vyriausybės pagrindinis infekcinių ligų ekspertas.

„Žvelgiant į duomenis, man susidaro įspūdis..., jog vakcinos sukelta apsauga gali būti net šiek tiek geresnė“ už natūralią infekciją, sakė A. Faucis.

Pietų Afrikos gydytojai susirūpino, kai praėjusių metų pabaigoje plykstelėjęs atvejų protrūkis parodė, kad, remiantis kraujo tyrimais, daugelis užsikrėtusių žmonių jau buvo persirgę virusu.

Dar neseniai visi rodikliai rodė, „kad ankstesnė infekcija suteikia apsaugą bent devyniems mėnesiams“, tad antroji banga turėjo būti „palyginti nuosaiki“, sakė Dr. Shabiras Madhis iš Johanesburgo Vitvatersrando universiteto.

Mokslininkai aptiko naują viruso atmainą, kuri yra labiau užkrečiama ir mažiau imli tam tikram gydymui. Šiuo metu ji sudaro daugiau nei 90 proc. naujų atvejų Pietų Afrikoje ir yra išplitusi į 40 šalių, įskaitant Jungtines Valstijas.

Sh. Madhis, vadovavęs „Novavax“ vakcinos testavimo tyrimui, nustatė, kad ji mažiau veiksminga prieš naująją atmainą. Tyrimas taip pat parodė, kad naująja atmaina užsikrėtė tiek tie, kurie buvo persirgę COVID-19, tiek tie, kurie šia liga nesirgo.

„Deja, iš to galime spręsti, kad ankstesni užsikrėtimai pirminiais viruso variantais Pietų Afrikoje neapsaugo“ nuo naujojo viruso varianto, sakė jis.

Brazilijoje smarkiai išaugęs hospitalizacijų skaičius Manause sausio mėnesį sukėlė panašų susirūpinimą ir atskleidė naują atmainą, kuri yra daug labiau užkrečiama ir mažiau jautri tam tikram gydymui.

„Pakartotinis užsikrėtimas gali būti vienas iš skatinančių veiksnių, – sakė Dr. Ester Sabino iš San Paulo universiteto. Žurnale „Lancet“ ji publikavo straipsnį apie galimas tokio reiškinio interpretacijas. „Mes dar negalime nustatyti, kaip dažnai tai vyksta“, – teigė ji.

Kalifornijos mokslininkai taip pat tiria, ar neseniai aptikta atmaina gali sukelti pakartotinių infekcijų ar atvejų šuolį valstijoje.

„Šiuo metu tai aiškinamės“, mėgindami gauti ankstesnių atvejų kraujo mėginius, sakė Jasmine Plummer, mokslininkė iš Los Andžele veikiančio medicinos centro „Cedars-Sinai Medical Center“.

Dr. Howardas Bauchneris, žurnalo „Journal of the American Medical Association“ vyriausiasis redaktorius pranešė, kad žurnalas greitu laiku informuos apie, pasak jo, „Los Andželo atmainą“.

Naujosios atmainos nesusijusios su pakartotiniais užsikrėtimais, nagrinėtais jūrų pėstininkų atvejo tyrime – pastarasis buvo atliktas dar prieš atsirandant mutavusiems virusams, sakė S. Sealfonas, vadovavęs šiam tyrimui kartu su Jūrų laivyno medicinos tyrimų centru.

Kitos tyrimo išvados buvo publikuotos medicinos žurnale „New England Journal of Medicine“; naujausi duomenys apie pakartotinius užsikrėtimus paskelbti mokslinių tyrimų svetainėje.

Tyrime nagrinėti keli tūkstančiai jūrų pėstininkų naujokų, kuriems per dvi savaites trukusį karinį karantiną, prieš pradedant bazinius mokymus, buvo tris kartus nustatytas neigiamas koronaviruso testas.

Tarp 189 naujokų, kurių kraujo tyrimai rodė, jog jie jau buvo persirgę COVID -19, devyniolikai per šešias mokymų savaites vėl buvo nustatytas teigiamas rezultatas, – daug mažiau nei tarp tų, kurie nebuvo anksčiau sirgę, sakė S. Sealfonas, „beveik pusė jų užsikrėtė parengtinių mokymų bazėje“.

Antikūnų, kurių turėjo anksčiau persirgę jūrų pėstininkai tik atvykę į mokymus, kiekis ir kokybė buvo susijęs su jų rizika vėl užsikrėsti. Nė vienas iš pakartotinių užsikrėtimų nesukėlė sunkios formos ligos, bet tai nereiškia, kad laivyno naujokai negalėjo platinti infekcijos kitiems, sakė S. Sealfonas.

„Iš tiesų atrodo, kad pakartotinis užsikrėtimas yra įmanomas. Man regis, mes iki galo nesuprantame, kodėl taip yra ir kodėl tais atvejais nesusiformavo imunitetas“, – sakė imunologijos ekspertas E. Johnas Wherry‘is iš Pensilvanijos universiteto, nedalyvavęs tyrime.

„Natūralios infekcijos gali jums suformuoti įvairų imunitetą“, tuo tarpu vakcinos nuolat sužadina aukštą antikūnų lygį, sakė E. J. Wherry. „Aš tikiuosi, kad mūsų vakcinos veikia šiek tiek geriau“, – pridūrė jis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (186)